Visas tamsybes triukšmais, pokštais ir linksmybėmis varykim, o jei nenorės išeiti – Morės  liepsnose supleškinkim! Užsigavėti su meška, Lietuvos liaudies buities muziejus, Rumšiškėse, kviečia vasario 26 d., šeštadienį. Suėję, suvažiavę „Tėviškės“ muziejun, garsesniu trenksmu nei būrys meškų šokim, trepsėkim ir maurokim!

Kodėl šiais metais kviečiame užsigavėti su meška?

„Meška pramiega visą žiemą ir tik per Krikštus, pusiaužiemį, ant kito šono apsiverčia, pradeda čiulpti jau kitą leteną. Dar žmonės sakydavo, kad „Nuo Grabnyčių meška apsiverčia“ ar „Kai žemė atšyla, ir meška iš guolio pakyla“. O pabunda meška jau kovo 25-ąją – per Gandrines. Tada ateina tikras pavasaris, prasideda šviesusis pusmetis. Todėl per Užgavėnes reikia tiek drebinti žemę, šokti ir trepsėti, kad mešką pabudinę, greičiau pavasario sulauktumėm“, – senąsias tradicijas primena Lietuvos liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkė Vida Olechnovičienė.

Anot jos, dar senovėje įsivaizduota, kad vasara – tai meškos karalystė, o žiema – briedžio. Kai meška eina miegoti, gamtos valdovu tampa briedis. Taip pat ir vienos iš  seniausių žinomų Užgavėnių kaukių – Meškos, Briedžio.  Akmens amžiuje, kai viena pagrindinių pragyvenimo formų buvo medžioklė, manyta, kad ir žmonių vėlės gyvena gyvūnuose. Meška, briedis – žvėrys, globoję giminę – laikyti genčių totemais. 

„Norėdami greičiau sulaukti pavasario, žmonės sugalvodavę įvairių ritualų. Vienas apsirengdavęs briedžio ar elnio kailiu, prisitaisydavęs ragus ir grumdavęsis su kitu, meškos kailį vilkinčiu. Katras nugali – tas ir valdo gamtą, – apie didžiausią Užgavėnių mūšį pasakoja Lietuvos liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkė Vida Olechnovičienė. – Bendruomeninės mitinės sąmonės sukurtos dvasios, ritualai iš pradžių talkino medžioklėje, o vėliau ir žemdirbystėje.  Dėl itin laukiamo šiltojo metų laiko jau su Lašininiu grumiasi Kanapinis, simbolizuojantis asketišką gyvenimą ir pasninką. Lašininio ir Kanapinio kova – senųjų Meškos ir Briedžio varžytuvių aidas.

Meška ne tik šiltojo, šviesesnio metų laiko, bet ir stiprybės simbolis. Šiųmetėse muziejaus Užgavėnėse, kviečiame triukšmingai „įgyti“ meškiškų galių ir taip pasirengus sutikti pavasarį.  

Vasario 26 d.,. šeštadienį, užsigavėkim su meška, persikūniję į jos kailį, sekdami muziejuje jau pusiaužiemį išlindusiomis pėdomis ir pabudindami tą, kuri dar miega. O jei nuo linksmybių vėjo pradės draikytis stogų šiaudai, žinokit, kad ten dulka meškos gaurai. 

Išankstiniai bilietai https://bilietai.llbm.lt/lit/events/32

UŽGAVĖNIŲ 2022 PROGRAMA

Vieta: Žemaitija su Miesteliu ir Morės kalneliais bei Obelinės sodyba Suvalkijoje.

Nuo 10 val.:

• Lankytojų pasitikimas su muzika ir dainomis sutikimo vartuose.
• Kulinarinio ir tautinio paveldo meistrų dirbinių mugė Žemaitijos pakelėse, miestelio aikštėje ir prieigose.
• Vienintelio Lietuvoje Užgavėnių atviruko siuntimas bei suvenyrų pardavimas pašte.
• Informacijos centras, organizatorių būstinė knygyne.
• Meduolių ir duonos pardavimas kepykloje.
• Kaukių dirbtuvėlės ugniagesių stoginėje.
• Kaukių drožybos demonstravimas su meistru Sauliumi Tamuliu ir pasakojimas „Užgavėnių tradicijos ir papročiai“ su vyr. muziejininku Vingaudu Baltrušaičiu puodžiaus name.
• Užgavėnių daktaras špitolėje. Juoko terapija (priėmimas iki 14.00 val.).

Nuo 11:30 val.:

• Savarankiškas blynų kepimas „Po malūno sparnu“ prie kepurinio malūno.

11–13 val. Orientacinis žaidimas „Eiškuok kor meška praejė“[1] nuo Dirgalio sodybos.

Nuo 12 val.:

• Viktorina „Šiupinynas“ Gondingos sodyboje. Kiek teks, tiek užteks!
• Blynų kepimas ir persirengėlių vaišinimas Darbėnų sodybos kieme Žemaitijoje ir Obelinės sodybos prieigose Suvalkijoje.
• Kaimiški jaunimo žaidimai prie Obelinės sodybos Suvalkijoje ir Kartenos ūkiniame kieme.
• Jodinėjimas su trenere, važinėjimas arkliais nuo Dirgalio sodybos.
• Lietuviškų ristynių federacija prie kepurinio malūno.
• Atranka konkursui „Užgavėnių kaukės 2022“ (komisija vykdo visoje renginio teritorijoje iki 13.30 val.[2])
• Didžiosios linksmybės sodybose ir pakelėse su ansambliais:
  • Prie plano atvykstančius sutinka – Kaišiadorių kultūros centro jaunimo ansamblis „Žilvita“.
  • Prie Užbradumės (Pakelės) karčemos – liaudiška kapela Domeikavos „Seklyčia“, Panevežio bendruomenių rūmų folkloro ansamblis „Pulkelis“.
  • Gondingos sodyboje – Kaišiadorių A. Brazausko gimnazijos modernaus folkloro ansamblis „Čiutyta“, Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.
  • Gintališkių sodyboje – Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“, Plungės rajono savivaldybės Šateikių kultūros centro folkloro ansamblis „Šateikee“, Sauliaus Tamulio kaukių paroda.
  • Darbėnų sodyboje – Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bazilionų filialo Kurtuvėnų folkloro ansamblis „Kurtuove“, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“.
  • Kartenos sodyboje – Vilniaus miesto folkloro ansambliai „Varangė“ ir „Visi“.
  • Įpilties sodyboje – Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“. Puodų daužymas – puodžių broką daužykime ir triukšmu šalin blogybes varykime!
  • Miestelyje – Vilniaus miesto jaunimo folkloro ansamblis „Poringės“, Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Nalšia“.
  • Prie kepurinio malūno – Kauno raj. Ramučių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Zversa“.
  • Obelinės sodyboje – Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus Puskelnių kaimo mėgėjų teatras „Kuparas“, Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „Verpeta“.
• Persirengėlių klajonės po renginio teritoriją: folkloro ansamblis „Kupolė“, Kauno folkloro klubas „Liktužė“, Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“.

13.30 val. Kaukių sukviestuvės (konkurso dalyvių eisena) per Žemaitijos sodybas iki kepurinio malūno su kviesliu-muzikantu ir persirengėliu-meška priešakyje.

14.00–15.00 val. Kaukių konkurso dalyvių pasirodymas ir nugalėtojų paskelbimas prie kepurinio malūno.

15.30 val. Laužas Morei – blogio, nelaimių, žiemos ir tamsos simboliui!

Renginyje dalyvauja ir mums talkina: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai ir policijos bičiulis Amsis – pakelėje prie ąžuolo priešais Suvalkiją.