Jau nuo šiandien lankytojai vėl gali leistis į slėpiningas gamtos lobių paieškas Vilniaus ir Žemaitijos apylinkėse. Praėjusiais metais NVO Baltijos aplinkos forumo įrengtos unikalios gamtos pažinimo trasos Žemaitijos nacionaliniame ir Verkių regioninaime parkuose po šaltojo sezono jau paruoštos lankymui.
„Pagrindiniai lobių ieškotojų orientyrai – medžių lapai – jau lengvai randami ir atpažįstami. Jie padės lankytojams orientuotis ir sekti gamtos ženklais. Bundanti pavasario gamta savo ruožtu turi jums parengusi ir dar daugiau staigmenų. Nepraleiskite progos jos patyrinėti,” – į gamtos lobių trasas kviečia jų koordinatorė Rita Norvaišaitė.
Dvi gamtos lobių trasos, pristatytos praėjusios vasaros pabaigoje, susilaukė nemažo susidomėjimo. Per kelis mėnesius Plokštinės trasa (esančia Žemaitijos nacionaliniame parke) pražingsniavo daugiau nei 130 žmonių, o norintys išbandyti Verkių trasą laukdavo eilėse. Srautas nemažėjo iki pat vėlyvo rudens. Nukritus lapams, trasos buvo uždarytos šaltajam sezonui.
„Trasos unikalios tuo, kad jomis keliaujama pasikliaujant vien gamtos ženklais, tyrinėjant augalų rūšis, gamtos formas. Lankytojus žavi interaktyvumas ir įsitraukimas. Čia su gamta susipažįstama žaidžiant. O žaisti patinka ne tik vaikams. Suaugusiems gal net labiau, – praėjusių metų patirtimi dalinasi Rita Norvaišaitė.
Kūrėjų teigimu, lobių trasos skirtingos – Plokštinės gamtos lobiai skirti vyresnei auditorijai, norinčiai išbandyti savo orientavimosi gamtoje gebėjimus, tuo tarpu Verkių trasa paprastesnė, ja drąsiai galės žingsniuoti ir šeimos su mažesniais vaikais. Reikmenis trasoms reikia pasiimti pradiniame punkte. Plokštinėje juos išduota Šaltojo karo muziejaus lankytojų centras, Verkiuose – restoranas „Verkių malūnas”.
„Lankytojai vis klausinėja, kada pasirodys naujos tokio tipo trasos. Mums pasisekė, kad pirmosios atsirasti padėjo „Teo”, patikėję idėja ir parėmę šią veiklą. Kad atsirastų naujos lobių trasos, o ir jau esamos nenustotų veikti, šiemet kviečiame trasos lankytojus prisidėti bent simboline parama,” – sako Rita Norvaišaitė.
Daugiau apie gamtos lobių trasas: http://gamtoje.org/veiklos-gamtoje/lobiai
Kažkaip skeptiškai žiūrėjau į naująją iniciatyvą – Prezidentūroje atsidariusį Valstybės pažinimo centrą, bet kol neaplankai, labai reikšti nuomonės nesinori. Kadangi darbo dienomis ten įleidžiamos tik ekskursijos, tik dabar radome laiko savaitgalį apsilankyti ten, kaip pavieniai lankytojai.
MODERNUMAS
Įėjimas priešais Krašto apsaugos ministeriją – patikrina apsauga ir tu jau viduje. Apsilankymas muziejuje nemokamas, bet reikia turėti asmens dokumentą. Daiktus paliekame rakinamose spintelėse, pasižymime ir gauname planšetinius kompiuterius su neįprastais medžio-veltinio dėklais.
Tereikia planšetės kamerą nukreipti į šalia eksponatų esantį ženkliuką ir… ekrane atsiranda informacija apie objektą, kurią galima skaityti arba klausyti. Kai kur pasirodo 3D modeliai – žmonės ar kiti daiktai. Rauna stogą, kaip modernu!
Taip pat čia gausu vaizdo įrašų, veikia projektoriai, kur pats gali keisti skaidres, viską gali paliesti, atidaryti, atverti…
GAUSUMAS
Ekspozicijos suskirstyta temomis „Laisvė pažinti“, „Laisvė dalyvauti“, „Laisvė susitarti“ ir kitas. Atvirai pasakius, pirmą kartą sudėtinga suprasti kas prie ko. Paklausus nuo ko rekomenduoja pradėti apsilankymą, darbuotojai gūžtelėjo pečiais, kad galime tai daryti, kaip tik norisi. Ekspozicijos tarpusavyje susijusios tiek, kad viskas apie Lietuvą, valstybę, pilietiškumą, politinę istoriją. Iš tiesų, nesvarbu nuo kur pradėti.
Prie kiekvieno stendo galima pravesti pamoką moksleiviams. Gal net dvi. Suprantu, kad maniškės, kurių mokykla netoliese, ten lankysis ir lankysis, nes ten tiek daug informacijos, kad turbūt nė dešimties apsilankymų neužtektų ją įsisavinti, o ir į kiekvieną faktą gali kalbėti kitaip priklausomai nuo amžiaus grupės ir pokalbio temos.
Kiekviena ekspozicija pateikta skirtingai – vienur išdėstyti faktai, kitur pasiūloma planšetėje spręsti testą, kitur atsakęs į klausimus darai savo pilietiškumo diagramą spalvota gumyte… Nesu buvusi muziejuje, kur taip įvairiai ir įdomiai viskas būtų pateikta.
PILIETIŠKUMAS
Tiek vaikai, tiek ir mes, suaugę, išėjome pakylėti ir įkvėpti. Gauni tokią gerą injekciją pilietiškumo, patriotiškumo, kad užteks ilgam. Norisi būti, dalyvauti, balsuoti, reikšti savo nuomonę, reikštis. Supranti, kad juk tu pats ir esi ta Lietuva ir tik tavo dalyvavimas joje lems ateitį.
Kūrėme savo herbus, skaitėme įvairių Lietuvos šnektas, aiškinomės mes priklausome mažumoms ar daugumai…
Centre taip pat organizuojami ir edukaciniai renginiai, kuriuose būtinai apsilankysiu.
Vieta: Nacionalinis lankytojų centras, Antakalnio g. 25 d.
Laikas: gegužės 9 d., pirmadienis, nuo 8 val.
Vilniuje yra tokia įstaiga, kaip Nacionalinis lankytojų centras, kurio tikslas – suteikti žinių apie saugomas teritorijas. Ekspozicija „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“ padeda suprasti ką ir kodėl reikia saugoti, kodėl gamtosauga civilizuotai žmonijai darosi vis svarbesnė. Svarbu, kad lankytojai susidomėtų nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomomis rūšimis, kraštovaizdžio ypatumais, kad norėtų patys atrasti mūsų krašto gamtos lobius.
Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras įsikūrė Antakalnyje, viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų. Gerokai apgriuvęs pastatas, statytas XIX a. pabaigoje, buvo prikeltas naujam gyvenimui, jame įrengta įdomi ekspozicija. Visi darbai buvo vykdomi pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“ ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.
Ekspozicija – ne tik įdomi turiniu, bet ir stebinanti vizualiais sprendimais. Įėjęs lankytojas pasijus tarsi gamtos apsuptyje: žolynai, paukščiai, žiogai aplinkui, o užvertus galvą – debesys. Gali įsivaizduoti, kad esi pievoje ar miške… Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 3 valstybiniai gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai, apie 300 draustinių, daugiau kaip 500 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų…
Atvirų durų dienos metu būsime supažindinti su nacionaliniais ir regioniniais parkais, rezervatais bei galimybėmis atrasti, pažinti, mokytis, ilsėtis, iškylauti, keliauti…
Atvyk, susiplanuok savo kelionės maršrutą, juk netrukus – savaitgalis ar atostogos!
Nacionalinio lankytojų centro ekspozicijoje interaktyviai pateikta informacija įtrauks į virtualią kelionę ir sužadins nenumaldomą norą visa tai patirti tikrovėje.
Kai saulelė vėl atkopdama budina svietą, savaitgaliais norisi griebti vaikus, iškylų krepšius ir traukti ieškoti gamtos. Vingio parke daugiau erkių, nei tylos ar ramybės, todėl labai patogu apsilankyti pažintiniuose takuose. Dažnai jie pritaikyti ir su vežimu pravažiuoti, ir dviračiais praminti. O jeigu esate ne piko metu, tai ir vietelę jaukiam piknikui rasite.
Vieta: keletas kilometrų 108 keliu (link Kernavės) už Dūkštų
Neilgas, bet papuoštas daugybe ąžuolinių skulptūrų. Visas takas eina mediniu takeliu. Yra vietos piknikams. Tiesa, šis takas labai populiarus, todėl nemažai žmonių.
Vieta: važiuojant iš Vilniaus, prieš Trakus sukite į dešinę – Lentvario kryptimi. Pavažiavus kilometrą bus posūkis į kairę, rodyklė į taką. Po poros kilometrų posūkis į dešinę žvyrkeliu.
Vienas mano mėgstamiausių – yra ir medinių takelių per pelkes, ir miško takelių. Sunkiau pravažiuojamas dviračiais ar vežimėliais, bet įmanoma. Labai gražiai ir gausiai žydi žibuoklės.
Vieta: neprivažiavus Vievio sukti į dešinę link Rykantų ir važiuoti tiesiai keletą kilometrų. Takas prasideda nuo Joteliūnų. Labai patogu važiuoti traukiniu iš Vilniaus.
Dviratininkų rojus – smagus takas dienos išvykai. Patogu, kad gali atvažiuoti su traukiniu, ir su juo grįžti. Jeigu norisi daugiau – važiuokite paskui link Trakų. Kalniukų nedaug, miško keliukai tvarkingi, yra vietų kur piknikauti. Kelis šimtus metrų teks pavažiuoti plentu.
Pamenu tik įkalnes ir nuokalnes – labai gražus pažintinis takas, bet ištvermingesniems. Vaizdai nepakartojami, laiptelių turbūt tūkstančiai. Netinka su vežimėliais ir mažais vaikais (nebent jie nešioklėje).
Vieta: pačiame Vilniuje, geriausia pradėti nuo Šilo gatvės, Saulės slėnio
Kai nesinori kur nors vykti, atraskite iš naujo Vilnių. Smagus takas, kur rasite ir senovinius įtvirtinimus, ir šikšnosparnių buveines. Tiesa, nemažai kalnelių, bet dviračiais juos įveiksite lengvai.
Vieta: greitkeliu link Kauno pravažiavus Didžiulio ežerą sukite link Stirnių. Už jų dar porą kilometrą į Saidžius.
Trumpas takas ir nors nepritaikytas vežimėliams, maži vaikai tikrai praeis jį patys. Čia yra piliakalnis, kur dažnai vyksta įvairios pagoniškos apeigos.
Vieta: važiuokite link Naujosios Vilnios ir vidurkely bus nuoroda į dešinę.
Dar vienas visai šalia Vilniaus esantis takas. Gražu žiūrėti ir stovint ant atodangos, ir žvelgiant į ją iš apačios. Taip pat praeisite palivarką (dvaro administracinius-ūkinius pastatus), seną patrankų liejyklą, Belmone galėsite sustoti kavos.
Vieta: Patogiausia važiuoti tiesiai pro Pilaitę 5212 keliu, o paskui pasukti į Šilėnus. Takas yra kitoje pusėje negu Saidės pažintinis takas.
Oficiali jo atidarymo data – balandis, bet veikia jis jau ilgiau. Rašoma, jog įveikiamas tiek pėsčiomis, tiek dviračiu ir tik viena įkalnė pradžioje gali sukelti sunkumų. Šiame take ne tik gamtos objektai, bet ir kultūrinio paveldo pėdsakai: už piliakalnio rasite senovinę gyvenvietę.
Norite ypatingų įspūdžių? Išklyskite iš takelių ir išbandykite savo jėgas bandydami patys orientuotis. Jeigu teisingai eisite, rasite ir trikamienę pušį, ir dvaro koplyčios liekanas.
Skamba kraupoka, bet iš tiesų tai labai originali idėja ir VDU botanikos sodo Kaune darbuotojų iniciatyva. Ant keturių kojelių stovi lyg narvas, bet jis visas prikrautas silikatinių plytų, šakelių ir rąstų su išgręžtomis skylėmis. Kam visa tai? Vabalams! Tokioje aplinkoje jie ten mielai leidžia laiką – ropoja, deda kiaušinėlius, ieško maisto. O lankytojai gali juos apžiūrėti iš labai arti.
„Žmonės yra prisijaukinę tik vieną vabzdį – bitę. Apie kitų apie vabzdžių svarbą ir naudingumą žinoma labai mažai. Vabzdžių viešbutis padeda geriau susipažinti su jų gyvenimu, svarba ir funkcijomis ekosistemose, nes jame tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis.“, rašoma pristatyme.
KAS GYVENA VABALŲ VIEŠBUTYJE?
Pavieniui gyvenančios bitės, kamanės ir parazitinės vapsvos, drugeliai, patys įvairiausi plėšrūs ir medienoje gyvenantys vabalai, šimtakojai. Kartu su vabzdžiais čia gali gyventi grybai, kerpės, moliuskai, vėžiagyviai, vorai. Kartais įsikuria pelės ar net ežiukai.
Vabzdžiai sudaro net 90 proc. pasaulio gyvūnų rūšių! Šiandien aprašytadaugiau kaip 1 000 000 vabzdžių rūšių. Entomologų nuomone, tikėtina, kad Žemėje yra per aštuonis milijonus skirtingų vabzdžių rūšių.
Vabalų viešbutį lankykite VDU Botanikos sode Kaune, Aleksote, Ž. E. Žilibero gatvė 6.
Mes ten užsukame tiek žiemą, tiek vasarą, nes visad randame kažką įdomaus.
Esu didžiai pasipiktinusi senoviniais ir atgyvenusiu principu kuriamais muziejais Lietuvoje, kuomet reikia tik žiūrėti ir grožėtis. Tiesa, ne visi jie tokie ir galima rasti ne vieną smagų, šiuolaikišką, interaktyvų muziejų vaikams Vilniuje. Tikiu, kad tiems, kas domisi šis sąrašas gerai žinomas, o jeigu dar nebandėte – gal pradėkite?
Pamenu, kai šio muziejaus kūrėjai kreipėsi į visus, kviesdami pasidalinti senoviniais žaislais, o patys jėgas skyrė patalpų paieškai, jų klasifikacijai ir senovinių žaislų bei žaidimų atkūrimui. Žaislų muziejus vienas įdomesnių tiek vaikams, tiek suaugusiems: vaikai galės pamatyti ir išbandyti daugybę žaidimų, sužinoti kas yra sukučiai, o kiekvienas tėvas su malonumu vėl pašaudys į kosminius laivus žaidimų automatu, kuris buvo kurtas dar SSSR.
Rekomenduoju lankyti su ekskursija, kuri vedama pakankamai dažnai.
Žaislų muziejus nuomoja patalpas gimtadieniams, rengia programas.
Kilkit iškart į viršutinį aukštą, nes pasivaikščiojimas aplink sanitarinius mazgus įdomus nebent inžinierijos bakalaurams 🙂 O viršuje jūsų laukia dvi puikios salės – vieną vėl patiks tėvams, nes joje demonstruojami senoviniai technikos prietaisai (kaip antai R2D2 robotą primenantis dulkių siurblys), o jos gale bus Interaktyvi mokslo ir technikos salė. Tokia, kokia būna technikos muziejuose užsienyje! Vaikai gali imti, liesti, bandyti, sužinoti viską patys.
Šios salės tęsinys yra trečiame aukšte, kur įrengtame protingame žaidimų kambaryje vaikai supažins su išcentrine jėga (sukdami įmantrų lagaminą), sužinos apie magnetų trauką (lipdydami veržleles ant stipraus magneto), optinės apgaulės, sraigtų sujungimai ir dar daugiau.
Prieš planuodami apsilankymą – užsukite į tinklalapį http://www.etm.lt/, nes dažnai rengiami edukaciniai užsiėmimai, kuriuos įtrauksite į savo programą!
Bilieto kaina suaugusiems – 7 Eur
Moksleiviams – 3,5 Eur
3. Pinigų muziejus
Totorių g. 2/8, Vilnius
Lietuvos bankas pradinukams ir vyresniems vaikams parengė labai įdomų ir interaktyvų muziejų apie pinigus. Tai ne tik istorija apie vagnorkes, litus ar eurus, bet supažindinimas su pačiais pinigais. Nuo tų laikų, kai vertinamas buvo auksas iki dabartinių smulkintų banknotų žingsnis po žingsnio vaikai supažindinami su pinigų verte, valiuta. Laukia ir nemažai įdomybių, kaip pvz. milijono centų piramidė. Manote, ji labai didelė? Anaiptol…
Muziejuje informacija suskirstyta po konkrečias sales, todėl galima pasirinkti kas jau suprantama ar dar įdomu pagal amžių. Rengiamos edukacinės programos. Tiesa, yra ir ekspozicija Kaune, bet joje nesu buvusi.
Geležinkelio g. 16, Geležinkelio stoties 2 aukšte ir 1 perone
Pati ekspozicija, neypatinga. Labai daug įvairių vėžių, detalių, vamzdžių, kai po vieno viskas pasidaro vienodai. Rasite visas geležinkeliečių uniformas, senovinius prietaisus. Ekspozicijos gale yra kita salėje, kurioje po stiklu įrengti žaislinių traukinukų miestai. Eh, tokį turėti namuose. Teks ne tik seilę varvinti, bet ir atlikti lentoje pavaizduotą užduotį – surasti karvę, dviratininką, parkritusį žmogų ir dar daugybę smulkių objektų.
Įdomumas laukia lauke, todėl pasirinkite tinkamą orą (arba aprangą) kada lankysite šį muziejų. Lauko ekspozicijoje galima įlįsti į įvairiausius vagonus, lokomotyvus, pasivažinėti motodrezina.
Rengiamos ir edukacinės programos, kurių sąrašas yra čia: www.litrail.lt/edukacijos-ir-ekskursines-programos
Studentams, moksleiviams ir pensininkams – 0,80 €.
Ekskursija su vadovu – 10,00 €.
Grupė be ekskursijos vadovo (nuo 5 iki 30 asmenų) – 5,00 €.
Edukacinis užsiėmimas – 14,00 €.
5. KITI MUZIEJAI
Jeigu už aukščiau išvardinti muziejai yra mano lyderiai, paskutinį išrinkti buvo sunku. Todėl išvardinsiu keletą, kurie mano nuomone yra pakankamai įdomūs ikimokyklinukams ir pradinukams, bet iki tobulumo jiems reikėtų padirbėti.
Valdovų rūmai – dideli, gražūs, turi edukacinių programų, bet tie kokliai ir gobelenai ne visai tai, kas įdomu vaikams. Spręskite patys www.valdovurumai.lt
Bažnytinio paveldo muziejus – traukia akį savo gausiais edukaciniais renginiais ir kvietimais švęsti pas juos vaikų gimtadienį. www.bpmuziejus.lt
Dailės galerijos – jeigu domitės menu, vardinti jų nereikia. Jeigu ne – nebus įdomu nei jums, nei vaikui.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – vaikams pakankamai įdomu apžiūrėti lėlių teatro lėles, sudalyvauti dirbtuvėlese, bet interaktyvumo trūksta www.ltmkm.lt
Turite patarimų, kas jums labai patiko? Rašykite komentaruose arba seimosgidas@gmail.com – papildysiu sąrašą.
Birštonas vėl pristato naujas paslaugas. Žinoma, gal kiek keista, kad rudenį, bet įsivažiavimui iki vasaros bus laiko.
Lapkričio pradžioje Vytauto parke (šis yra už Tulpės sanatorijos link Vytauto kalno) atidarytas mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“, kuriame visais metų laikais veiks mineralinio vandens baseinas, fontanėliai, vandens garinimo siena. Naujuose sveikatingumo namuose galima kvėpuoti sveikatai naudingu mineralinių vandenų oru, ilsėtis, atgauti jėgas.
Tai jau yra antrasis mineralinio vandens garinimo objektas Birštono kurorte. Centriniame parke esantis atviras mineralinio vandens garinimo bokštas veikia tik šiltuoju metų laikotarpiu. Naujasis paviljonas „Birutės vila“ yra uždaras ir veiks visais metų laikais.
Pranešime teigiama, kad paviljone skleidžiamas oras leidžia kompleksiškai suderinti Birštono sanatorijose atliekamas reabilitacijos procedūras su sveikatinimu natūraliais gamtos veiksniais, kurie sustiprina gydymo efektą, pacientams greičiau grąžina sveikatą ir darbingumą. Kvėpavimas druskų prisotintu oru naudingas sergantiesiems įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, daro teigiamą poveikį odai, kurioje yra neuroreceptoriai.
Paviljonas pavadintas „Birutės vila“, nes „Birutės“ vardo šaltinis – gilią istoriją turinti gamtos dovana. Ateinančiais 2016 metais sukaks 110 metų kaip atrastas mineralinio vandens šaltinis ,,Birutė“.
Paviljone bus galima ragauti mineralinio vandens „Birutė“, įvairių žolelių arbatos. Ateityje planuojama rengti atviras mankštas, užsiėmimus sanatorijų lankytojams, rengti ekskursijas, edukacijas.
Pažadu, artimiausiu laiku apsilankius Birštone būtinai pasidalinsiu informacija kiek šis paviljonas pritaikytas vaikams ir šeimoms!
Pasirodo, Lietuva “turtinga” zoologijos sodais! Jeigu atrodo, jog Kauno zoologijos sodas yra vienintelis, klystate. Daugybė mažesnių sodelių augina gausybę įvairių gyvūnų ir atrodo kartais net geriau nei pagrindinis.
“Bembis” Raubonių parko ZOO
Tad be Kauno zoosodo vaikus su fauna galima supažindinti Klaipėdos rajone Jonušų k., Dauparų – Kvietinių sen., anksčiau vadinosi “MiniZoo”, dabar skambiai – Klaipėdos zoologijos sodas zoosodas.com.
Šalia sostinės esančiame gamtininkų centre, dabar pasivadinusiu Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru www.lmnsc.lt/lt/gamta_ekologija Džiaugsmo g. 44, kur gausi ne tik gyvūnų bei augalų kolekcija, bet ir daugybė edukacinių užsiėmimų.
“Kailinukai” – nutrija
O mūsų šios vasaros atradimas – mini zoo Pasvalio rajone “Raubonių parkas” http://dinodragon.lt/gyvunai , kuris įsikūręs šalia kavinės “19-tas kilometras”. Visa tai įsikūrę “Via Baltica” kelyje 19 kilometrų nuo Pasvalio link Rygos. Kavinė veikė jau mano vaikystės laikais ir augino ten keletą gyvūnėlių. Dabar seneliai su anūkėmis netikėtai apsilankė ir atrodo meškų, povų, kengūrų koačių (pirmą kartą girdėjau tokį padarą) ir net liūtas. Viskas taip jaukiai ir tvarkingai, gyvūnėliai prižiūrėti, o lankytojai gali ir nosį paglostyti, ir pamaitinti.
Šalia įkurtas ir senovinės buities muziejus, kuris trimetę Eleonorą labiau sudomino nei gyvūnai. Kavinės savininkai nusprendė negriauti senovinės klėties, o geriau pritraukti turistų. Žodžiu, netikėtai provincija nustebino labiau nei laikinoji sostinė.
Lietuvoje tikrai “siaučia” kokia tai bokštų manija. Jei prieš kelerius metus buvo vienas kitas, dažniausiai telekomunikacijų bendrovių pritaikytas lankymui, dabar jie dygsta. Aš tikrai nesiskundžiu, smagu, žinoma, kai atsiranda daugiau lankytinų objektų, bet galima ir ką nors įdomiau sugalvoti.
Šįkart Šeimos gido radare – Kirkilų apžvalgos bokštas, išsiskiriantis tuo, kad yra pačiame Lietuvos pakraštyje ir laaaabai įdomios formos.
Štai kaip jį pristato turizmo informacijos centras:
“Biržų regioninio parko tyeritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvaglos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų.Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 300 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m. ir daugiau. Vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.”
Kodėl reikėjo kurti kanojos ar skęstančios valties formos bokšto, nesuvokiu. Nei Biržuose indėnų daug, nei ten geros vietos valtimis ar baidarėmis plaukioti…
Bokštas yra Kirkilų kaime, 7 kilometrai į šiaurę nuo Biržų.
Ką žmonės daro su vienu vaiku? Kažkokios atostogos 🙂 Didžiosios vasarą pabaiginėja pas senelius, tai likom su 9 mėnesių Olivija ir tokia ramybė, toks poilsis… Paskutines dienas leidom Birštone ir iš to neturėjimo ką veikti nusprendėm dar kartą įveikti Žvėrinčiaus taką. Prieš keletą metų tai darėm, tai paskutinę atkarpą teko važiuoti žvyru, nes buvo nepabaigti asfaltuoti dviračių takai.
Dviračiai Biršone
Tam, kad nebūtų labai liūdna, Vyras nusprendė išbandyti įdomesnę transporto priemonę. Na, iš tiesų ne dėl liūdnumo, o dėl patogumo. Buvome užmatę dviračių nuomos ir taisyklos punkte prie prieplaukos traukiamą vaikišką vežimėlį-sostą, nes vietoj įprastos vaikiškos priekabos buvo įtaisyta… automobilinė kėdutė.
Nueinam, o pasirodo, nebuvo paklausos ir išradimą dviračių meistras išardė. Rankų nenuleidome: “pasimatavome” tandemą ir apsistojome ties dar vienu meistro išradimu: keturračiu su “Mercedes” vairu ir geltonu foteliu. O ir Olivijai kyboti ten buvo visai patogu. Kūrinio autorius patikino, kad produktą tobulins, tad kol jis tik kūrimo procese – leido važiuoti nemokamai. Man įkvėpimo nebuvo, todėl mieliau važiavau normaliu dviračiu.
Žvėrinčiaus takas
Jis yra nutiestas miške tarp Birštono ir Prienų. Teigiama, kad pavadinimas kilęs nuo kilmingųjų medžioklių čia, nes buvo galima sutikti ne vieną žvėrį. Net keista, nes miškelis visai nedidelis, bet iš tiesų žvėris varovai suvarydavo dar nuo Aukštadvario ar net Trakų. Dabar iš šių žvėrių likę kiškiai, stirnos, kiaunės, voverės.
Pats takas yra 6,5 kilometrų ilgio dviračių trąsa Žvėrinčiaus miške. Ją patogu pradėti krantinėje į Prienų pusę vingiuojančiu taku. Eh, ta Europa – viskas spindi: rodyklės, žemėlapiai, kuoliukai kas šimtas metrų… Ir nuostabios pavėsinės. Įsimeskite pikniko skanėstus ir skirkite jam laiko. Pavėsinės užvadintos įmantriausiais vardais, šalia vaikams viena kita atrakcija, ugniakuriai su suolais, pavėsinės su stogais, jokių šiukšlių, niekas nesulaužyta, viskas veikia!
Susukom mažąjį ratą, nes Vyras nors ir labai šypsojosi, priemonė vis dar tobulinimo reikalauja ir nebuvo jau taip lengva net ir lengvais kalneliais minti. Norintiems didesnio iššūkio – trečiame kilometre sukite ne į kairę, o į dešinę ir apsuksite didesnį ratą.
Šiuo garbės važiavimu ir užbaigėme vasarą Birštone. Dabar važiuosime jos ieškoti į Paryžių ir dalinsimės nuotykiais iš ten 🙂
