DIONIZO POŠKOS BAUBLIŲ MUZIEJUS
Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Muziejų išskaptuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu. Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. 1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas (Baublio brolis). D. Poška dirbo ir ilsėjosi Baublyje. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Baubliai – senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, gyvai menantis rašytoją D. Pošką ir Lietuvos praeitį.
Adresas: Muziejaus g. 10, Bijotai, Šilalės r. +370 614 56223
Darbo laikas: Pirmadieniais – sekmadieniais 9 – 18 val. Pietų pertrauka 13 – 13.45 val. Lankytojai priimami iki 17.30 val. Valstybinių švenčių išvakarėse muziejus dirba viena valanda trumpiau. Nedirba valstybinių švenčių dienomis.
UPYNOS LIAUDIES AMATŲ MUZIEJUS
Šalia Upynos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios įkurtas liaudies amatų muziejus. Jo iniciatorius, įkūrėjas kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas. Šiuo metu muziejuje yra surinkta apie 3500 eksponatų iš Upynos apylinkių. Daugelis daiktų surinkta aštuntame dešimtmetyje, kai apylinkėse įsibėgėjo melioracija ir buvo naikinami seni vienkiemiai. Pagrindinė ekspozicija įrengta buvusiame klebonijos svirne. Pirmajame muziejaus aukšte eksponuojami įvairūs archeologiniai radiniai (akmeniniai bei geležiniai kirviai, žalvariniai papuošalai ir kt.), gausūs liaudies meno dirbiniai, bažnyčios ir mokyklos istoriją atspindintys eksponatai. Antrajame muziejaus aukšte įvairių amatininkų: stalių, račių, kalvių, kailiadirbių, siuvėjų, audėjų darbo vietos, jų įrankiai ir gaminiai. Ekspozicija tęsiasi ir lauke. Ant muziejaus sienų pritvirtinta daugybė senoviškų kaltinių kryžių. Prie pietinės sienos surikiuoti koplytstulpiai ir stogastulpiai. Prie muziejaus eksponatų glaudžiasi ir meistro Jono Žukauskio darbo koplytstulpis.
Koordinatės: 55.450599, 22.441123 Tel. nr. 869743867
Darbo laikas: I – V: 9:00 – 13:00 VI -VII – poilsio dienos.
LAKŪNO STASIO GIRĖNO GIMTINĖ-MUZIEJUS VYTOGALOJE
Vytogala – lakūno Stasio Girėno 1933 m. su Steponu Dariumi perskridusio Atlantą ir žuvusio Soldine, gimtinė. S. Girėnas tarnavo Amerikos karo aviacijoje, vėliau lankė skraidymo mokyklą, tapo patyrusiu lakūnu. 1927 m. jis susipažino su S. Dariumi. Jie kartu rengė “Lituanica” skrydžiui. 1933 m. perskrido Atlantą ir žuvo ties Soldinu. Lakūnas palaidotas Kaune. Išlikusioje klėtelėje ir 1988 m., 55-ųjų „Lituanicos“ skrydžio metinių proga, atstatytoje žemaitiškoje troboje, įkurtas memorialinis muziejus. Jame įrengta S. Girėnui, jo skrydžiui per Atlanto vandenyną ir Vytogalos kaimo istorijai skirta ekspozicija. Čia kiekvienais metais vyksta S. Girėno ir S. Dariaus skrydžio per Atlantą paminėjimai, kuriose dalyvauja aviatoriai, sportininkai, muzikantai, taip pat rengiamos kitos šventės.
Adresas: Vytogalos k., Šilalės r. Tel. nr. +370 614 57496
Darbo laikas: Antradieniais-šeštadieniais – nuo 10-17 val. Sekmadieniais, pirmadieniai – nedirba.
POILSIAVIETĖ PRIE PARŠEŽERIO EŽERO
Paršežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke. Tai didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Pasak vieno padavimo, kartą atėjęs didelis juodas paršas ir pradėjęs knisti dirvoną. Išknisęs labai plačią ir gilią duobę, o paskui vėl pranykęs. Naktį duobėn nusileidęs didelis vandens debesis su žuvimis. Taip ir likęs dirvono vietoje telkšoti ežeras, kurį visi ėmė vadinti Paršežeriu.
Paršežerio stovyklavietė- puiki vieta pasivaikščiojimui, poilsiui ir pramogoms. Stovyklavietėje galite rasti pokylių salę, lauko paviljoną, vasaros namelius, vietas palapinėms ir kemperiams, krepšinio ir tinklinio aikšteles, vaikų žaidimo ir sūpynių zoną, vandens pramogoms skirtą inventorių, vietoje veikiančią parduotuvę. Stovyklavietės plotas – 5 ha.
Ežerą juosia PARŠEŽERIO PĖSČIŲJŲ PAŽINTINIS TAKAS.
Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten — prie Paršpilio piliakalnio, šalia jo yra Parškalnis — senovės gyvenvietė, pro Burbiškių senkapius iki Sietuvos kūlgrindos. Grįžtant pasuka prie mitologinio šaltinio, vadinamo “Milžinų maudykla”. Šalia šaltinio įrengtas tiltelis, per kurį patenkama į dešinį Sietuvos krantą. Čia takas veda į Pjaunios mišką ir aukštapelkę, kuria praeinama mediniu taku. Grįžtama į tą pačią stovyklavietę. Tinka keliauti su didesniais vaikais, kadangi trasa yra su įvairiomis kliūtimis.
Koordinatės: 55.635693, 22.293320
Tel. nr. +370 628 65806, +370 615 12951 El. paštas. info@parsezeriostovyklaviete.lt www.parsezeriostovyklaviete.lt
MEDVĖGALIO PILIAKALNIS
Medvėgalis visomis prasmėmis didelis, kad nepriklauso nei vienam kaimui, nei Laukuvos seniūnijai, nei Šilalės rajonui. Jis priklauso Lietuvai, ir ant jo turėtų užkopti kiekvienas lietuvis. Medvėgalis, tai milžiniškas septyniakupris gūbrys. Medvėgalio kalnu siaurąja to žodžio prasme vadinama vakarinė aukščiausioji viršūnė, kuri išsišovusi 234, 6 m virš jūros lygio. Tai aukščiausia Žemaičių aukštumos ir per ją nusidriekiančios takoskyrinio kalvyno vieta. Čia Žemaitija tarsi dalinama perpus. Platesne prasme vietovardis Medvėgalis apima ir greta aukščiausios viršūnės dunksantį didingą piliakalnį. Jis turi savą pavadinimą – Pilies kalnas, tad gali būti laikomas ir atskiru objektu. Pasakojama, kad ant jo stovėjusią žemaičių pilį kartą apgulę kryžiuočiai. Gynėjai matę, kad jėgos nelygios, baigiasi maistas, jog reikia kreiptis pagalbos į kaimynus. Tačiau neatsiradę narsuolių, kurie ryžtųsi išeiti iš tvirtovės. Tik dvi merginos vaidilutės žemaitiškai tarusios: „Medvi galem“. Ankstų rytmetį, kai priešai dar miegojo, pasinaudodamos slapta kūlgrinda, jos nubėgusios į Šatriją. Atvykus pagalbai, žemaičiai bendromis jėgomis kryžiokus sumušę, išgelbėję pilį, kurią nuo tol, prisimenant merginų posakį, imta vadinti Medvėgaliu.
Piliakalnyje stovėjusi Medvėgalio pilis buvo viena iš svarbiausių Medininkų krašto ir visos Žemaitijos tvirtovių. Pirmą kartą paminėta 1316 m. Pasiekiamas iš Kaltinėnų – Laukuvos plento Pilėse pasukus į dešinę (šiaurę) link Karūžiškės vedančių žvyrkeliu (yra Karūžiškės kaime, 150 m į dešinę (šiaurės rytus) nuo kelio, prieš kelio išsišakojimą). Apie piliakalnį žinomas 40 padavimų.
Koordinatės: 55.628268, 22.390733
BILIONIŲ PILIAKALNIS
Piliakalnis, vadinamas Šventkalniu ar Švedkalniu, įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. 57×37 dydžio aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Ji buvo įtvirtinta net 5 įtvirtinimų linijomis, kurių teišliko nežymios liekanos. Istoriografijoje Bilionių piliakalnį kai kada bandoma sieti su 1336 m. kryžiuočių sunaikinta Pilėnų pilimi. Piliakalnis pasiekiamas iš Kaltinėnų – Laukuvos plento Bilioniuose pasukus į dešinę (šiaurę), už 650 m lauko keliuku į dešinę (rytus) pavažiavus 700 m (yra kairėje). Apie piliakalnį žinomi 39 padavimai.
Koordinatės: 55.612516, 22.327959
ETNOGRAFINĖ JONO RUPŠLAUKIO (BILIONIŲ) SODYBA
Pačioje Bilionių piliakalnio papėdėje per stebuklą išsaugota XIX a. Jono Rupšlaukio etnografinė sodyba. Ir vieta stebuklingo grožio – pakalnėje ežerėlis su salomis, už žiogrinės tvoros kyla pilies terasos, kieme, po langais trys ąžuolai. Visa sodyba aukštumoje, pakraštys gausiai apželdintas beržais, ąžuolais ir gluosniais. Dviejų galų troba, ąžuolinių sienojų svirnas, keturšlaičiais stogais prisidengęs rąstinis klojimas švenčiausia vieta susirinkti kaimo kultūros žmonėms. Per sodybos langus matosi šalia stūksantis Bilionių piliakalnis – respublikinės reikšmės archeologinis paminklas kitaip dar vadinamas Švedkalniu ar Šventkalniu.
Adresas: Piliakalnio g. 5, Bilioniai, Šilalės rajonas; 8 km nuo magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Koordinatės: 55.595328, 22.321835 Tel. nr. +370 610 21210
El. paštas. bilioniusodyba@gmail.com www.bilionys.com
KELPŠAIČIŲ PARKAS
Kelpšaičių parkas įkurtas 1990 m. Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkijos girininko Jono Šedbaro iniciatyva. Parką puošia tvenkiniai, pavėsinės, medžio skulptūros, įrengtos žaidimų ir pasirodymų aikštelės. Šalia parko yra automobilių stovėjimo aikštelė, vienoje parko pavėsinių – lauko židinys. Čia daugiau kaip 24 ha miško. Parke pamatysite 80 iš įvairių pasaulio šalių atkeliavusių introdukuotų ir 15 vietinių medžių rūšių.
Koordinatės: 55.624119, 22.211351
PĖSČIŲJŲ – DVIRATININKŲ TAKAS APLINK ŠILALĖS MIESTO TVENKINĮ
Ilgis apie 2 km. Vytauto Didžiojo gatvėje yra Šilalės miesto tvenkinys, kuris įrengtas patvenkus Ašučio upelį. Užtvanka stūkso miesto centre. Prie jo vyksta miesto renginiai. 2012 m. įrengtas fontanas, tapęs miesto akcentu. Aplink tvenkinį, įvairiose vietose pastatytos medinės pavėsinės. Nuo tvenkinio pėsčiųjų taku galime pasiekti vaikų žaidimo ir paplūdimio tinklinio aikšteles. Šalia tvenkinio įrengtas bendruomenių parkas, kuriame galima yra suoliukai, lauko treniruokliai. Tai viena iš mėgstamiausių šilališkių poilsio vietų.
Koordinatės: 55.492673, 22.186560
ŠILALĖS VLADO STATKEVIČIAUS MUZIEJUS/TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
Daugiau informacijos apie įvairias veiklas, ekskursijas su gidu, lankomus objektus rasite užsukę į Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejų/turizmo informacijos centrą.
Žinoma aplankykite ir muziejų, kuriame galite susipažinti su Šilalės krašto istorija, kultūros bei meno vertybėmis, Šilalės krašto tradicijomis, papročiais, kultūros paveldu. Muziejaus fonduose sukaupta virš 23 000 archeologijos, istorijos, numizmatikos ir etnografijos eksponatų. Parodų salėse rengiamos tautodailininkų, profesionalių menininkų, mėgėjų ir mokinių parodos. Muziejus kviečia aplankyti ir savo filialus: Dionizo Poškos Baublių muziejų, Kazimiero Jauniaus klėtelę-muziejų ir Upynos liaudies amatų muziejų.
Adresas: S. Gaudėšiaus g. 4. Šilalė (8449) 51572 silale.muziejus@gmail.com
Darbo laikas: Pirmadienis – penktadienis 8.00 – 17 val; Šeštadienis 8.00 – 15:45 val;
ŠILALĖS BASEINAS
Pirtys, baseinas, plaukimo pamokos, vandens aerobika. Adresas: Kovo 11-osios g. 15, Šilalė.
https://www.silalessportomokykla.lt/silales-baseinas/kainorastis
