Atostogos žiemą? Nesugalvojate, ką nuveikti? Šiauliai pasiruošė gražiausioms metų šventėms ir laukia svečių bet kuriuo paros metu. Atraskite Saulės miestą ir žiemą, Šiaulių turizmo informacijos centras dalijasi įdomiausiomis veiklomis.
Žibintai augalų apsuptyje
Gruodžio 11 dieną Šiaulių botanikos sode vyks žibintų šventė. Miestelėnai ir svečiai kviečiami atsinešti savus žibintus, sodo darbuotojai augalus papuoš lempučių girliandomis. Kas dar ten bus paaiškės greitai, užsukite. Sode žibintai žibės iki Trijų karalių.
2. Talkšos ir Rėkyvos ežerų ledas
Jei žiema tokia, kaip visų vaikystėje, su daug sniego, vėjo, akinančios saulės, Šiauliuose tyvuliuojantys ežerai užsitraukia storu ledu. O tada prasideda pramogos – pereiti Talkšos ir Rėkyvos ežerus, pakinkyti vėją ir čiuožti jėgos aitvarais, net ledrogės ištraukiamos. Nesivaržykite, jei eina kiti, eikite ir jūs.
3. Karštas šokoladas ir actekų gėrimas „Rūtos“ kavinėje
Jei vasarą kvietėme mėgautis šokolado burbulu su ledais ir karštu šokoladu, paspaudus šaltukui privalu rinktis karšto šokolado gėrimą, jo temperatūra net +80C, arba egzotiškąjį actekų gėrimą, kuris nors ir vėsus, jo išgėrę kūne pajusite actekiškąjį karštį…
Kas gimė tada, kai grojo „Lambada“, gyveno Sisi ir Idan su Kruzu, ant kambarių sienų kabojo Rokio plakatai, turi suklusti. Šiauliuose lapkričio 26–gruodžio 18 dienomis Šiaulių dailės galerijoje veiks paroda „MO Šiauliuose. 90-ųjų DNR“. Jei širdį suvirpina persukamos video kasetės garsas, jei turėjote žaidimų konsolę SEGA, o gal tiesiog norite geriau pažinti anų laikų fenomenus ir pakeliauti laiko mašina. Beje, ten yra ir Šiaulių „objektų“. Užuomina – ieškokite kojų.
5. Rogės ant Salduvės piliakalnio
Žiema, tai ne tik slidžios gatvės, tai ir smagus čiuožinėjimas nuo kalniukų. Pasikiši maišą, pasikiši rogutes ir visu greičiu leki nuo didžiausio „kalno“ Šiauliuose – Salduvės piliakalnio. Žiemą ten net kamščiai susidaro, štai tiek būna norinčių nusileisti nuo kalno.
6. Ką kalba gyvūnai
Lietuvoje yra zoologijos sodas, čia yra ir visokių ūkių, kuriuose gyvena daugiausiai alpakos ir margi paukščiai, dar kokių elnių, danielių sutikti. Bet štai Šiauliai turi kiek kitokį zoologijos sodą – be užtvarų, be darbo laiko, be bilietų: tai gatvių zoologijos sodas. Nieko nesupratote? Šiauliuose pripiešta, sukurta daugybė gyvūnų skulptūrų, net miesto herbe yra du, ežero pakrantėje net didžiausia gyvūno skulptūra Lietuvoje.
7. Kaip Šiauliai šviečia žiemą
Būna, kad žiemą tokios dienos, kai, regis, neišaušta. Kai tamsu tamsu, o ir sniego gi ne visada būna. Visa laimė, kad yra elektra ir galima gatvėse įžiebti devynias galybes lempučių, šviečiančių skulptūrų. Išradingumui kartais tikrai ribų nėra. Kažin, kuo nustebins Šiauliai šiemet. Atvykite, pamatysite, pagrindinę miesto eglę įžiebsime gruodžio 4 dieną, šeštadienį.
Įsibėgėjantis ruduo pažeria ne tik nuo medžių plėšomus lapus, tačiau ir mistika dvelkiančias dienas – jaunimo pamėgtą Helovyną ir paslaptimis apgaubtas Vėlines. Kad tomis akimirkomis neužvaldytų niūros mintys, prasiblaškymui geriausiai tiktų kelionės po išskirtines ir paslaptingas vietas. Alytaus turizmo informacijos centras kviečia į Alytaus kraštą– sužinoti įdomybių ir puikiai praleisti savaitgalį. Dalinamės jų kvietimu!
Medis žmogaus veidu ir labirinte pasiklydusi meilė
Meilės labirintas Alytaus Jaunimo parke. Alytaus TIC nuotr.
Jei nebuvę Alytuje ar tik jį pravažiavę, apsilankius mieste – pirmiausia, reikėtų pamatyti tiltą rekordininką. Čia per Nemuną pastatytas aukščiausias Lietuvojepėsčiųjų ir dviračių Baltosios rožės tiltas. Aukštis iškalbingas – 38 metrai. Ne vienas keliaujate? Su mylimu ar artimu žmogumi. Šis Alytaus tiltas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje metrais galima išmatuoti savo meilę. Ant jo yra šešios kas 40 metrų žymos, ties jomis įvardyta meilės pagal Aristotelio filosofiją rūšis. Įrodyti savo meilę mylimam ar artimam žmogui galima nunešant jį ant rankų iki tam tikros meilės rūšį žyminčios ribos.
Įvertinę savo galimybes, nutariate nerizikuoti ir nenešioti meilės ant rankų (juk galų gale – turi savas dvi kojas) – tuomet galite Alytaus Jaunimo parke paklaidžioti meilės labirinte. Kad kelionės metu šiek tiek kūnu perbėgtų šiurpuliukai, reikia Alytaus Kurorto parke aplankyti medį su žmogaus veidu. Rasti jį nėra labai sudėtinga, tačiau reiks šiek tiek atidumo.
Medis su žmogaus veidu Alytaus kurorto parke. Alytaus TIC nuotr.
Miesto centre yra Laisvės angelo paminklas, už jo aikštės – Kurorto parko skveras su vaikų žaidimo aikštelėmis, lauko muzikos instrumentais, memorialas „Nurimęs varpas“ ir vingiuojantis takelis link tiltelio, po kuriuo tik iš pirmo žvilgsni neteka upelis – jis prakeiktas, po žeme pradingęs upelis, šalimais jo yra šis medis (orientacinės koordinatės sėkmingai paieškai – GPS: 54.393298, 24.051297 (WGS))
Po patirtų įspūdžių atsigauti padės labai miela, moderni ir interaktyvi Kraštotyros muziejaus ekspozicija „Sodzius Dzūkijon“.
Alytaus kraštotyros muziejus. Jame nebūsite tik stebinčiais lankytojais, daug ką galėsite paliesti ir išbandyti. G. Bernatavičiaus nuotr.
Tai nemokamas skrydis virš Dzūkijos, pasimatymas su penkiomis aprėdų laukiančiomis mergelėmis ir akimirkos iš XX a. pr. šeimos gyvenimo. Dzūkijos pasakorių porinimai apie išdaigas, laumės vaikus ir senovinę jaunimo kultūrą, geriausių Dzūkijos grybautojų paslaptys ir patarimai.Čia veiklos ras ir dideli, ir maži – daugumą eksponatų galima liesti, išbandyti, kaip jais galima naudotis. Gurmanai sužinos ne vieną receptą savo ištaigingam puotos stalui – jei ne skoniu sužavės, tai pavadinimais: „Meškašūdis“, „Paucienė“, „Garmutė“. Kaip juos gaminti ir kas tai per patiekalai, sužinosite apsilankę ir paskaitę receptus.
Vėliau galima pasižvalgyti po buvusią Alytaus sinagogą. Pastatyta XX a. pr., atlaikė visus to šimtmečio istorinių įvykių išbandymus, šiemet po restauracijos atgimė naujam gyvenimui kaip audiovizualiųjų menų centras. Jame susipažinsite su Alytaus žydų bendruomenės gyvenimu, pasigėrėsite atkurtomis freskomis, dailininko Aba (Alberto Veščiūno) eksponuojamais darbais.
Buvusi Alytaus sinagoga. G. Bernatavičiaus nuotr.
Jeigu nutarsite po Alytų pasižvalgyti savarankiškai – patariame parsisiųsti programėlę Visit Alytus.
Išalkus – jūsų lauks Alytaus centre pažirusios jaukios kavinės ar restoranai. Paskanauti dzūkiškų bulvinių bandų galima „Dzūkų alaus restorane“, kuris turi savo bravorą. O restorane „Carpe Diem“ išbandyti dzūkiškų šiuškių.
Nakvynei galima pasilikti miesteir gėrėtis vakarėjančio Alytaus žiburiais arbapabėgti nuo miesto šurmulio į Radžiūnų kaimą (8 km nuo Alytaus). Čia gamtos apsuptyje, ant Nemuno kranto, įsikūręs „Dzūkijos dvaras“ jus palepins patiekalais, gaminamais iš vietinių produktų duonkepėje krosnyje, kūrenamoje malkomis.
Paslaptinga koplyčia
Kitą rytą, po sočių pusryčių, atgavus jėgas, galima leistis į tolimesnes Alytaus krašto žvalgybas. Ši diena būtų skirta mistinėms vietovėms, kuriose stūkso žmonės, paversti akmenimis, ir rasta vienintelė Alytaus krašto mumija. Kai kur ieškant objektų reikės kantrybės, tačiau jie to verti.
Pirmiausia – Balkasodžio koplyčia (Šilelio g., Balkasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r.,GPS: 54.261876, 23.980010 (WGS)). Ji pastatyta apie 1887 m. dvaro teritorijoje buvusiose kapinėse. Apylinkėse sklandė kalbos, kad statyti koplyčią buvo pakviesti meistrai iš Italijos. Po ja įrengtas laidojimo rūsys su cilindriniais skliautais. Minima, kad čia stovėjo trys sarkofagai, viename iš jų –koplyčios statytojo E. Dombkovskio kūnas.
Laumės akmuo. Metelių regioninio parko nuotr.
Tarpukariu koplyčia rūpinosi naujieji dvaro savininkai. Po Antrojo pasaulinio karo, įsitvirtinus sovietmečiui, pastatas buvo apleistas ir neprižiūrimas. Ilgainiui koplyčia tapo ilgapirščių taikiniu. Po truputį buvo vagiami koplyčios daiktai, niokojama ir ji pati. Kas gi nutiko su mirusiųjų kūnais? Mirus dvaro savininkui E. Dombkovskiui, jo kūnas balzamuotas ir laikui bėgant mumifikavosi. Velionis buvo apvilktas kariškais rūbais, laidojamas su auksiniu medalionu ir kardu. Pradėjus niokoti koplyčią buvo išplėšti ir jos rūsyje stovėję karstai. Pasakojama, kad niekadėjaipradžioje numovę pono batus, juos tampė po kaimą. Galiausiai buvo taip įsidrąsinta, jog septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir mirusiųjų kūnai žiemą buvo išmesti ant sniego. E. Dombkovskio palaikus išgelbėjo teismo medikai. Jie buvo perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui. Tai kol kas vienintelė žinoma mumija Alytaus krašte. Pasakojama, jog pono E. Dombkovskio vėlė net ir išgelbėjus kūną nerado ramybės. Tad neišsigąskite, jei lankant koplyčią, prie jūsų prieis XIX a. kariškais drabužiais apsirengęs inteligentiškas basas vyriškis su auksiniu medalionu ir paklaus ar pakeliui neradote odinių batų…
Žmonės akmenys
Laumės akmuo – tai didelis tamsus granitinis kiaušinio formos riedulys tarp Obelijos ir Metelio ežerų.
Laumės akmuo. Metelių regioninio parko nuotr.
Anot legendos, senų senovėje prie Metelio ežero stovėjo sena sukrypusi trobelė, kurioje gyveno už ją senesnė burtininkė Laumė. Vienu metu ji dingo, kiek visi ieškojo – niekas nerado. Tačiau pastebėjo, jog Papėčių kaime ant Jurakalnio atsirado nematytas akmuo. Vieną tamsią naktį pro šį kalną važiavo vyras su žmona. Netikėtai prie jo sustojo arkliai ir pasigirdo avies bliovimas. Paėmė jie tą avį (negi paliksi) ir parsivežė. Paliko ją kluone, vežime. Naktį sapnuoja, kad kluonas dega. Šoko iš lovų ir pasileido gesinti. Tik atvėrus duris ugnis užgeso, ir pamatė iš kluono išeinant moteriškę. Užgiedojo gaidžiai, ir ji prapuolė. Ryte arkliaganiai pasakojo švintant matę ant Jurakalnio atbėgusią seną moteriškę, kuri pasivertė akmeniu.
Paskui vis daugėjo pasakojimų, kad akmuo naktimis virsdavo burtininke, kuri iki pirmųjų gaidžių gąsdindavo vėlyvus keleivius. Vietiniai šį akmenį ir praminė Laumės akmeniu. Stūkso jis Obelninkų k., Miroslavo sen., Alytaus r., GPS: 54.305000, 23.794000 (WGS)
Karliškių akmuo, vadinamas Mergos akmeniu.
Karliškių Mergos akmuo. Alytaus TIC nuotr.
Padavimas pasakoja, kad šis akmuo – tai motinos prakeikta ir akmeniu pavirtusi nuotaka. Kitur šnekama, kad akmeniu paverstas vestuvininkų vežimas. Dar vieni sako, jog merginą norėjo ištekinti už nemylimojo, važiuojant į bažnyčią ji Dievo prašė pavesti akmeniu. Prašymas buvo išgirstas. Esą anksčiau akmenyje dar buvo galima įžvelgti nuotakos galvą, papuoštą vainiku. Kadaise žmonės Karliškių (Mergos) akmens sutrintus gabaliukus naudodavo įvairioms gyvulių ir net žmonių ligoms gydyti.
Adresas pasimatymui – Karliškių k., Daugų sen., Alytaus r. (GPS: 54.346000, 24.280000 (WGS)).
Dar viena „merga“ jūsų lauks Daugų apylinkėse, Salos kaimo miškelyje (GPS: 54.341220, 24.374789 (WGS)). Čia valiūkiškai pūpsantis Mergos akmuo turi savą istoriją.
Daugų Salos Mergos akmuo. R. Ožalinsko nuotr.
Valdant grafui Brastauskui, baudžiauninkai tiesę Velnio tiltą, valtimis vežioję statybai akmenis. Viena mergina nepaklausiusi, nėjo dirbti, ir už tai jos tėvas buvo užplaktas rykštėmis. Mirdamas tėvas dukrą prakeikė: „Kad tu verčiau akmeniu pavirstum“. Taip ir atsirado šis akmuo. Būdami Dauguose galėsite parsisiųsti „Gatvės gyvos“ audiogido programėlę su ekskursija po miestą ir jame pakeliauti su asmeniniu gidu. Po to Daugų kavinėje „Turgaus 4“ skanaujant keptą įdarytą bulvę ar mėgaujantis desertu su kava, naršant www.alytusinfo.lt galėsite planuoti būsimas keliones Alytaus krašte.
Ruduo, ir pramogos gryname ore baigtos? Anaiptol! Nežinau kodėl, bet dažnai prasidėjus rudeniui šeimos nedrąsiai planuoja keliones į kitus miestus, lankytinų objektų ne viduje lankymą ar pramogas gryname ore. Sutinku, kad dienų būna visokių, bet neverta nukabinti nosies, nes rudenį kai kurios vietos nušvinta naujomis spalvomis.
Pavyzdžiui, pagaliau prinokęs, sužaliavęs ir rekordus mušantis kukurūzų labirintas „Labirintų parke“ šalia Anykščių. Kukurūzas jau toks javas (taip taip, tai javas), kurio Lietuvoje neprinokinsi anksčiau ir jis labiausiai veši tada, kai reikia grįžti į mokyklas.
Šiemet kukurūzų labirintas priblokš ne vieną labirintų mėgėją – tai oficialiai”Rekordų akademijos” Lietuvoje pripažintas didžiausias labirintas! Jo dydis, net 3,8 hektaro, o norint jį įveikti teks nueiti net 2,3 kilometrus (žinoma, jei nepaklysite, nes tuomet teks įveikti galbūt dvigubai daugiau). Jis toks sudėtingas, kad organizatoriai be žemėlapio draudžia į jį įkelti koją! Net nekalbant, kad į jį vaikai negali eiti vieni.
Ir tai tik viena iš pramogų. „Labirintų parke“ su dukromis lankėmis birželį (ir grįšime rugsėjo pabaigoje) ir be daugybės veiklų labiausiai sužavėjo, kad čia viskas apgalvota iki smulkmenų.
Į bilieto kainą įeina visos pramogos – rami galva tėvams!
Sužaliavo ir netradicinis kanapių labirintas, kuris yra vienas mėgstamiausių lankytojų, nes išsiskiria ypatingais kvapais;
Parko viduryje – aikštelė su pavėsine, kur tėvai gali ilsėtis matydami vaikus;
Pramogos įdomios, netradicinės, įtraukiančios tiek priešmokyklinukus, tiek vyresnėlius;
Pramogos įvairios – čia ne tik labirintai, bet ir senoviniai lauko žaidimai, čiuožynės, šaudykla, įvairių žaidimų aikštelės ir daugybė kitų;
Labirintai – apgalvoti ir prasmingi. Pavyzdžiui, akmenų labirinte kiekvienas pasisukimas priverčia dirbti abu smegenų pusrutulius;
Šiemet įrengta nauja saugi laipynių aikštelė mažiausiems;
Yra kur pavalgyti;
Leidžia atvažiuoti su augintiniais (kas mums labai aktualu);
Bilietas galioja visą dieną – gali išvykti ir vėl sugrįžti.
Apie mūsų pramogas plačiau – filmuke:
Kukurūzų labirintas veiks iki šalnų – tai reiškia, kad pramogauti galima beveik iki lapkričio. Tad ruduo – visai ne priešas vasarai ir nereikia kaltinti jo, kad nėra kas veikti ir reikia sėdėti namuose. Veikti tikrai yra ką, tik svarbu nesėdėti namuose.
Vilniuje duris atvėrė nauja kultūros erdvė – žymaus lietuvių dailininko Adomo Galdiko muziejus. Tai pirmoji ir vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima išvysti vertingiausius skirtingo laikotarpio Adomo Galdiko kūrinius. Arklių g. įsikūrusiame muziejuje lankytojai kviečiami su autoriaus kūryba susipažinti netradiciniu būdu – patyriminių edukacijų metu.
Muziejuje taip pat atidaryta ir menų mokyklėlė mergaitėms.
Kūryboje atrado dalelę savęs
Adomas Galdikas yra vienas žymiausių ir novatoriškiausių XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių dailininkų, laikomas modernaus lietuviško peizažo pradininku, sujungusiu liaudies meną su moderniomis stilistinėmis kryptimis. Naujai įsikūrusiame Adomo Galdiko muziejuje saugoma daugiau nei 260 dailininko kūrinių, dalis – dar niekur neeksponuoti. Tai didžiausia privati A. Galdiko darbų kolekcija Lietuvoje, priklausanti muziejaus įkūrėjui, kolekcininkui Arnui Jurskiui.
„Pradėjus domėtis Adomo Galdiko kūryba ir biografija mane pirmiausia sužavėjo šio dailininko asmenybė – jo darbštumas, atsidavimas kūrybai, nepasitenkinimas vidutiniu rezultatu, tobulybės siekimas. Tame atradau dalelę savęs, todėl pradėjau tikslingai ieškoti šio autoriaus kūrinių – surinkome didžiausią privačią Adomo Galdiko darbų kolekciją ir šiandien turime galimybę ja pasidalinti su visuomene, tai svarbiausias mūsų tikslas. Nors Adomas Galdikas yra laikomas vienu žymiausių Lietuvos dailininkų po M. K. Čiurlionio, tai pirmasis muziejus šalyje, kviečiantis atrasti ir deramai įvertinti šio autoriaus kūrybą“, – apie tai, kaip kilo idėja įkurti muziejų pasakoja kolekcionierius Arnas Jurskis.
Tinkamai neįvertintas
Pasak muziejaus kuratorės, menotyrininkės Ievos Kuzminskaitės-Staigienės, Adomas Galdikas galėtų būti laikomas tikslingiausiu ir autentišku M. K. Čiurlionio mitopoetinio pasaulio, lietuviškosios abstrakcijos tęsėju, visgi ilgą laiką šis dailininkas buvo menotyrininkų nustumtas nuošalėje.
„Tarpukariu Galdiko tapybą mažai kas suprato, aukštai įvertino tik Europos meno kritikai. Sovietmečiu autorius kūryba buvo ignoruojama. Nepaisant to, Adomą Galdiką galima vadinti produktyviausiu lietuvių menininku, visą gyvenimą užsiėmusiu tik kūrybine veikla be jokių pertraukų. Kūręs iki pat mirties autorius paliko daugiau nei 4000 kūrinių, kuriuose atsispindi skirtingos stilistinės kryptys ir jas jungianti ta pati gija – gilus simbolizmas, nacionalinės idėjos, nuolat atsikartojantys liaudies meno įvaizdžiai. Džiugu, kad muziejui pavyko surinkti žymiausius kūrinius, kurie nuo šiol bus prieinami Lietuvos visuomenei“, – Adomo Galdiko kūrybos kelią pristato menotyrininkė.
Šiandien muziejuje eksponuojamoje parodoje ,,Žvelgiu į peizažą…“ galima pamatyti visų stilistinių etapų Adomo Galdiko peizažų – nuo ankstyvųjų neoromantinių, realistinių, simbolistinių iki lyrinės abstrakcijos, kurtos emigracijoje – parodoje eksponuojami vertingi Freiburgo laiko bei ypatingai reti Paryžiaus laikotarpio paveikslai. Parodoje galima išvysti ir žymųjį ,,Žydo Barucho portretą“, įvertintą brangiausiu aukcione įsigytu Adomo Galdiko kūriniu Lietuvoje.
Ne tik pamatyti, bet ir pajausti
Adomo Galdiko muziejuje žymiausius autoriaus darbus galima ne tik pamatyti, bet ir pajausti.
„Muziejus įsikūręs Vilniaus senamiestyje, unikalaus grožio istoriniame pastate, tad tiek autoriaus kūryba, tiek pati vieta prašėsi nestandartinio sprendimo Adomo Galdiko kūrybai pažinti. Muziejuje vykdomos patyriminės edukacijos, kurių metu sujungiama meno teorija ir emocija. Patyriminius užsiėmimus lydi gamtos garsai, aromaterapija, leidžiantys čia ir dabar pasinerti į menininko pasaulėžiūrą, giliau suvokti jo kūrybą. Lankytojai su dailininko biografija susipažįsta stebėdami unikalią archyvinę medžiagą. Siekėme sukurti atmosferą, kuri leidžia atsikvėpti nuo kasdienės rutinos ir stebint meno kūrinius pasinerti į savo vidines emocijas“, – apie unikalią muziejaus koncepciją pasakoja įkūrėjas Arnas Jurskis.
Adomo Galdiko muziejus įsikūręs Vilniuje, Arklių g. esančiame istoriniame pastate, kuriame nuo XIX a. II pusės gyveno Romerių giminė. Prieš įkuriant muziejų čia buvo Muzikos ir meno bibliotekos filialas. Atliekant pastato remontą pastatas restauruotas, išsaugant autentiškus stiuko lipdinius, atidengti ir konservuotiXIX a. freskų fragmentai, išsaugotiJovitos Dovydėnienės kurti vitražai.
Muziejuje apsilankyti galima iš anksto užsiregistravus ir susitarus dėl laiko I-VI mažomis grupelėmis iki 5 asmenų. Siekiant užtikrinti lygias galimybes apsilankyti muziejuje, edukacijos socialiai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms yra vykdomos pro bono principu – dėl papildomos informacijos teirautis info@galdikomuziejus.lt.
Pripažinkime, nedaug yra lankytinų objektų, kur norisi grįžti ir grįžti. Ar tai vieta, ar pramoga, dažniausiai dedama “check” varnelė prie jos ir pamiršti visam. O štai prie Anykščių esantį Labirintų parką mes jau grįžtam trečią kartą, bilietus į jį dovanoju draugų vaikams ir paklaususiems, ką veikti smagaus nuveikti su vaikais, visada rekomenduoju. Nes ten smagu, įdomu ir kasmet atsiranda vis kitokių naujovių.
2021 sezono pradžioje ir vėl užsukome, todėl dalinuosi, kas naujo šįsyk, kas patiko labiausiai ir kaip planuoti savo vizitą ten.
NAUJIENOS
Pirmiausia, nusipirkus bilietą (jis čia galioja viiiisą dieną su galimybe išvažiuoti/vėl grįžti) pasitinka pirmoji naujiena – traukinukas. Jis kol kas kursuos savaitgaliais ir vežios ratais po parką, kuris nėra mažas (3 ha) pavargusius ar ant mažesnių kojelių trepsinčius. Traukinukas vežios nemokamai (beveik viskas šiame parke įskaičiuota į bilietą) ir į jį galima įlipti/išlipti bus galima bet kur.
Antroji naujiena – duris atveria naujutėlė, gardutėlė savitarnos kavinė su didžiule terasa, staliukais, skėčiais. Todėl vizitą parke ir vaikų pramogas bus galima trumpam sustabdyti, ramiai papietauti ir vėl pramogauti.
Dar viena sezono pradžios naujiena – velnio tunelis. Prisipažinsiu, mums jo nepavyko išbandyti, nes apsilankėme pačioje sezono pradžioje, bet pažadėjo, kad tuoj tuoj jis veiks. Sekite naujienas labirintų parko FB https://www.facebook.com/labirintuparkas. Sakė, kad jame pabuvus tikrai velniai galvoje pradeda šokti ir atrakcionas skirtas stiprių nervų bandytojams.
Na, o mano bei dukrų nuomone smagiausia 2021 metų naujiena – voveriukų laipynių parkas. Tai tikro laipynių parko mini versija, kur nereikia jokių karabinų, virvių, o vaikai gali išbandyti populiariausias pramogas, kaip ėjimą rąstu, ropštimąsi tinklu, lygsvaros iššūkius. Po atrakcionais iššūkių neišlaikiusių laukia minkštutėlė žolė 🙂 Įspūdinga tai, jog ši žaidimo aikštelė įrengta ne kažkur medžiuose, bet ant specialiai pastatytų polių. Žadama, kad po metų ar kitų antrame šių polių aukšte, virš voveriukų, laipioti galės tikros voverės.
Iš parko darbuotojų pavyko išpešti ir paslapčių – liepos mėnesį atsidarys milžiniškas kukurūzų ir klaidusis kanapių lapirintai, kurie užims net 4 ha ploto ir bus kietas riešutėlis visiems labirintų mėgėjams. Kaip ir minėjau – sekite naujienas FB.
PRAMOGOS
“Mama, mes dar kartą”, – informuodavo dukros septintą kartą eidamos juostelių labirintą. Ši pramoga po stogu, o labirintas tikrai ne iš lengvųjų, nes orientuoti jame trukdo tūkstančiai pririštų virvelių.Klaidumo įspūdį stiprina ir blykčiojanti šviesa. Nežinau, bet merginoms taip patiko, kad jos vis juo ėjo ir ėjo, kol “išmoko” kelią.
Daug lengvesnis, bet man asmeniškai smagesnį įspūdį keliantis – veidrodžių labirintas. Eini, ieškai kelio ir matai penkias save 😀 Šalia jo – kreivų veidrodžių kambarys, kuriame, mano merginų žodžiais tariant, pasiruoši eiti į veidrodžių labirintą.
Žinoma, ne kartą leidomės turbūt visų vaikų mėgstamiausiu atrakcionu – padangomis nuo kalniukų. Galima čiuožti įprastai, kaip nuo kalno arba kita trąsa – U formos, kuomet čiuoži lyg su riedlente. Smagiausia tai, kad galima čiuožti tiek kartų, kiek norisi, galima čiuožti po vieną arba dviese, klykti arba tylėti 🙂 Tiesa, vienintelis minusas – padangą ant kalniuko turi užsitempti pats!
Praėjusių metų naujieną – vandens mūšio valtelės. Sėdi į elektra varomus dviviečius laivelius ir tvenkinyje gali surengti tikrą vandens mūšį, nes valtelės turi vandens šautuvus. Šįkart jie dar neveikė ir labai tuo džiaugiausi, nes man užteko ir pasiplaukiojimo, kai nereikia kojomis minti vandens dviračio ar mosuoti irklais.
Žinoma, atvažiavus į labirintų parką būtina apsilankyti ir tikruose labirintuose:
yra apvalusis, kuriame reikia rasti laimės akmenį,
yra energetinis labirintas, kuris atsako į tave kamuojantį klausimą
ir lenktynių labirintas, kur galima rungtis, kas greičiau praeis.
Didžiuliame parko plote įsikūręs ir žaliųjų skulptūrų parkas, šalia jo pašnekovų, o mano dukrų nuomone – patiekalo, laukia prie milžiniško stalo parimęs milžinas. O kur dar mini zoo, senovinių žaidimų erdvė, karuselė, pripūsta didžiulė šokinėjmo pagalvė, tiras, kuriame pirmą kartą merginos pabandė šaudyti į taikinius ir joms nerealiai patiko!
Milžino pietūs
Kaip ir minėjau pradžioje, pramogų čia užteks visai dienai 🙂
Vaikas, kuris svajoja apie kačiuką.
PLANUOJANT VIZITĄ
Tai kaip susiplanuoti apsilankymą Labirintų parke, kiek pinigų ir laiko skirti?
Pirmasis mano asmeninis patarimas – jei galite, važiuokite darbo dieną. Žmonių mažiau, nes vasarą, tikiu, kad prie kokių padangų atrakciono ir palaukti gali tekti.
Antras svarbus dalykas – iškart skirkite tam pakankamai laiko. Tik “prabėgti” visus atrakcionus, labirintus, pramogas po kartą užtruks mažiausiai porą valandų. Vidutiniškai šeimos užtrunka tris valandas be pikniko/pietų, keturias – jei pasidaro pertraukėlę. Tikiu, kad čia vaikai ras ką veikti ir penkias, ir šešias valandas. Išvis siūlyčiau prigriebti patiesalą ar čia esantį sėdmaišį, įsitaisyti po centre pastatytu didžiuliu kupolu ir atsipalaiduoti su knyga stebint vaikus. O šie, tegu dūksta tiek, kiek norisi, nes amžinas “užtenka, važiuojam, skubam” tikrai atostogų nepagardina.
Kaip jau ir minėjau, gerai tai, jog bilietas skirtas visai dienai. Jei labai norisi – nulėkite pažiūrėti Lajų tako/Puntuko akmens ir vėl galima grįžti pramogauti. Į bilieto kainą įskaičiuotos visos pramogos išskyrus: ekskavatorių žaidimo aikštelėje, elektrinius traktoriukus ir monetinius žaidimų aparatus. SVARBU: kartai, kiek naudotis pramogomis neribojami, tik reikia vėl stoti iš naujo į eilę.
Bilieto kaina vienam asmeniui (vaikui nuo 3 m. ir suaugusiems) dabar tik 7 Eur. Visos šeimos bilietas (2+2) – 22 Eur
Maistas: parke veikia kavinė ir užkandžių baras, bet mes pasidarėme pikniką. Tam yra net speciali zona vaikų žaidimų aikštelėje su stalais, suolais, skėčiais ir net kepsninėmis! Švenčiantiems gimtadienį galima rezervuoti specialią, privačią palapinę.
Na, o pagrindinis privalumas čia yra oras. Parko darbuotojai patikino, kad net juodžiausi debesys atslinkę iki labirintų parko – išsisklaido ir čia 99% laiko būna geras oras.
Lietuvoje gausu stebuklingų vietų, gyvųjų legendų, kuriomis sėte nusėtas kelias, jungiantis Kryžių kalną ir Šiluvą. Gal trokštate nusiprausti jauninančiu stebuklingųjų šaltinių vandeniu? Gal prašote stebuklingo išgijimo malonės? Gal ieškote šeimos darnos ar išeities iš paklydimo? O gal šiuo metu labiausiai trūksta sielos ramybės ir šviesos?
Laikas ruoštis į kelionę ir patiems išgyventi stebuklą prisilietus prie stebuklingųjų vietų, jungiančių kelią nuo Kryžių kalno iki pat Šiluvos.
Kryžių kalnas
Šiaulių rajone stūksantis Kryžių kalnas garsėja ne tik kaip pasaulinio lygio turizmo ir piligrimystės objektas, bet ir kaip stebuklinga vieta. Vieni čia ieško stebuklingo išgijimo, šeimos darnos, Dievo malonės Tėvynei ir žmonėms, kiti – nori padėkoti už jau įvykusius stebuklus, treti – išvysti nuostabaus reginio, kuris nustebino net patį Popiežių Joną Paulių II. Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai čia pastatyti XIX a. viduryje, meldžiant Dievo malonės ir sveikatos, nes žmonės šį kalną laikė šventa vieta. Kiti teigė, kad kryžius imta statyti žuvusiesiems 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose prieš carinę Rusiją atminti.
I Berštienės nuotr.
Viena iš legendų byloja, kad vienas tėvas turėjęs mylimą dukterį, kuri susirgusi, ir niekas neįstengęs jai padėti. Tėvas ištisas dienas ir naktis budėjęs prie jos lovos, tačiau kartą labai nuvargęs ir užsnūdęs. Jis sapnavęs šviesiais drabužiais apsirengusią moterį, kuri tarusi: „Jei nori, kad tavo duktė pagytų, turi pats padaryti medinį kryžių ir jį nunešti į Pilies kalną ties Meškuičiais“. Nelaimingas tėvas taip ir padaręs. Jo darytas kryžius buvęs labai sunkus, ir jis vargęs 13 valandų, kol pasiekęs kalną. Tada jis pabučiavęs kryžiaus medį ir jį pastatęs kalne. Grįždamas namo, jau pusiaukelėje, sutikęs pasveikusią dukrą. Ji pasakojusi, kad kai tik tėvas išėjęs iš namų kryžium nešinas, sveikata ėmusi gerėti, o kai jis pasiekęs Pilies kalną, duktė jau iš lovos atsikėlusi.
Kunigas Ignacas Štachas – vienas blaivybės pradininkų Lietuvoje. Išliko pasakojimų, kad, senosiose Šiaulių miesto (Talkšos) kapinėse prie kunigo I. Štacho kapo pasimeldę už jo sielą, žmonės sulaukdavo įvairių malonių, išsipildydavo visi jų norai. Anksčiau prieš egzaminus čia lankydavosi gimnazistai ir studentai. Pasakojama, kad keliais apie jo kapą eidavo nevilties apimti žmonės ir paklydėliai, norintys sugrįžti į doros kelią. Kunigas palaidotas Senosiose Šiaulių kapinėse, šv. Jono kalnelio šlaite.
I.Štachas su bendraminčiais apie 1846 m. pradėjo registruoti parapijiečius, norinčius tapti blaivininkais, ir įkūrė Blaivybės broliją. Veikla buvo vaisinga – per dešimtmetį Šiauliuose gerokai sumažėjo parduotuvių, prekiaujančių alkoholiu. Šį I. Štacho pradėtą darbą labai vertino ir toliau tęsė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, 1858 m. paskelbęs savo garsųjį laišką ir pakvietęs visus kurti tautos išblaivinimo sąjūdį.
Sakoma, kad nusiprausęs Svilės šaltinių (Kelmės raj.) vandeniu, atjaunėsi 10 metų. Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenės) yra vieni didžiausių Lietuvoje pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio vandens kiekį. Apie 2 ha plote verda per 100 šaltinio akių, iš kurių išteka šaltvandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos-Dubysos perkasą. Padavimas mena, kad kadaise šaltinių vietoje stovėjo dvaras, kurį valdė žiaurus ponas. Kartą viena senutė jį prakeikusi ir ponas su visu savo dvaru nugarmėjęs po žeme. Jis vis bando išsikapstyti, todėl vanduo ir kunkuliuoja. Šaltinių vanduo yra gėlas, turi mažai druskų, todėl žmonės semia vandenį maistui ir gydymui. Vandeniu gydo virškinimo trakto, akių, odos negalavimus.
Palendriuose (Kelmės raj.) akį traukia vieniša, laukuose stūksanti bažnyčia. Tokias bažnyčias, visai nebūdingas lietuviškam peizažui, gali pamatyti nebent senųjų italų meistrų drobėse. Modernaus baroko stiliaus, populiaraus tarpukario Lietuvoje, statinys (arch. Vladas Bitė) kunigo Kazimiero Ambrozaičio, bažnyčios fundatoriaus, valia buvo pavadintas Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija (koplyčia, nedidelės katalikų bendruomenės maldos vieta). Oratorija, duris tikintiesiems atvėrusi 1938 m., veikė dešimt metų, o po karo, ištuštėjus aplinkiniams kaimams ir mirus kun. K. Ambrozaičiui buvo paversta kolūkio grūdų sandėliu.
Įvairiai žmonės kalbėdavo apie Palendrių bažnyčią: ir kad vieta buvusi nevykusiai parinkta, ir kad keistuolis kunigas, Amerikoje susikrovęs turtus, iš aukštųjų hierarchų nebuvo gavęs leidimo bažnyčios statybai… Dvidešimtojo amžiaus vidurio įvykiai, pakeitę Europos ir Lietuvos lemtį, palietė ir Palendrių bei aplinkinių vietovių gyventojų likimus. Kaimai ištuštėjo, bažnyčia pradėjo nykti ir irti… Keistąjį kunigą, sumaniusį pasistatyti sau „paminklą už viso gyvenimo darbus“, gal būtų tepriminusi tik antkapinė plokštė prie šventovės įėjimo, jei ne broliai benediktinai iš Solemo (Solesmes) abatijos Prancūzijoje. Jie sumanė statyti Šv. Benedikto vienuolyną Palendriuose ir šią vietovę su vieniša bažnyčia vėl pavertė gausiai piligrimų, maldininkų lankoma vieta.
Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas VšĮ Atrask Raseinius.Aurimo Pališkio nuotr.
Dar vienas stebuklingas objektas yra Šiluvos (Raseinių raj.) bazilikos centriniame altoriuje. Tai XVII a. Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, garsėjantis Dievo malonėmis ir dovanomis. Remiantis meniniais jo tyrinėjimais, galima teigti, kad Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą veikiausiai nutapė vietinis dailininkas XVII a. 3 deš. Šis paveikslas – ikonos, esančios Marijos Didžiosios bazilikos Šv. Paulinos koplyčioje Romoje, kopija. Apie Šiluvoje vykstančius stebuklus, išgirstus norus ir pagijimus byloja čia paliekami votai (tikinčiųjų paliekami ženklai).
Kur važiuojame? Į “Myliu kaimą”, atsakau. Suveda vairuotojas į telefono žemėlapį ir pasimetęs klausia “Nėra tokio Mylių kaimo”. Pasirodo, jis ne pirmasis taip ieškantis Kaišiadorių rajone, Aleksandruvkoje įsikūrusios šeimų poilsio ir edukacijos erdvės. Apie šią vietą žinojau dar praėjusiais metais – kalbinau jo įkūrėją Danutą vienam interviu ir vis mintyse žadėjau užsukti gyvai pamatyti, ar ten taip gražu, kaip ji pasakojo. Dabar, pamačiusi gyvai, pasakysiu – dar gražiau.
Pati vieta užburianti – sodyba įsikūrusi pušų apsuptyje, o pačiame kaime, vos kelios trobos ir labiau tai galima pavadinti vienkiemiu. Aplink – paukštelių čiulbesys ir laisvai besisukiojantys ūkio gyvūnai, kurie, atrodo, ir yra pagrindiniai šios vietos šeimininkai.
“Myliu kaimą” išskirtinė erdvė – tai ne mini zoo ar panašaus tipo ūkis, kur vaikai gali per aptvarą paglostyti arkliui nosį. Gyvūnai čia tiesiog gyvena – vištos rengia žygius į mišką, ožkos moka šokti baletą, o ponis virsta vienaragiu. Taip, pastarasis stebuklas tiesiog užbūrė šešiametę Oliviją – gyvenimo svajonė išpildyta, pajodinėta vienaragiu, kas gali būti geriau?
Vienintelės čia naudą duoda vištos, kurių kiaušinius renka šeimininkai, o visi kiti bizdzena iš paskos dėl paglostymo, nepagailėto skanėsto ir dėmesio. Niekas nieko nemelžia, neveisia, o gaidys su poniu Šreku vieninteliai vyriškos lyties atstovai. Visi gyvūnai atkeliavo atiduoti (išskyrus ponį) ir išsiilgę laisvės bei meilės, kurią besąlygiškai duoda šeimininkai. Kiekvienas augintinis turi savo vardą ir išskirtinį charakterį, kuriuo gali atsiskleisti. “Nėra piktų gyvūnų”, – įsitikinusi šeimininkė. – Viskas priklauso nuo mūsų elgesio su jais.”
Danuta rengia edukacijas, supažindina klases, grupes su gyvūnais, nes baigusi veterinarijos akademiją žino daugybę paslapčių. “Kiekvienas mano gyvūnas turi super galią. Norit, parodysiu”, – domina ji vaikus, kurių ne vienas mano, jog kiaušinius “deda” prekybos centrai ir iš nuostabos vos ne griūna pamatę, kaip šiltą kiaušinį moteris ištraukia iš po vištos.
Praėjusiais metais šeimininkai įrengė ir nedidelį laipynių parką su jaukia, lemputėmis nukabinėta pavėsine. Tikina, jai vietą rinko itin atsakingai – besiilsėdami tėvai gali stebėti savo dūkstančias atžalas. O ilsėtis tikrai teks, net, kaip pripažįsta Danutos sūnus Vėjas, interneto ryšys čia prastas.
Pavėsinė laipynių parke
Na, o norintiems pajusti tikrą ramybę, “Myliu kaimą” siūlo šio sezono naujieną – nakvynę namelyje medyje. Buvimas miške atokiau, tylumoje, be patogumų atgaivins kiekvieną.
“Danuta, jums reikia čia rengti miško maudynių terapiją”, – sufleruoju mintį, pakištą neseniai perskaitytos knygos “Miško maudynės”.
“Liko dvi paskaitos ir aš jau būsiu sertifikuota miško maudynių terapeutė”, – juokiasi Danuta. Tad netrukus norintys galės paklaidžioti miške kartu su ja, pajusti jo teikiamą naudą, grožį ir pasikrauti energijos.
Neabejoju, 99,99% apsilankiusių mano, kad Danuta su vaikais ir vyru gyvena rojuje – tą patį manau ir aš. Tad jei reikės išleisti atostogų ir pabūti su gyvūnais – stoju pirma eilėje 🙂
Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Muziejų išskaptuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu. Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. 1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas (Baublio brolis). D. Poška dirbo ir ilsėjosi Baublyje. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę.Baubliai – senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, gyvai menantis rašytoją D. Pošką ir Lietuvos praeitį.
Adresas: Muziejaus g. 10, Bijotai, Šilalės r.+370 614 56223
Darbo laikas:Pirmadieniais – sekmadieniais 9 – 18 val. Pietų pertrauka 13 – 13.45 val. Lankytojai priimami iki 17.30 val. Valstybinių švenčių išvakarėse muziejus dirba viena valanda trumpiau. Nedirba valstybinių švenčių dienomis.
UPYNOS LIAUDIES AMATŲ MUZIEJUS
Šalia Upynos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios įkurtas liaudies amatų muziejus. Jo iniciatorius, įkūrėjas kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas. Šiuo metu muziejuje yra surinkta apie 3500 eksponatų iš Upynos apylinkių. Daugelis daiktų surinkta aštuntame dešimtmetyje, kai apylinkėse įsibėgėjo melioracija ir buvo naikinami seni vienkiemiai. Pagrindinė ekspozicija įrengta buvusiame klebonijos svirne. Pirmajame muziejaus aukšte eksponuojami įvairūs archeologiniai radiniai (akmeniniai bei geležiniai kirviai, žalvariniai papuošalai ir kt.), gausūs liaudies meno dirbiniai, bažnyčios ir mokyklos istoriją atspindintys eksponatai. Antrajame muziejaus aukšte įvairių amatininkų: stalių, račių, kalvių, kailiadirbių, siuvėjų, audėjų darbo vietos, jų įrankiai ir gaminiai. Ekspozicija tęsiasi ir lauke. Ant muziejaus sienų pritvirtinta daugybė senoviškų kaltinių kryžių. Prie pietinės sienos surikiuoti koplytstulpiai ir stogastulpiai. Prie muziejaus eksponatų glaudžiasi ir meistro Jono Žukauskio darbo koplytstulpis.
Koordinatės: 55.450599, 22.441123 Tel. nr. 869743867
Darbo laikas:I – V: 9:00 – 13:00 VI -VII – poilsio dienos.
LAKŪNO STASIO GIRĖNO GIMTINĖ-MUZIEJUS VYTOGALOJE
Vytogala – lakūno Stasio Girėno 1933 m. su Steponu Dariumi perskridusio Atlantą ir žuvusio Soldine, gimtinė. S. Girėnas tarnavo Amerikos karo aviacijoje, vėliau lankė skraidymo mokyklą, tapo patyrusiu lakūnu. 1927 m. jis susipažino su S. Dariumi. Jie kartu rengė “Lituanica” skrydžiui. 1933 m. perskrido Atlantą ir žuvo ties Soldinu. Lakūnas palaidotas Kaune. Išlikusioje klėtelėje ir 1988 m., 55-ųjų „Lituanicos“ skrydžio metinių proga, atstatytoje žemaitiškoje troboje, įkurtas memorialinis muziejus. Jame įrengta S. Girėnui, jo skrydžiui per Atlanto vandenyną ir Vytogalos kaimo istorijai skirta ekspozicija. Čia kiekvienais metais vyksta S. Girėno ir S. Dariaus skrydžio per Atlantą paminėjimai, kuriose dalyvauja aviatoriai, sportininkai, muzikantai, taip pat rengiamos kitos šventės.
Adresas: Vytogalos k., Šilalės r. Tel. nr.+370 614 57496
Darbo laikas:Antradieniais-šeštadieniais – nuo 10-17 val. Sekmadieniais, pirmadieniai – nedirba.
POILSIAVIETĖ PRIE PARŠEŽERIO EŽERO
Paršežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke. Tai didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Pasak vieno padavimo, kartą atėjęs didelis juodas paršas ir pradėjęs knisti dirvoną. Išknisęs labai plačią ir gilią duobę, o paskui vėl pranykęs. Naktį duobėn nusileidęs didelis vandens debesis su žuvimis. Taip ir likęs dirvono vietoje telkšoti ežeras, kurį visi ėmė vadinti Paršežeriu.
Paršežerio stovyklavietė- puiki vieta pasivaikščiojimui, poilsiui ir pramogoms. Stovyklavietėje galite rasti pokylių salę, lauko paviljoną, vasaros namelius, vietas palapinėms ir kemperiams, krepšinio ir tinklinio aikšteles, vaikų žaidimo ir sūpynių zoną, vandens pramogoms skirtą inventorių, vietoje veikiančią parduotuvę. Stovyklavietės plotas – 5 ha.
Ežerą juosia PARŠEŽERIO PĖSČIŲJŲ PAŽINTINIS TAKAS.
Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten — prie Paršpilio piliakalnio, šalia jo yra Parškalnis — senovės gyvenvietė, pro Burbiškių senkapius iki Sietuvos kūlgrindos. Grįžtant pasuka prie mitologinio šaltinio, vadinamo “Milžinų maudykla”. Šalia šaltinio įrengtas tiltelis, per kurį patenkama į dešinį Sietuvos krantą. Čia takas veda į Pjaunios mišką ir aukštapelkę, kuria praeinama mediniu taku. Grįžtama į tą pačią stovyklavietę. Tinka keliauti su didesniais vaikais, kadangi trasa yra su įvairiomis kliūtimis.
Medvėgalis visomis prasmėmis didelis, kad nepriklauso nei vienam kaimui, nei Laukuvos seniūnijai, nei Šilalės rajonui. Jis priklauso Lietuvai, ir ant jo turėtų užkopti kiekvienas lietuvis. Medvėgalis, tai milžiniškas septyniakupris gūbrys. Medvėgalio kalnu siaurąja to žodžio prasme vadinama vakarinė aukščiausioji viršūnė, kuri išsišovusi 234, 6 m virš jūros lygio. Tai aukščiausia Žemaičių aukštumos ir per ją nusidriekiančios takoskyrinio kalvyno vieta. Čia Žemaitija tarsi dalinama perpus. Platesne prasme vietovardis Medvėgalis apima ir greta aukščiausios viršūnės dunksantį didingą piliakalnį. Jis turi savą pavadinimą – Pilies kalnas, tad gali būti laikomas ir atskiru objektu. Pasakojama, kad ant jo stovėjusią žemaičių pilį kartą apgulę kryžiuočiai. Gynėjai matę, kad jėgos nelygios, baigiasi maistas, jog reikia kreiptis pagalbos į kaimynus. Tačiau neatsiradę narsuolių, kurie ryžtųsi išeiti iš tvirtovės. Tik dvi merginos vaidilutės žemaitiškai tarusios: „Medvi galem“. Ankstų rytmetį, kai priešai dar miegojo, pasinaudodamos slapta kūlgrinda, jos nubėgusios į Šatriją. Atvykus pagalbai, žemaičiai bendromis jėgomis kryžiokus sumušę, išgelbėję pilį, kurią nuo tol, prisimenant merginų posakį, imta vadinti Medvėgaliu.
Piliakalnyje stovėjusi Medvėgalio pilis buvo viena iš svarbiausių Medininkų krašto ir visos Žemaitijos tvirtovių. Pirmą kartą paminėta 1316 m. Pasiekiamas iš Kaltinėnų – Laukuvos plento Pilėse pasukus į dešinę (šiaurę) link Karūžiškės vedančių žvyrkeliu (yra Karūžiškės kaime, 150 m į dešinę (šiaurės rytus) nuo kelio, prieš kelio išsišakojimą). Apie piliakalnį žinomas 40 padavimų.
Koordinatės: 55.628268, 22.390733
BILIONIŲ PILIAKALNIS
Piliakalnis, vadinamas Šventkalniu ar Švedkalniu, įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. 57×37 dydžio aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Ji buvo įtvirtinta net 5 įtvirtinimų linijomis, kurių teišliko nežymios liekanos. Istoriografijoje Bilionių piliakalnį kai kada bandoma sieti su 1336 m. kryžiuočių sunaikinta Pilėnų pilimi. Piliakalnis pasiekiamas iš Kaltinėnų – Laukuvos plento Bilioniuose pasukus į dešinę (šiaurę), už 650 m lauko keliuku į dešinę (rytus) pavažiavus 700 m (yra kairėje). Apie piliakalnį žinomi 39 padavimai.
Koordinatės: 55.612516, 22.327959
ETNOGRAFINĖ JONO RUPŠLAUKIO (BILIONIŲ) SODYBA
Pačioje Bilionių piliakalnio papėdėje per stebuklą išsaugota XIX a. Jono Rupšlaukio etnografinė sodyba. Ir vieta stebuklingo grožio – pakalnėje ežerėlis su salomis, už žiogrinės tvoros kyla pilies terasos, kieme, po langais trys ąžuolai. Visa sodyba aukštumoje, pakraštys gausiai apželdintas beržais, ąžuolais ir gluosniais. Dviejų galų troba, ąžuolinių sienojų svirnas, keturšlaičiais stogais prisidengęs rąstinis klojimas švenčiausia vieta susirinkti kaimo kultūros žmonėms. Per sodybos langus matosi šalia stūksantis Bilionių piliakalnis – respublikinės reikšmės archeologinis paminklas kitaip dar vadinamas Švedkalniu ar Šventkalniu.
Adresas: Piliakalnio g. 5, Bilioniai, Šilalės rajonas; 8 km nuo magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda.Koordinatės: 55.595328, 22.321835 Tel. nr. +370 610 21210
Kelpšaičių parkas įkurtas 1990 m. Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkijos girininko Jono Šedbaro iniciatyva. Parką puošia tvenkiniai, pavėsinės, medžio skulptūros, įrengtos žaidimų ir pasirodymų aikštelės. Šalia parko yra automobilių stovėjimo aikštelė, vienoje parko pavėsinių – lauko židinys. Čia daugiau kaip 24 ha miško. Parke pamatysite 80 iš įvairių pasaulio šalių atkeliavusių introdukuotų ir 15 vietinių medžių rūšių.
Koordinatės: 55.624119, 22.211351
PĖSČIŲJŲ – DVIRATININKŲ TAKAS APLINK ŠILALĖS MIESTO TVENKINĮ
Ilgis apie 2 km. Vytauto Didžiojo gatvėje yra Šilalės miesto tvenkinys, kuris įrengtas patvenkus Ašučio upelį. Užtvanka stūkso miesto centre. Prie jo vyksta miesto renginiai. 2012 m. įrengtas fontanas, tapęs miesto akcentu. Aplink tvenkinį, įvairiose vietose pastatytos medinės pavėsinės. Nuo tvenkinio pėsčiųjų taku galime pasiekti vaikų žaidimo ir paplūdimio tinklinio aikšteles. Šalia tvenkinio įrengtas bendruomenių parkas, kuriame galima yra suoliukai, lauko treniruokliai. Tai viena iš mėgstamiausių šilališkių poilsio vietų.
Koordinatės: 55.492673, 22.186560
ŠILALĖS VLADO STATKEVIČIAUS MUZIEJUS/TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
Daugiau informacijos apie įvairias veiklas, ekskursijas su gidu, lankomus objektus rasite užsukę į Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejų/turizmo informacijos centrą.
Žinoma aplankykite ir muziejų, kuriame galite susipažinti su Šilalės krašto istorija, kultūros bei meno vertybėmis, Šilalės krašto tradicijomis, papročiais, kultūros paveldu. Muziejaus fonduose sukaupta virš 23 000 archeologijos, istorijos, numizmatikos ir etnografijos eksponatų. Parodų salėse rengiamos tautodailininkų, profesionalių menininkų, mėgėjų ir mokinių parodos. Muziejus kviečia aplankyti ir savo filialus: Dionizo Poškos Baublių muziejų, Kazimiero Jauniaus klėtelę-muziejų ir Upynos liaudies amatų muziejų.
Adresas: S. Gaudėšiaus g. 4. Šilalė (8449) 51572 silale.muziejus@gmail.com
Buvusios pedagogės Birutės Kisielienės ežiukų kolekcija sudaryta iš 400 suvenyrų, skulptūrėlių, vaikiškų knygučių, paveikslų, kalendorių bei anūko Džiugo piešinių su ežiais. Kai kurie ežiukai funkcionalūs, šeimininkės kasdien naudojami buityje, pavyzdžiui ežiuko formos pagalvėlė, balzamo dėžutė, padėkliukas. Eksponatų čia esama įvairiausių: iš keramikos, gintaro, stiklo, plastiko, medžio, kailio; mažų ir didelių. B. Kisielienės kolekcijoje yra ežių, atkeliavusių į jos namus kone iš visų Europos šalių, nors nemažai jų pagaminta Kinijoje. Kai kurie eksponatai buvo rankomis sukurti Indijos ar Indonezijos amatininkų. Labiausiai šis muziejus patiks vaikams, tačiau šilta muziejaus atmosfera džiaugsmingai nuteiks visus.
Baltų mitologijos rekreacinis (pažintinis) takas
K.Bakūno nuotr.
Keliaujantiems su vaikais pravartu užsukti į Baltų mitologijos rekreacinį pažintinį taką. Šis parkas iš paukščio skrydžio primena Baltų kultūroje itin reikšmingą gyvybės medžio simbolį. Parkas labai išpuoselėtas, tačiau kartu – labai natūralus. Klaidžiodami jo takais lankytojai galės susipažinti su Baltų dievais. Parkas turi tris dalis, atskleidžiančias baltiškųjų dievybių panteono struktūrą, išreiškia žmogaus ir gamtos harmoniją. Centrinėje parko dalyje yra aukuras, kuriame simboliškai galima atsikratytiblogų minčių, širdį slegiančių dalykų. Suaugusieji parke daug sužinos, o mažiesiems bus tikrai linksma bėgioti miško takeliais, paliesti skulptūras ar net įveikti paslaptingą labirintą. Viešnagė bus įdomi tiek suaugusiems, tiek vaikams.
Netoli Darbėnų miestelio, plyname lauke pradėtas meistro iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojo Šarūno Kasmausko jau daugiau nei dešimtmetį kuriamas Japoniškas sodas – neatsiejama japonų kultūros dalis. Šis Japoniškas sodas yra didžiausias Europoje ir apima 16 ha teritoriją. Sode įspūdinga bonsai medelių kolekcija, akmenų sodas su sakuromis ir tvenkiniais. Japoniškame sode ypač gražu rožinių sakurų žydėjimo metu. Sezono metu galite pasidžiaugti ir žvaigždinių magnolijų, azalijų, lazdenių ir kt. augalų žiedais.
Adresas: Sodų g. Mažučių k., Darbėnų sen., Kretingos raj. +37061618530 info@japangarden.lt https://japangarden.lt/
Vytauto didžiojo vardo parkas
Darbėnų miestelio puošmena – Vytauto Didžiojo vardo parkas. Kažkada dėl jo Darbėnai net buvo vadinami kurortu. Vietiniai pasakoja, kad tarpukariu vasaromis vasarotojų būdavo tiek daug, kad net prie namų darbėniškiai priestatus statė. Nemaža dalis poilsiautojų būdavo žydai – jiems patiko pušų paunksmės ir tyras Melnyčios tvenkinio vanduo. Smagių susitikimų vieta parke buvo ir vietiniams: čia grodavo orkestras, vykdavo šokiai bei pasimatymai. Greičiausiai tarpukariu įkurtas parkas šiandien – atgimimo pakilime. Bendruomenė kasmet per talkas parką gražina, tvarko, tobulina. Pušų draugijoje įrengti nykštukų nameliai vaikams, laužavietės, sūpuoklės, poilsio vietos. Karštą dieną galima ir išsimaudyti – Melnyčios tvenkinys skaidrus ir vėsus.
Adresas: 56°01’16. 21°14’35., Tauro 3-oji g. 7″N, Klaipėda 92344, Lietuva
Kalnalio apžvalgos bokštas ir pėsčiųjų takas Imbarės piliakalnio link
iš projekto “Žemaitijos istorinio – religinio kelio sklaida” arch. nuotr.
Vienintelis Kretingos rajone apžvalgos bokštas Kalnalyje dovanoja tikrą desertą akims. Iš 15 metrų aukščio galima apžvelgti plačias Salanto upės slėnio apylinkes. Tolumoje išvysite besiganančius žirgus žemaitukus ir karves, į aukštį besistiebiančią Salantų bažnyčią bei didingąjį Imbarės piliakalnį. Įvertinus vaizdą iš viršaus, jį galima patirti ir einant pėsčiomis. Nuo Kalnalio bokšto Imbarės piliakalnio link vinguriuoja pusės kilometro pažintinis takas. Pirmasis tako objektas – Šv. Lauryno bažnyčia, nuo jos kelias veda per platų, erdvų bei žavų Salanto slėnį. Jame – paukščiai, kur ne kur prabėgantys laukiniai gyvūnai, augalų įvairovė ir pats gryniausias oras. Pažintinį taką vainikuoja legendomis apipintas Imbarės piliakalnis.
Adresas: M. Valančiaus g., Kalnalis, Kretingos r. 56.017174, 21.541322
Dauginčių atodanga
Norint pasijausti kaip Šveicarijoje, visai nebūtina ten vykti. Kretingos rajone galima aptikti lietuviškąją Šveicariją – nuostabius Minijos upės vingius, kuriuose per daugelį metų susiformavo įspūdingos atodangos. Viena gražiausių – Dauginčių atodanga. Jos plotis – net 44 metrai, o aukštis – 22 metrai. Atodanga kvapą gniaužia visais metų laikais. Tiems, kas išmano geologiją, atodanga kalba dar įdomesne kalba. Dauginčių atodanga yra viena iš lankytinų vietų, kurias galima aptikti vaikštant Šilpelkės miško pažintiniu taku. Tako ilgis yra 1,5 kilometro ir vingiuoja per natūraliai susiformavusį Šilpelkės mišką. Jame galima pamatyti Dauginčių piliakalnį – vadinasi, žmonių miško ir pažintinio tako apylinkėse gyventa jau seniai. Atidesni pastebės skroblų giraitę ar net į Raudonąją knygą įrašytą tulžį.
Adresas: Šilpelkės miškas, Dauginčiai, Kretingos r.55.951285, 21.550052
Kartenos piliakalnis
K.Bakūno nuotr.
Važiuojant išilgai Kartenos miestelio, kitame Minijos upės krante atsiveria Kartenos piliakalnis, kadaise buvęs svarbus Ceklio žemės centras, dar vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu. Įkopus į jį kaip ant delno atsiveria Kartenos miestelio panorama. Viena iš legendų mena, kad ant kalno kadaise stovėjo Žemaičių karaliaus pilis, į kurią vis taikydavosi priešų kariuomenės. Kartą ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Pilies valdovas sušukęs savo kariams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas ten!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.
Adresas: Kartena, Kretingos r. 55.910125, 21.475661
Kretingos muziejus su žiemos sodu
Kretingos miesto perlas, žinomas visoje Lietuvoje – Kretingos muziejus, įsikūręs rūmuose, ir žavingasis Žiemos sodas. Jame niekada nebūna žiemos – čia visada čiauška kanarėlės, ramiai žvalgosi vėžliai, lyg šuniukai fontane žaidžia visada alkani japoniški karpiai. Atėjus laikui, vaisius duoda bananai, citrinos ir vieni kitus keičia vis gražesni augalų žiedai. Kai 1875 metais Kretingos dvarą nusipirko grafas Juozapas Tiškevičius ir netrukus pastatė oranžeriją, ji buvo didžiausia privati oranžerija Europoje. Ne mažiau žavūs ir rūmai – dabar juose veikia muziejaus ekspozicijos. Jose – tikri lobiai: meno vertybės, grafienės Sofijos rašyto dienoraščio originalas, grafo mėgtas alaus bokalas ir daugybė rūmų menėse išsaugotų istorijų. Juk dvaras suklestėjo Tiškevičių laikais, bet žinomas jau nuo XV amžiaus. Čia įspaustos ne vieno garsaus didiko pėdos.
Adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga, +370 445 77 612 (informacija, ekskursijos), +370 682 06 702 (bilietų kasa) kretingosmuziejus@takas.lt http://www.kretingosmuziejus.lt
Astronominis kalendorius ir saulės laikrodis
R.Senkevič nuotr.
Išskirtinis kalendorius lankytojų laukia netoli Tiškevičių dvaro, parko pakraštyje. Pastatymo metais – 2002-aisiais – Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu buvo pirmasis Baltijos šalyse. Unikalus kūrinys yra architektės Ritos Gorodeckienės diplominis darbas. Tačiau ir prabėgus keleriems metams, žmogaus kūrybiškumą, medžio, akmens, metalo meistrų talentą ir lietuvių kultūros aspektus atskleidžiantis kūrinys nepraranda savo aktualumo. Idėją sukurti kalendorių įkvėpė Kretingos pranciškonų vienuolyne stūksantis pats seniausias, 1610 metais pastatytas, Saulės laikrodis Lietuvoje. Senasis laiko neberodo, užtat laiko tėkmę skaičiuoja Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu. Tai padaryti padeda 0,5 hektarų plote išdėstyti akmenys, 13 ąžuolinių skulptūrų ir net 6 metrų aukščio Saulės laikrodžio strypas.
Adresas: Vilniaus g. 20, dvaro parkas, Kretinga, 55.896761, 21.251055
Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus
R.Senkevič nuotr.
Vyskupas Motiejus Valančius buvo išskirtinė XIX amžiaus asmenybė – savo vyskupavimo metais į kunigus įšventino pusę tūkstančio klierikų, Žemaitijoje pastatė pusšimtį bažnyčių, pradėjo Blaivybės sąjūdį ir, žinoma, parašė daugybę literatūrinių kūrinių. Kur gimė ir kaip asmenybė formavosi toks veiklus žmogus? Ne taip toli Kretingos – jaukiame Nasrėnų kaime. Trobos, kurioje užaugo būsimas vyskupas, nebėra, tačiau jos vietoje stovinčiame name įkurtas Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus. Jame galima susipažinti su vyskupo gyvenimu, pabandyti suprasti, koks jis buvo vaikystėje. O šią mena sodybos teritorijoje išlikusi XVIII amžiaus klėtis. Ten įrengta etnografinė ekspozicija – šeimininkės svirnelis, mergos kamara, rakandų kamara, grūdinė. Taip pat muziejuje galima pamatyti jei ne vienintelę, tai vieną pirmųjų skulptūrų Lietuvoje, skirtą bulvei.
Adresas: M. Valančiaus g.9, Nasrėnų kaimas, Kūlupėnų seniūnija, LT-97330 Kretingos rajonas, 8-445-48722, info@mvalanciausmuziejus.lt http://www.mvalanciausmuziejus.lt/
Salantų regioninio parko lankytojų centras
Apsilankymas šiame centre – tai puiki galimybė sužinoti kokių gamtinių objektų galima aplankyti regioninio parko teritorijoje. Lankytojų centras yra bene smagiausia vieta pažinti gamtą. Čia gausu nuotraukų, žemėlapių, informacijos. Visa tai pritaikyta ir vaikams – galima liesti ir klausytis. Lankytojų centras tikrai praplės akiratį bei pakels nuotaiką.
Adresas: Laivių g. 9, Salantai 97314, +37044558761 direkcija@salanturp.lt http://www.salanturp.lt/
Orvidų sodyba – muziejus
Akmens meistras, pranciškonas, laisvės šauklys Vilius Orvidas šį pasaulį apleido per anksti. Tačiau po savęs paliko neišdylantį pėdsaką – savomis rankomis kurtą laisvės, grožio bei kartu chaoso, Dievo paieškų oazę. Pabuvę Orvidų sodyboje sako, kad nieko panašaus iki tol nėra matę. Kiti sako, kad tai – chaoso, nesąmonių muziejus, nepaliekantis abejingų. Kaip ten bebūtų, V. Orvidas į savo tėvų žemes metų metus vežė tai, kas kitiems atrodė nebereikalinga – šimtamečius nukirstus ąžuolus, per melioraciją iškeltus akmenis, metamus buities rakandus. Statė tuos daiktus kartu su savo akmens, medžio kūryba. Visa tai išaugo į sodybą, kuri iš paukščio skrydžio primena Dievo akį. Sodyboje galima klaidžioti valandų valandas ir atrasti daugybę prasmių – gyvenimo, religijos, filosofijos.
Adresas: Plungės g. 18, Gargždelės km., Imbarės sen. 97318 Kretingos raj. +370 (613) 28624 arba +370 (688) 16207 info@orvidusodyba.lt https://www.orvidusodyba.lt/
Kretingos muziejaus tradicinių amatų centras
Šis centras – fantastiška vieta, kur galima ne tik kažko išmokti, bet ir linksmai pagilinti savo žinias, o galiausiai išeiti su daiktiniais prisiminimais. Amatų centre galima užsisakyti duonos kepimo, audimo, vaistažolių pažinimo, keramikos, muilo gamybos ir kitas edukacijas. Jos prikausto tiek vaikų, tiek suaugusiųjų dėmesį. Kūrybinis procesas įtraukia, o rezultatas visada džiugina – kiekvienam smagu iš edukacijų parsinešti savo rankų darbo suvenyrą.
Ši edukacija ypač patinka vaikams. Ji tęsia gražiausias grafų Tiškevičių tradicijas ir kviečia gaminti saldainius senoviškai ant pagaliuko. Vaikus užburia saldainių masės gamyba, saldainių įvairovė ir spalvų gama.
Parko įkūrėjai sako, kad ši vieta skirta visiems: nesvarbu, vaikui, brandžiai asmenybei ar vėjavaikiui. ,,Boom park‘‘siūlo tiek atrakcionų, kad galva sukasi: beprotiškas lėkimas padanga nuo kalno, šuoliai ant ,,oro pagalvės‘‘ paieškos labirintai, įvairūs kliūčių ruožai. Norinčių laiką leisti ramiau laukia asmeninėms šventėms ar ramiam poilsiui pritaikytos pavėsinės. ,, Boom park‘‘ taip pat galėsite pasičirškinti mėsytės tam skirtose laužavietėse bei pasikaitinti pirtyje.
Adresas: Mokyklos 90, Žibininkų km. kretingos raj, 97231 +370 685 44 419 klausk@boompark.lthttps://boompark.lt/
HBH pramogų kompleksas
HBH pramogų kompleksas – dar viena vieta subalansuota tiek mažiems tiek dideliems. Čia lankytojai kviečiami į dažasvydžio kovas, kur galima atitrūkti nuo kasdienybės bei smagiai praleisti laiką giliai miške, kur įrengtos užtvaros ir priedangos. Dažasvydžio žaidimas – tikra likimo dovana aktyvaus poilsio mėgėjams. Ši veikla tikrai suteiks daug teigiamų emocijų bei energijos. Komplekse taip pat įrengtas nuotykių parkas ,,Lūšies kelias‘‘. Jį sudaro 7 skirtingos trasos su 90 rungčių bei daugiau nei 10 nusileidimų lynais. Lankytojų laukia tikri išbandymai bei greiti skrydžiai, kurių ilgis – nuo 30 iki 140 m. neseniai įrengtos dvi naujos trasos– unikali ZOO trasa virš ,,Žvėrinčiaus‘‘ bei itin ekstremali ,,Oranžinė‘‘ trasa su ilgiausiu , 33 m. tarzano šuoliu. Pramogaudami lūšies kelio parke gausite didžiulę adrenalino dozę ir nepamirštamų įspūdžių.
,,Atostogų parkas‘‘ siūlo ramias, tačiau smagias vandens pramogas. Šis centras – didžiausias vakarų Lietuvos poilsio ir sveikatinimo kompleksas. 16 baseinų, 8 pirtys, atskira erdvė vaikams bei galybė sveikatai ir jėgoms atgauti skirtų procedūrų čia telpa po vienu stogu ir po atviru dangumi.
Jauryklos parkas – pati naujausia gamtinė erdvė Kretingos mieste. Net 10-ies hektarų ploto parkas patiks ir ieškantiems ramaus gamtos prieglobsčio, ir norintiems aktyviau praleisti laiką. Daugiau negu trijų kilometrų ilgio takai vingiuoja palei smagiai čiurlenantį Jauryklos upelį. Per jį kiekvieną keliaujantį veda tilteliai, lieptai, o besmalsaujantį pasitinka ir informaciniai stendai. Pavargus galima prisėsti vienoje iš penkių apžvalgos aikštelių, iš kurių atsiveria malonūs akiai vaizdai. Parkas itin patiks vaikams – jiems įrengtos net kelios žaidimų aikštelės. Sveikatingumo bei edukaciniai takai parke yra pritaikyti neįgaliesiems, visų patogumui įrengti biotualetai, amfiteatras įvairiems renginiams. Šis parkas yra ideali vieta pasivaikščiojimams, žaidimams bei gamtos pažinimui.
Ši Kretingiškių įrengta žaidimų aikštelė yra gyventojams žinomoje vietoje, dažnai vadinamoje tiesiog ,,žvyrduobe‘‘. Kadaise Kretingos miesto statybai ekploatuotas žvyro karjeras seniai yra tapęs laisvalaikio erdve, čia dažnai žaidžiamas futbolas ir vedžiojami augintiniai. Ne taip seniai ši vieta buvo paversta į jaukią šeimyninę erdvę, kur pastatytos vaikams skirtos sūpuoklės, karstynės, o aplinka – saugi ir švari.
Adresas:Kretinga 97175
Pastauninko parkas
Neretai žmonės Kretingą pavadina parkų miestu. Ir tikrai – kur pažvelgsi, visur ošia medžiai. Visai šalia Kretingos centro esantis Pastauninko parkas – viena didžiausių žaliuojančių erdvių mieste. Parkas suformuotas buvusiose pranciškonų vienuolyno žemėse ir užima 18 ha plotą. Prieškario laikotarpiu, užtvenkus Pastauninko upelį, čia suformuoti du tvenkiniai. Kažkada vienuoliai juose veisė žuvis. O ir dabar žvejai tvenkinių pakrantėse kantriai laukia savo laimikio. Parkas yra tobula vieta pasivaikščiojimams – patogūs takeliai, daugybė suoliukų, gražūs vaizdai. Pastauninko parke daugybė medžio skulptūrų, informacinių stendų apie apylinkių augaliją ir augmeniją, net įrengtas vabzdžių viešbutis. Šalia parko ar jo teritorijoje rasti galima ne vieną istorinį pastatą – malūną, Lurdo grotą, Šv. Antano rūmus, senąsias kapines.
Adresas: Maironio g. 39, Kretinga 97109, 55.891114, 21.250962
Vienkiemis
Išvažiavus už Kretingos miesto ribų, visai netoli randasi kaimo turizmo sodyba ,,Vienkiemis‘‘. Čia galima pavalgyti, pailsėti. Ši sodyba – tikras vaikiškas rojus: jos teritorijoje yra įrengta didelė erdvė su mini zoologijos sodu, o šalia jo pristatyta namelių. Jie – nedideli ir gražūs lyg iš pasakų, todėl visų vadinami ,,Nykštukų nameliais‘‘. Į namelius galima užeiti pažaisti. Tikras vaikiškų svajonių išsipildymas.
Šiais metais Plungės turizmo informacijos centras pristato projekto metu sukurtą naują App programėlę, su interaktyviais maršrutais, supažindinančiais lankytojus su Plungės krašto gamtos ir kultūros paveldu.
Paruošti du skirtingi maršrutai su įdomiais klausimais, užduotimis. Tai leis įdomiai ir žaismingai pažinti bei aplankyti gamtos ir kultūros paveldo objektus, esančius Plungėje bei rajone. Maršrutų klausimams naudoti tekstai, nuotraukos, žemaitiškai įgarsinti garso įrašai bei žemaitiški žodžiai, skatinantys pažinti Plungės kraštą ir kaip Žemaitijos etnografinį regioną. Programėlė skirta įvairaus amžiaus keliautojams, šeimoms, nedidelėms grupelėms.
Jums tik reikia atsisiųsti nemokamą programėlę ,,Žemaitijos lobių paieška“’, kurią rasite Google Play ir App Store. Visą turizmo informaciją rasite Plungės krašto turizmo informacijos centro puslapyje www.visitplunge.lt.
LANKYTINOS VIETOS PLUNGĖJE IR APLINK PLUNGĘ
Žemaičių dailės muziejus
Gegužės 22 d., tradicinės Muziejų nakties metu, ruošiamasi atidaryti ir lankytojams pristatyti restauruotas Mykolo Oginskio rūmų sales bei ten įrengtas naujas ekspozicijas. Dabar bus galima apžiūrėti ne tik dailės ekspozicijas, bet ir visiškai naujas archeologinės ir dvarų kultūros ekspozicijas.
Žemaičių dailės muziejuje atsiras ir naujų edukacinių programų. Bus siūloma išbandyti šias edukacijas:
Kvepiantys kunigaikštienės Marijos pyragai – ne tik sužinosite apie XIX a. receptus, virtuvę ir buitį, bet galėsite pasigaminti saldžių užkandžių, kuriais pasivaišinsite besiklausydami istorijų iš užsiėmimo vadovės lūpų. Vadovė kvies nusikelti į praeitį ir pasivaikščioti po XIX a. statytus M. Oginskio rūmus. Užsiėmimo metu susipažinsite su to meto istorija ir gyvenimo ypatumais, dvarų kultūros istorija, rūmų šeimininkų Oginskių gimine ir ją supančiomis istorijomis, muziejaus istorine ekspozicija.
Dekupažas
Architektūros pradžiamokslis pagal Karlą Lorensą – užsiėmimas skirtas 2 – 8 klasių moksleivių grupėms, kurias supažindiname su M. Oginskio rūmų istorija, architektūra Žemaitijoje, Lietuvoje ir pasaulyje. Šioje pamokoje mokiniai sužino kokie pastatai sudaro Plungės dvaro ansamblį bei jų architektūrines ypatybes, Plungės dvaro pastatymo istoriją ir jo architektūros unikalumą. Skatindami vaikų kūrybiškumą praktinėje dalyje mažuosius kviečiame nusipiešti ir iliustruoti savo svajonių rūmus, o vyresnieji ugdo smulkiosios motorikos įgūdžius ir iš atskirų popierinių architektūros dalių sukurti savo pastatą.
Piešiu šeimos genealogijos medį pagal Oginskius
Damų (ponų) rūmų laisvalaikis – susipažinsite su Lietuvos ir Europos dvarininkų kultūra, gyvenimo būdu bei laisvalaikio veiklomis, etiketo taisyklėmis bei skirtingu garderobu ir madomis. Palyginsime šių dienų visuomenės laisvalaikio supratimą su Oginskių laikų smagiomis veiklomis.
Kuršių genties gyvensena ir buitis. Naujai įrengtoje archeologinėje parodoje vykdoma edukacija supažindinti dalyvius su Lietuvos istorija senaisiais laikais, Baltų genčių išsidėstymu, Vakarų Baltais vėlyvajame Geležies amžiuje. Užsiėmimo metu pristatoma Kuršių genties gyvensena, pagal archeologinius radinius atkurtirūbai, papuošalai, darbo įrankiai ir buities istorija. Edukaciją galima pasirinkti su praktine veikla – amuletų gamyba pagal archeologinius gintaro radinius.
Edukaciniame užsėmime „Aš turėjau žirgužėlį“ atsakysime į tokius klausimus kaip: kur arklio gimtinė ir kas jo protėviai; kada ir kaip jie mūsų žemes pasiekė, kokios kalendorinės šventės skirtos apeigoms su arkliais? Kodėl lietuviai nuo seno labai vertino arklį – ašvieniu vadino? Kodėl šiandien žirgas lietuvių heraldikoje yra svarbiausias ženklas?
Edukaciniame užsiėmime „Rašto raida“ sužinosite kaip senovėje žmonės perteikdavo žinias, kokie buvo pirmieji rašto tipai, kokia tauta sukūrė mūsų laikams artimiausią alfabetą; kas kūrė lietuviškąjį raidyną ir kokio rašto pagrindu jis sudarytas. Pakalbėsime apie viduramžius ir knygas, kurios buvo itin brangios bei jų kainos kitimą išradus spausdinimo mašiną. Edukacijos vadovė suteiks galimybę apžiūrėti mokslinėje bibliotekoje saugomas senąsias knygas. Praktinėje dalyje – tušu ant popieriaus lapo piešti dantiraščio ženklus ir bandyti įspėti, ką jie reiškia.
Adresas: Parko g. 3A, Plungė Tel. Nr.: +370 640 64747, +370 448 54571, zd.muziejus@gmail.com, www.zdm.lt
Pasitelkiant virtualią realybę ir XIX a. gyvavusias oranžerijos tradicijas atkurta XIX a. pastatytoje pilaitėje laikrodinėje gyvavusi oranžerija. Naudojantis virtualios realybės akiniais siūlome persikelti į praeitį ir susipažinti su tuo metu oranžerijoje augusiais augalais.
Taip pat naudojantis augalų muzikos klausymosi aparatais kviečiame pasiklausyti bibliotekoje augančių augalų skleidžiamų garsų.
Virtuaklią ekspoziciją galima patirti: Parko g. 7, Plungė, Tel. Nr. +370 448 71393 El. p. infocentras@plunge.rvb.lt, www.plunge.rvb.lt
„Medaus klėtelė“
Medaus klėtelė.Nuotr. iš Plungės TIC archyvo
Donatas ir Daiva Abručiai į savo sodybą „Medaus klėtelė“ kviečia visus smaližius ir ne tik. Čia ne tik sužinosi, kas yra bičių terapija, bet ir pats galėsi ją išbandyti. „Medaus klėtelėje“ galima iš labai arti pamatyti bičių gyvenimą nebijant, kad „užpuls“ bitės. O edukacijų metu galima ne tik paragauti įvairių skonių medaus, bet, žinoma, ir įsigyti ekologiškų medaus produktų.
Adresas: Barstyčių g. 1, Mačiūkių k., Plungės r. Tel. Nr.: +370 612 69 114 , +370 686 21 542 GPS: 56.093728, 21.841869 (WGS) Būtina iš anksto susitarti.
Ekologinis biodinaminis ūkis „Miško sodai“
Žemaitijos nacionaliniame parke, Visvainių kaime, kiek atokiau nuo poilsiautojų itin mėgiamo Platelių ežero yra įsikūręs nedidelis šeimos verslas – ekologinis-biodinaminis ūkis „Miško sodai”. Čia ekologiškus produktus augina Vaiva ir Giedrius Kosai. Čia taip patpuoselėjami bei edukacijų metu lankytojai supažindinami su tradiciniais augalais, gėlynais, amatais: audimu, žolininkyste, natūraliu siūlų dažymu ir t. t.
Adresas: Miškų g. 5, Visvainių k., Plungės r. Tel. Nr. +370 611 66 021 GPS: 56.093121, 21.852413 (WGS) Būtina iš anksto susitarti.
Gegrėnų piliakalnių takas
Gegrėnų takas. S.Vaičekausko nuotr.
Gegrėnų archeologiniame komplekse esančio, 1,6 km ilgio, tako išskirtinumas:
Piliakalniai. Čia yra du I tūkst.–XIII a. piliakalniai, kuriuose stovėjo 1253 m. istorijos šaltiniuose minima kuršių Ceklio žemės pilis Gegrė (Zegere) – viena iš svarbiausių Ceklio žemės pilių. Piliakalniai yra abipus bevardžio upelio: kairiajame krante – mažesnis ir senesnis pirmasis piliakalnis (I), dešiniajame krante – antrasis piliakalnis (II), įrengtas, manoma, jau II tūkst. pradžioje, kai išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į nedidelį ir nelabai apsaugotą pirmąjį piliakalnį.
Kapinynai. Du X–XIII a. kapinynai yra rasti šalia antrojo piliakalnio.
Senovės gyvenvietė. Pietvakarinėje pirmojo piliakalnio papėdėje, kairiajame upelio krante, 1 ha plote yra senovės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, apdegusių akmenų.
Kraštovaizdis. Statūs, iki 15 m aukščio piliakalnių šlaitai, nemažas aukščio skirtumas tarp kalvų viršūnių ir slėnių, sukuria labai raiškų reljefą, panoramines erdves.
Kulių miestelis kasmet vis gražėja, ragina turistus nepravažiuoti ir būtinai čia užsukti. Miestelio centre, Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios pašonėje veikia Kulių krašto muziejus, kuris savo istoriją skaičiuoja jau šeštą dešimtmetį. Tai puiki galimybė per trumpą laiką susipažinti su šio jaukaus miestelio istorija, gyvenimo būdu, būdingiausiais šiam kraštui verslais, žymiausiais žmonėmis. Muziejaus ekspozicijoje galima pamatyti: akmeninių įrankių rastų Kulių apylinkėse, radinių iš Gandingos piliakalnio ir Reiskių tyro, tarpukario buities darbo įrankių, karo meto radinių. Taip pat galima susipažinti su monetomis ir banknotais, cirkuliavusiais Kulių krašto apylinkėse, nuo carizmo laikotarpio iki mūsų dienų. Galima pamatyti spaudos draudimo laikotarpio leidinius. O, kad lankytojams būtų patogiau, ekspozicija suskirstyta į stendus, skirtus tarpukariui, rezistencijai, kolūkiui, medicinai, kultūrai, Kuliams po 1990-ųjų. Čia įrengta atskira salė, kurioje būsite supažindinti su Kulių knygnešiais, miestelio bažnyčia, senąja spauda bei įžymiais žmonėmis, kaip Sofija Kymantaite – Čiurlioniene ir J. T. Vaižgantu.
Susitarus iš anksto, galima ne tik apžiūrėti muziejų, bet ir pasivaikščioti J. Tumo-Vaižganto takais, aplankyti vietas, kur savo vaikystę praleido Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė bei pamatyti unikalų gamtos kampelį – Reiskių tyrą.
Nuo 2017 m. prie aktyvios miestelio bendruomenės prisidėjo ir SOFIJOS festivalis, kurio ašis – Kuliuose svarbų savo gyvenimo tarpsnį gyvenusi išskirtinė kūrybinė asmenybė – rašytoja, dramaturgė, visuomenės veikėja, pedagogė, moterų judėjimo skatintoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Festivalio metu vietos bendruomenės ir žinomų bei jaunų profesionalių menininkų iniciatyva bandoma suteikti Kulių miesteliui ir visam Plungės rajonui naują kultūrinę tradiciją.
Festivalio menininkų dovana Kulių bažnyčios parkui – čia gyvenusias istorines asmenybes menančios skulptūrinės instaliacijos: „Suolelis Sofijai” ir „Tekstūra” (Mykolas Sauka), „Vaižganto akiniai” (Danielius Sodeika), „100 paukščių” (Jonas Arčikauskas ir Kulių žmonės), „Knygnešiai ir rūkas” (T. Kensminas), „Pakeliui” (R. Urbanskas). 2019 metų festivalio metu sukurta skulptūra Kulių tvenkinio užtvankoje „Vaikas ir citrina“ (Mykolas Sauka) bei Tomoo Nagai muzikos instrumento instaliacija „Lizdo atgarsis“.
Kuliuose apsigyvenęs aktorius ir režisierius, Sofijos festivalio meno vadovas Valentinas Masalskis teigia, kad festivalis įkvėpimo semiasi iš šiame krašte svarbų savo gyvenimo tarpsnį praleidusios rašytojos, dramaturgės, visuomenės veikėjos, pedagogės, moterų judėjimo skatintojos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės. „Mūsų festivalio iniciatyvos yra tarsi Sofijos kultūrinės – švietėjiškos veiklos ir pastangų „užkrėsti kultūra” tęstinumas“, – sako jis.
