Goda Leo, Author at Šeimos Gidas

main

Knygos Titulinis

Nežinote ką aplankyti Lietuvoje? Čiupkite naują knygą „Legendų takais”

2024-07-04 — by Goda Leo — 0

Jei neauginčiau trijų vaikų, nedirbčiau daugybės darbų, nerašyčiau savo malonumui tinklaraščio, neauginčiau šuns ir nedaryčiau dar kitų daugybės dalykų aš keliaučiau po Lietuvą. Diena dienon lankyčiau vietinius muziejus, eičiau pažintiniais takais, bet labiausiai būtų smagu lankyti senuosius dvarus. Visad įdomu, kaip prieš porą šimtų metų ten ponios burdavosi arbatėlėms, vyko fazanų medžioklės, zujo tarnai ir virė gyvenimas.

Ir šią mano svajonę dabar nebūtų sunku išpildyti, nes į rankas atkeliavo naujas „Terra Publica“ leidinys „Legendų takais. 100 įdomiausių Lietuvos dvarų”. Jei reikėtų išvardinti, kiek žinau, manau sutilpčiau ant rankų pirštų. Net neįsivaizdavau, kad turime tiek daug išlikusių dvarų ir dvarelių. Reikia pabrėžti, kad ne kiekvieni jų yra Tiškevičių rūmų dydžio, kiti net primena trobas, bet visgi – ten gyveno dvarininkai.

Pirmame knygos atvarte – Lietuvos dvarų žemėlapis. Į akis krenta dvarų gausybė Aukštaitijoje ir vos vienas kitas pietų Lietuvoje. Garantuoju, kad net pusės šių dvarų nežinot ir jūs. Ar esate girdėję apie Šereitlaukio, Akmenėlių, Skaraitiškės ar Rumpišių dvarus? Čia tik keli iš šimto. Knygos sudarytoja Justina Šveikytė teigia, kad XX a. pradžioje Lietuvos teritorijoje būta ir keli tūkstančiai dvarų sodybų iš kurių tik 600 iki 1990 metų išliko bent fragmentiškai.

Kviečiame į patirtinę kelionę, kurios metu iš naujo atrasite istorinius Lietuvos dvarus reto grožio vietose, apsuptose įspūdingų šimtamečių parkų.

Justina Šveikytė, knygos sudarytoja

Verta paminėti ir knygos autores – Aušra Levanienė, Jurgita Barišauskienė, Justina Šveikytė, Rasa Banelė, kurios nuveikė tikrai milžinišką darbą surinkusios tiek daug informacijos ir istorijų į vieną vietą.

Kiekvieno dvaro aprašymo pradžioje rasite tikslų adresą ir net QR kodą, tinklalapį, jei dvaras tokį turi, trumpai apibūdinta jo būklę (restauruotas, nerestauruotas, fragmentai ar tik griuvėsiai), ainformaciją apie jo lankymo galimybes (reikia registruotis, privatus, viešas) ir apie papildomas veiklas bei informaciją.

Daugybė knygoje paminėtų dvarų užsiima papildoma veikla nuo nakvynės suteikimo iki organizuojamų renginių, koncertų, ekskursijų, edukacijų iki įrengtų SPA ar galimybė išsinuomoti salę.

Kiekvienas dvaro aprašymas prasideda nuo dvaro istorijos – kada dvaras statytas ar perstatytas, kokie dvarininkai čia gyveno, kokios apylinkės supa ir kas dabar valdo, tvarko ir rūpinasi dvaru.

Taip pat čia įterpti ir įdomūs faktai. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Bikuškio (Utenos r.) esantis dvaras buvo tapęs 1863 metų sukilėlių slėptuve? Noriūnų dvaras (Kupiškio r. buvo tapęs rinktinių žemaičių veislės arklių auginimo centru. Aš visą vaikystę praleidau pas senelius Raudondvaryje ir Raudondvario pilis buvo mūsų pagrindinė laisvalaikio praleidimo erdvė, bet niekad nežinojau, jog čia tarpukaryje veikė vaikų globos namai.

Dar itin patiko į dvarų aprašymus įterptos legendos – labai mėgstu tokias istorijas, kuriose netrūksta pikantiškų detalių. Abromiškių dvaras sako neva pakeliui į Vilnių šioje vietoje nakvojo Napoleonas Bonapartas, o aplink Salų dvarą buvo itin gausus žvėrynas, kuriame šunų vaidmenį esą atlikusios laisvai vaikštančios meškos, kurios pasitikdavo ir dvaro svečius.

Atskirai išskirta ir netradicinės pramogos, ką galima įdomaus nuveikti dvare. Mantagailiškio dvare žaidžiame „Table Monteball“ versija, o į Gačionių dvarą 2024 metų pabaigoje atkeliaus itin reti senoviniai automobiliai.

Kaip ir visi kelionių vadovai, taip ir „Legendų takais. 100 įdomiausių Lietuvos dvarų” yra minkštais viršeliais, gausiai įliustruota (net 300 nuotraukų), patogi kelioninė knyga.

Ją įsigyti galima knygynuose arba internetu https://www.terrapublica.lt/parduotuve/knygos/pazintines-knygos/knygos-apie-lietuva/legendu-takais-100-idomiausiu-lietuvos-dvaru/

Pajūrys Renginiai

Valstybės diena pajūryje: pramogos visai šeimai

2024-07-02 — by Goda Leo — 0

448511490_865565595599213_8560137972842524803_n-960x540.jpg

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga Palangoje tradiciškai organizuojama šventė-piknikas „Pozityviai“. Lietuvos valstybės kūrėjo Mindaugo tapimas karaliumi buvo savotiškas kelias į Europos karalysčių šeimą. Šiemet šventės dalyviai pievelėje šalia kurhauzo įsitrauks į interaktyvias veiklas ir žaidimus, kartu su karaliumi Mindaugu apsilankys įvairiuose pasaulio miestuose. „Babilono sodai“ pamokys kaip karališkai degustuoti arbatą. Karalaičių augintis dinozauriukas Dino pakvies kartu pažaisti ir sukurti dinozaurų šalį. O karaliaus burtininkas sušuks „Eureka“, kai jam ir vėl pavyks nustebinti mažuosius karalaičius savo eksperimentu. Karaliaus Mindaugo sode galėsite ir kitas riterių pramogas išbandyti. „Mediniai lauko žaidimai“ kvies galvoti, pataikyti, laviruoti ir konstruoti. Vakare, prieš vieningą himno giedojimą, prasidainuosime ir gražiausias lietuviškas dainas prisiminsime kartu su Gabriele ir Simu Jūratės ir Kastyčio skvere.

Šventojoje Lietuvos teatro sąjunga dovanoja edukacinį užsiėmimą „Oro balionu po Lietuvą“, kurį atliks „Teatras kišenėje“ . Susitikime versime rankomis siūtą knygą „Vaikams apie Lietuvą“, kalbėsime apie valstybės simboliką, mūsų šalies žymias vietas, miestus, istoriją, gamtą, žmonių gyvenimo būdą. Edukacijos dalyviai spalvins jau paruoštus šablonus – personažus ir oro balionus, įspūdžiais ir piešiniais užpildys Lietuvos žemėlapius, atliks smagias užduotis. Vėliau vaikų kūriniai galės papuošti ugdymo įstaigos erdves arba namus. Ši edukacija – tai smagi patriotiškumo pamoka, kai vaikai taps dailininkais ir aktoriais, istorikais ir keliautojais. Edukacinis užsiėmimas skirtas 5 – 10 metų vaikams. Registracija telefonu +370 606 37 967. Prieš himno giedojimą, šeimos kviečiamos į vaikų dainavimo studijos „Spalvos“ muzikinę programą Šventosios pėsčiųjų aikštėje.

21 val. visi vieningai kartu su lietuviais visame pasaulyje giedosime „Tautišką giesmę“. Palangoje himną giedosime Jūratės ir Kastyčio skvere su Gabriele ir Simu, ant Birutės kalno su folkloro ansambliu „Mėguva“, Šventojoje – Šventosios pėsčiųjų aikštėje su dainavimo studija „Spalvos“.

VALSTYBĖS (LIETUVOS KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO) DIENOS PROGRAMA

PALANGOJE

12.00–15.00 val. ŠEIMŲ ŠVENTĖ-PIKNIKAS „POZITYVIAI“. Vieta – KARALIAUS MINDAUGO SODAI Grafų Tiškevičių alėja 1, Palanga

20.30 val. „GRAŽIAUSIOS LIETUVIŠKOS DAINOS“ – atlieka GABRIELĖ IR SIMAS (vokalas ir gitara). Vieta: Jūratės ir Kastyčio skveras

ŠVENTOJOJE

16.00–17.30 val. KŪRYBINĖ EDUKACIJA „ORO BALIONU PO LIETUVĄ“. Vieta – Šventosios pėsčiųjų aikštės paviljonas, Topolių g. 4. Užsiėmimą veda aktorė, edukacinių programų „Teatras kišenėje“ vadovė Andžela Vitauskaitė Edukacija skirta 5–10 m. vaikams. Nemokama. Būtina išankstinė registracija tel. +370 606 37 967

20.30 val. vaikų dainavimo studijos „Spalvos“ muzikinė programa, Šventosios pėsčiųjų aikštė, Topolių g. 4

21.00 val. TAUTIŠKA GIESMĖ APLINK PASAULĮ

PALANGOJE

Jūratės ir Kastyčio skveras (su Gabriele ir Simu)
Birutės kalnas (su folkloro ansambliu „Mėguva“)

ŠVENTOJOJE

Pėsčiųjų aikštė (su dainavimo studija „Spalvos)

Knygos Titulinis

Pirmąją knygą suaugusiems pristatanti vaikų mylima autorė Kotryna Zylė: idėja kilo rašant siaubo istorijas paaugliams

2024-07-02 — by Goda Leo — 0

Šią savaitę knygynuose pasirodo naujas rašytojos Kotrynos Zylės romanas suaugusiesiems „Mylimi kaulai“ („Aukso žuvys“, 2024). Jis pasakoja moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istoriją. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai.

Kotryna Zylė – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, įvairių literatūrinių projektų sumanytoja, už savo knygas pelniusi ne vieną apdovanojimą. Išskirtinis autorės kūrybos bruožas – lietuvių tautosakos ir mitologijos įkurdinimas šių dienų gyvenime.

Knygos išleidimo proga – rašytojos Kotrynos Zylės pokalbis su leidyklos „Aukso žuvys“ darbuotoja Jūrate Mackevičiūte.

– Papasakok, kada gimė „Mylimų kaulų“ idėja.

– Pirma mintis apie moterį, sekcijos lentynoje saugančią mylimų vyrų kaulus, kilo rašant knygą jaunesnei auditorijai „Siela sumuštinių dėžutėje“. Dažniausiai man taip ir būna, įpusėjus rašomą knygą (ir dažniausiai – visai kitai amžiaus grupei) ima megztis naujos knygos sumanymas. Bujoja, lenda į galvą toks nesuvaldomas, laukinis. Tada būna labai sunku atsilaikyti ir pabaigti tekstą, prie kurio dirbu. Bet jau įpratau! Be to, tai – puikus pasitikrinimas, ar idėjos užuomazga atlaikys laiko išbandymą, kol iki jos prieisiu.

– Esi sakiusi, kad gražiausias laikas, kai gimsta idėja, – tai tarsi įsimylėjimas, kuris įsibėgėjus darbams virsta meile, o jai reikia kantrybės ir atsidavimo. Kaip buvo šį kartą? Kas buvo sunku ir kas džiugino?

– Tikra tiesa, atsiminimas, kaip ta idėja trenkė žaibu, sumanyto siužeto įsimylėjimas padeda atlaikyti visus rašymo metus (šios knygos atveju – dveji su puse), kasdien sėdant ir dirbant kankinantį darbą. Tikrai nemanau, kad rašymas turi būti kančia, labai pavydžiu tiems, kuriems žodžiai plūsta su džiaugsmu, lengvai, gausiai, bet man, deja, tekstai gimsta sunkiai, skausmingai. Juos išlengvinu antrą, trečią kartą redaguodama, taisydama, o tada pati skaitau ir stebiuosi – ar aš čia taip parašiau? Atrodo vienu kvėptelėjimu, ir tik pati žinau, kiek stenėjimo būta (juokiasi). Sunkiausia susitelkti ir rašyti, nesiimant kitų, greičiau pasitenkinimą smegenims suteikiančių darbų ar projektų. Manau, tai ne tik mano asmeninė savybė, bet ir laikmečio dalykas – romano rašymas visiškai nedera su šių laikų tempu, greitų rezultatų, sensacingų naujienų siekimu, tai – labai senoviškas amatas. Bet neslėpsiu, džiaugsmo irgi buvo: skaitant, ką parašiau, atrandant, pažįstant savo romano personažus, juos įsimylint, pastebint, kaip jie patys pasuka mano suplanuotą istoriją, aikčiojant ir skubant iš paskos. O tada – finalas. Aš tai padariau! Aš tai padariauuuuu! Ir tvirtas žinojimas, kad knygos gyvena metų metus ir net po dešimtmečio perskaitytas romanas kažkam bus šviežiausia naujiena, asmeninis atradimas. Dėl to knygą verta rašyti ir dvejus, ir dešimt metų, jei tik prireiktų.

– Romane tautosaka ir mitologija gyvena šiuolaikiniame pasaulyje – tai išskirtinis, daugeliui tavo pasakojimų būdingas bruožas? Kodėl?

– Tai – lyg mano misija, pašaukimas, kuriam niekaip nerandu įžodinimo, atsakymo, kodėl taip jaučiuosi. Mane veža tautosaka ir mitologija, sykiu matau, kaip kartais nuobodžiai šios temos atrodo šiuolaikiniams žmonėms, jei neimsim domėn tų, kurie ir taip yra prisiekę šios srities gerbėjai. Tikiu, kad tradicijos, papročiai, mitologija yra mūsų savastis, mūsų visų, tik reikia rasti, kaip apie tai kalbėti šiandienos žmogui, kaip pabudinti jo jausmus ir pasėti susižavėjimo sava kultūra sėklą. O šiaip labai smagu laužyti taisykles, jei tik jas išmanai, tai aš ir jaučiuosi pankuojanti, žaidžianti, laužanti įsivaizdavimą, kad paveldą turime užkonservuoti ir žvelgti į jį per pagarbų atstumą. Išrengiu tą mūsų kultūrą plikai, pastatau šių laikų mieste ir paleidžiu gaivališkai siautėti. Žiūrėkit, argi ne nuostabu? Ir viskas čia mūsų, tik imkite, įsimylėkite, turėkitės! Kaimas daugiabutyje, bendruomenė, įsikūrusi taip, kaip mes, bet gyvenanti pagal anų laikų papročius ir tikėjimą. Piemenys troleibusuose, vištos koridoriuje, alumi dievams šventinamos pašto dėžutės. Smaginausi kaip reikiant. Tikiuosi, pasismagins ir skaitytojai!

– Dažnai kurdama specialiai ruošiesi, ieškai informacijos ar netgi žmonių, galinčių jos suteikti. Ir šį kartą to prireikė?

– Vienas iš kūrybinio proceso sunkumų buvo tas, kad vis nusivildavau supratusi, kad per dieną neparašiau nei puslapio, mat vien tik gilinausi į įvairius šaltinius. Vienai eilutei ar minčiai patikslinti paėmusi lietuviškus papročius nagrinėjančią knygą, susizgribdavau tik vakare, jau turėdama kilti nuo stalo, o viskas, ką nuveikiau – tai perskaičiau kelis šimtus puslapių svetimos knygos. Užuot rašius savo! Aišku, visa tai buvo būtina, bet tas mikroskopinis judėjimas į priekį – baisiai slegianti profesijos dalis. Peržiūrėjau krūvas vaizdinės medžiagos, kartais – labai susijusios, pavyzdžiui, skirtos specialistams, apie kūno paruošimą šarvojimui, o kartais paskęsdavau loterijų statistikoje, troleibusų maršrutų žemėlapiuose, musmirių poveikio tyrimuose. Man rodos, kiekvienas romaną parašęs žmogus tampa keisčiausių dalykų rinkinio, kuris buvo reikalingas jo ar jos pasakojamai istorijai, specialistu. Kita vertus, tai yra labai labai įdomu!

– Kaip kilo mintis įdėti į knygą Bernardo Burbos iliustracijas? Ką jos kuria?

– Su Bernardu esame pažįstami daugiau nei 10 metų. Maždaug prieš tiek laiko iš jo nusipirkau pirmąjį atviruką. Troleibusai, daugiabučiai, centai, šerkšno raštas ant troleibuso langų, zylė lesykloje iš popierinio pieno pakelio, sena žaidimų aikštelė iš vaikystės – turiu visą kolekciją. Sumaniusi „Mylimų kaulų“ romaną iškart žinojau, kad jame bus vaizdų. Pradžioje galvojau, kad jais pasirūpinsiu pati, juk taip dariau daugumoje savo knygų. Bet kuo ilgiau apie tai mąsčiau, tuo geriau supratau, kokia didelė dovana yra rasti kūrėją, kurio braižas ir temos idealiai dera su tavo tekstu. Niekada nesukurčiau iliustracijų taip, kaip tai padarė Bernardas, o jos fantastiškai tinka knygai! Turbūt čia įsijungė ir dizainerės mąstymas, visumos, galutinio rezultato vizija. Taigi ryžausi pasiteirauti, ar nebūtų įdomu. Bernardas atsakė, kad tema visiškai jo, iškart sutiko, o tada jau džiaugsmingai sukirtome rankomis!

– Esi sugalvojusi knygą pristatyti neįprastai. Kur ir kada pakviesi skaitytojus susitikti?

– Liepos mėnesį laukia kelionė per Lietuvą – sutiktuvių ketvirtadieniai. Vilniuje pristatymas įvyks liepos 4 d. 18 val. Istorijų namuose. Pasakojimo atmosferą sukurs ekskursija po Istorijų namų etnografijos saugyklą, o po jos muziejaus kieme kartu su dailininku Bernardu Burba papasakosime, kaip gimė istorija ir piešiniai. Pokalbį ves nuostabi kalbintoja Viktorija Urbonaitė. Liepos 11 d. 19.30 susitiksime su skaitytojais Vasaros knygyne Nidoje. Liepos 18 d. 18 val. kauniečių lauksiu ekskursijoje po Anatomijos muziejų, o vėliau pokalbį galėsime pratęsti „Kolibrio“ knygyne.

Kartu su popierine knyga išleidžiama ir „Mylimų kaulų“ audioversija. Ją įgarsino knygos autorė Kotryna Zylė.

Knygos „Mylimi kaulai“ rašymą ir leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Blogas

Naminiai gyvūnai – priežiūra ir maitinimas

2024-06-26 — by Goda Leo — 0

Naminiai gyvūnai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Jie ne tik suteikia džiaugsmo ir draugystę, bet ir skatina mus rūpintis jų gerove. Kad jūsų augintinis būtų laimingas ir sveikas, būtina užtikrinti tinkamą priežiūrą ir mitybą. Štai keletas pagrindinių patarimų, kaip rūpintis savo gyvūnu.

Priežiūra

Reguliari veterinarinė priežiūra. Norint, kad jūsų augintinis būtų sveikas, svarbu reguliariai lankytis pas veterinarą. Profilaktiniai skiepai, sveikatos patikrinimai ir parazitų prevencija yra būtini jūsų augintinio gerovei.
Kasdienė higiena. Nepamirškite rūpintis savo gyvūno higiena. Šunims reikia reguliariai karpyti nagus, valyti ausis ir dantis, šukuoti kailį. Katėms taip pat reikia reguliaraus kailio šukavimo.
Fizinė veikla. Gyvūnams reikia fizinės veiklos, kad jie išliktų sveiki ir aktyvūs. Vedžiokite šunis pasivaikščioti, žaiskite su katėmis ir leiskite jiems tyrinėti aplinką. Fizinė veikla padeda išvengti nuobodulio ir elgesio problemų. Tačiau atminkite, jog, pvz., šunims reikalingas tinkamas pavadėlis, kad augintinis nejaustų diskomforto ir streso. Tinkamiausią pavadėlį galite išsirinkti šioje svetainėje.
Tinkama gyvenamoji aplinka. Užtikrinkite, kad jūsų augintinis turėtų saugią ir patogią gyvenamąją vietą. Jų erdvė turėtų būti švari, tvarkinga ir saugi nuo pavojų. Katėms būtina turėti vietą, kur jos gali pasislėpti ir pailsėti, o šunims – patogų guolį.

Maitinimas

Aukštos kokybės maistas. Svarbu pasirinkti aukštos kokybės maistą, kuris atitinka augintinio poreikius. Katėms ir šunims reikia skirtingų maistinių medžiagų, todėl svarbu rinktis maistą, kuris atitinka jų amžių, dydį ir sveikatos būklę.
Švarus vanduo. Užtikrinkite, kad jūsų gyvūnas visada turėtų prieigą prie švaraus ir šviežio vandens. Reguliariai keiskite vandenį ir valykite vandens dubenėlį, kad išvengtumėte bakterijų dauginimosi.
Maitinimo reguliarumas. Svarbu laikytis reguliaraus maitinimo grafiko. Tai padeda išlaikyti jūsų augintinio sveikatą ir užtikrina, kad jis gautų visas reikiamas maistines medžiagas.
Papildomi vitaminai ir papildai. Kai kuriems augintiniams gali prireikti papildomų vitaminų ar maisto papildų. Pasitarkite su veterinaru, kad sužinotumėte, ar jūsų augintiniui reikia papildų ir kokie jie turėtų būti.
Skanėstai ir paskatinimai. Skanėstai gali būti puikus būdas paskatinti gerą elgesį ir suteikti jūsų augintiniui papildomo džiaugsmo. Tačiau svarbu nepersistengti, kad išvengtumėte problemų su svoriu.

Rūpinimasis naminiu gyvūnu reikalauja dėmesio, kantrybės ir meilės. Užtikrinus tinkamą priežiūrą ir mitybą, jūsų augintinis gyvens ilgai ir laimingai, o jūs galėsite džiaugtis stipriu ryšiu su savo augintiniu.

Kaunas Renginiai

Etnografijos muziejus švenčia jubiliejų – sekmadienį kviečia į nemokamą šventę | Programa

2024-06-26 — by Goda Leo — 0

Lietuvos etnografijos muziejus įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. 2024 m. birželio 30 d. 11:00 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubiliejinę sukaktį išskirtinėje šventėje: lankytojų laukia gyvo muziejaus paveikslas. Nuo amato iki dainos, nuo dainos iki amato – esate laukiami visoje muziejaus teritorijoje: bus pilna muzikos, pasakojimų, veiklų, žaismės, skonių, kvapų ir tiek mažą, tiek didelį įtraukiančių nuotykių.

Pagrindinis šventės akcentas – Mažosios Lietuvos Vabalų kaimo pelkininkų sodybos ekspozicijos atidarymas. Lankytojai joje galės susipažinti su lietuvininkų kasdienės ir šventinės gyvensenos ypatumais. Tikroviška, atraktyvi ir įtrauki ekspozicija padės geriau suprasti bei palyginti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos religinius bei kultūrinius skirtumus. Čia išryškės XX a. 3–4 deš. lietuvininkams būdingi namų ruošos įpročiai, gyvensenos aspektai, kurie Didžiosios Lietuvos kaimų gyventojams tuo laikotarpiu vis dar buvo svetimi. Bus galima apžiūrėti muziejuje išsaugotus vietos gyventojų Gerulių šeimos daiktus, evangelikų liuteronų religines tradicijas atspindinčias vertybes, arklio „klumpes“ – menančias nelengvą pelkininkų gyvenimą. Ekspozicijoje sklindantys garsai, kvapai bei skoniai praplės lankytojų pažinimo galimybes. Atidarymo renginį papuoš Šilutės folkloro ansamblio „Verdainė“ programa.

Lankytojų lauks daugybė įvairių edukacinių veiklų: „Per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau“, paslaptingos „Jaujos istorijos“, mergvakario papročių pristatymas ir daugybė kitų. Vyks įvairios dirbtuvės ir amatų demonstravimas: kojinių adymas, kočiojimas rinte, lyginimas, nėrimas, audimas staklėmis, mezgimas, gėlių iš krepinio popieriaus dirbtuvėlės. Muziejaus miestelyje svečių lauks įdomios ir įtraukiančios veiklos, suteikiančios galimybę pažinti Lietuvos etnografinį paveldą ir tradicijas: 50-mečio šiaudinio sodo pynimo dirbtuvės, žvakių liejimas, pasakojimai apie siuvimą ir audimą, susipažinimas su senaisiais saiko matais, kvapnių meduolių kepimas, galąstojo amato demonstravimas, senovinio traktoriaus „Fordson“ pristatymas.

Mažųjų lauks pasivažinėjimas arklio traukiamu vežimu ir jodinėjimas. Smalsieji savo žinias galės išbandyti gamtos edukacijoje „Pažink miške augančius“. Galės susipažinti su senaisiais kaimo vaikų žaislais ir jais pažaisti. Taip pat jų lauks pažintis su muzikos instrumentais ir muzikavimas, kur kiekvienas galės išbandyti įvairius instrumentus. Vyks aitvarų skraidinimas.

Praktinių veiklų mėgėjai galės išbandyti pusgulstinės ir žiogrinės tvoros tvėrimą, svirnelio modelio stogelio gamybos dirbtuvėlės. Gal bus norinčių prisiminti ar susipažinti su senovės kaimo darbais: žolės šienavimu dalge ir krovimu į kupetį, malkų skaldymu iš trijų skirtingų medžių kaladžių? Lauks įdomūs pasakojimai apie žolynus, senovės kaimo darželius. Muziejaus bitininkai papasakos apie bitininkystę ir pristatys gardų muziejaus medų.

Renginio programą paįvairins įvairūs muzikiniai pasirodymai: Dzūkijos sektoriuje į šokių ratelius pakvies Varėnos KC folkloro ansamblis „Žeiria“. Žemaitijoje skambės folkloro ansamblis „VISI“, o Aukštaitijos kaime lankytojai galės pasiklausyti sutartinių, atliekamų sutartinių grupės „Trys keturiose“. Suvalkijoje – kartu padainuoti ir susipažinti su muzikos instrumentais. Miestelyje vyks įtraukiantis tradicinės žydų muzikos grupės „Rakija Klezmer Band“ pasirodymas.

Muziejaus pagrindas – medinė architektūra. Vyks parodos „Medis ir mes“ atidarymas. Be to, bus galima apžiūrėti ir kitas veikiančias parodas: „Nepilnamečiams žiūrėti draudžiama“ „Etnografinis natiurmortas“, „Lietuvos etnografijos muziejus: pradžia“, „Lovatiesių piešiniai iš Lietuvos etnografijos muziejaus archyvo“, „Tradicinės kryždirbystės puoselėtojas: Algirdo Šalkausko darbai“.

Kviečiame į gyvą muziejų – būkime kartu, kurkime kartu, švęskime kartu.

Pasižymėkite datą – birželio 30 d., sekmadienį, kviečiame kuo didesniu būriu dalyvauti muziejaus šventėje. Renginys nemokamas.

PROGRAMA

SUTIKIMO VARTAI

10:00–11:00 Parodos „Medis ir mes“ atidarymas
10:00–18:00 Medžio dirbiniai

MAŽOJI LIETUVA

12:00 Mažosios Lietuvos ekspozicijos atidarymas, Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblio „Verdainė“ pasirodymas.

ŽEMAITIJA

11:00–18:00 Šinkorka, edukacija „Per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau“, jaujos istorijos, pusgulstinės ir žiogrinės tvoros tvėrimas, pasakojimai apie balnojimą ir jodinėjimas arkliais, žolės pjovimas dalge ir krovimas į kupetį, pasakojimai apie gyvūnus, atviros muziejinių vertybių saugyklos, kaimo jaunimo žaidimai, puodynių daužymas.
13:00–16:00 Aitvarų dirbtuvės (Gondingos sodyba)
13:00–15:00 Folkloro ansamblis „VISI“ (Darbėnų sodyba)

DZŪKIJA

11:00–18:00 Senieji kaimo vaikų žaislai, medinių skulptūrėlių drožyba.
13:30–15:30 Varėnos KC folkloro ansamblis „Žeiria“ (Bendrės kiemas)
MIESTELIS

Informacijos centras (Knygynas). 14:00 ir 16:00 vyks apžvalginės ekskursijos į muziejaus eksponatų saugyklas ir restauracines dirbtuves. Norintys – laukiami prie informacijos centro.

11:00–18:00 50-mečio šiaudinio sodo pynimo dirbtuvės, žvakių liejimas, medžiaginės lėlės, Rumškių valsčiaus viršaitis ir raštininkė, Pradžios mokyklos mokytoja, savanorystės programos pristatymas, peilių galandymas, batų valymas, XX a. 3-4 dešimtmečio traktoriaus „Fordson Model N“ pristatymas, paštininkė, pasakojimai apie siuvimą ir audimą, „prekyba“ krautuvėje, susipažinimas su senaisiais saiko matais, pasakojimas apie Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčią iš Sasnavos, meduolių kepimas, svirnelio modelio stogelio gamyba, prekyba saldainiais, Prisiminimų namai, B. Šmugelio įdomybių sankrova, atvira muziejinių vertybių saugykla.
14:00–17:00 Žydų tradicinės muzikos grupė „Rakija Klezmer Band“ (miestelio aikštė)
Parodos: „Nepilnamečiams žiūrėti draudžiama“ (Žeimelio namas), „Etnografinis natiurmortas“ (Ugniagesių stoginė), „Lietuvos etnografijos muziejus: pradžia“ (Pušaloto namas), „Lovatiesių piešiniai iš Lietuvos etnografijos muziejaus archyvo“ (Plungės namas), „Tradicinės kryždirbystės puoselėtojas: Algirdo Šalkausko darbai“ (Klebonijos svirnas).

AUKŠTAITIJA

11:00–18:00 Pasakojimai apie žolynus, popierinių gėlių iš krepinio popieriaus dirbtuvėlės, daraktorinė mokykla, verpimas, audimas staklėmis, mezgimas, mergvakario papročių pristatymas, važinėjimas arklio traukiamu vežimu ir pasakojimas apie kinkymą, malkų kapojimas, pasakojimai apie medų ir prekyba muziejaus medumi.
16:00–17:30 Sutartinių atlikėjų grupė „Trys keturiose“ (Gyvakarų sodyba)

ARISTAVĖLĖS DVARAS

11:00–18:00 Tautodailininkė Elena Kniūkštaitė – tapymo demonstravimas. Pasjanso dėliojimas.

Parodos: „Prarasto laiko beieškant: atsiminimai iš Lietuvos dvarų“, „Elena Kniūkštaitė ir Lietuvos etnografijos muziejus“ ir paroda, skirta dr. Marijos Matušakaitės 100-mečiui.

SUVALKIJA

11:00–18:00 Edukacija „Pažink miške augančius“, muzikavimas įvairiais instrumentais, muzikiniai vaikų žaidimai, kojinių adymas, skalbimas, kočiojimas rinte, lyginimas ir nėrimas.

TREMTIES IR PASIPRIEŠINIMO SEKTORIUS

11:00–18:00 Edukacija „Tautos tremtis“, partizanų bunkeris.

ŪKINIS KIEMAS

11:00–18:00 Baldų ir metalo restauravimas (restauravimo dirbtuvės)

KARČIAMOS AIKŠTĖ

19:00 Linksmybės su tautiška kapelija „SUTARAS“

Blogas

Parama saulės elektrinei – 5 privalumai, kodėl verta įsirengti

2024-06-21 — by Goda Leo — 0

Saulės elektrinės vis dažniau tampa patraukliu pasirinkimu tiek individualiems namų ūkiams, tiek verslui. Gavus paramą saulės elektrinei įsirengti, šis sprendimas tampa dar patrauklesnis ir prieinamesnis. Štai penki pagrindiniai privalumai, kodėl verta pasinaudoti parama ir įsirengti saulės elektrinę.

Finansinė nauda.

Gavus paramą saulės elektrinei įsirengti, galima reikšmingai sumažinti pradines investicijas. Parama dažniausiai padengia dalį įrangos ir montavimo kaštų, todėl saulės elektrinė tampa prieinamesnė. Tai leidžia greičiau susigrąžinti investicijas ir pradėti taupyti.

Mažesnės elektros sąskaitos.

Įsirengus saulės elektrinę, galite žymiai sumažinti savo elektros sąnaudas arba netgi tapti visiškai nepriklausomi nuo elektros tinklų. Saulės energija yra nemokama ir neišsenkanti, todėl naudojant ją savo poreikiams, galite sumažinti arba visiškai panaikinti savo elektros sąskaitas.

Aplinkosauga.

Saulės energija yra švari ir atsinaujinanti energijos forma, kuri neskleidžia anglies dioksido ir kitų teršalų. Įsirengdami saulės elektrinę, prisidedate prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkos apsaugos. Kuo daugiau žmonių ir verslų pereis prie saulės energijos, tuo mažesnė bus mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro.

Energetinė nepriklausomybė.

Saulės elektrinė leidžia tapti energetiškai nepriklausomiems nuo elektros tinklų ir kylančių energijos kainų. Tai ypač svarbu regionuose, kur elektros tiekimas gali būti nestabilus arba kainos nuolat kyla. Turėdami savo saulės elektrinę, jūs kontroliuojate savo energijos gamybą ir vartojimą.

Nekilnojamojo turto vertė.

Įsirengus saulės elektrinę, padidėja jūsų nekilnojamojo turto vertė. Potencialūs pirkėjai vertina namus su saulės elektrinėmis, nes tai reiškia mažesnes energijos sąnaudas ir ekologiškesnį gyvenimo būdą. Tai gali tapti svarbiu pardavimo pranašumu, jei nuspręsite ateityje parduoti savo namą.

Apva parama saulės elektrinėms – tai galimybė sumažinti pradinius įrengimo kaštus, taip pat ir gauti nemažai privalumų, įskaitant mažesnes elektros sąskaitas, naudą aplinkosaugai, energetinę nepriklausomybę ir padidėjusią nekilnojamojo turto vertę. Saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija į tvaresnę ir ekonomiškesnę ateitį. Tad turėtumėte jau dabar pasidomėti dėl saulės elektrinės įrengimo ir pasirinkti geriausius įrenginius, taip pat ir darbų vykdytojus.

Blogas

VEIDO ODOS VALYMAS SUAUGUSIEMS IR PAAUGLIAMS – KODĖL TAI SVARBU IR KOKIOS YRA PRIEMONĖS TOKIAI PROCEDŪRAI

2024-06-21 — by Goda Leo — 0

Veido odos valymas yra pagrindinė ir svarbiausia veido priežiūros dalis, kurios nereikėtų pamiršti nei ryte, nei vakare tiek suaugusiems, tiek paaugliams. Tinkamas ir reguliarus valymas padeda išlaikyti odą sveiką, švarią ir švytinčią. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl veido odos valymas yra toks svarbus ir kokios priemonės gali būti naudojamos šiai procedūrai.

Kodėl veido odos valymas yra svarbus?

Pašalina nešvarumus ir riebalus. Per dieną ant veido odos susikaupia daugybė nešvarumų, dulkių, riebalų ir prakaito. Jei jie nėra pašalinami, gali užkimšti poras ir sukelti spuogus bei kitas odos problemas. Reguliarus valymas padeda pašalinti šiuos nešvarumus ir išlaikyti odą švarią.
Paruošia odą kitoms priežiūros priemonėms. Tinkamai išvalyta oda geriau sugeria drėkinamuosius kremus, serumus ir kitas priežiūros priemones. Jei oda nėra švari, veikliosios medžiagos iš priežiūros produktų negali tinkamai įsigerti ir veikti.
Padeda išvengti odos problemų. Reguliarus odos valymas padeda išvengti spuogų, inkštirų ir kitų odos problemų, kurias gali sukelti užsikimšusios poros. Švari oda yra mažiau linkusi į uždegimus ir infekcijas.
Skatina odos atsinaujinimą. Valant odą pašalinamos negyvos odos ląstelės, todėl skatinamas naujų ląstelių atsinaujinimas. Tai padeda išlaikyti odą švelnią, lygią ir švytinčią.

Veido valymas ypač svarbus paaugliams, kuriems yra aknė.

Priemonės veido odos valymui

Veido valikliai.

Valomieji geliai ir putos. Šios priemonės puikiai tinka kasdieniam veido valymui, ypač riebiai ir mišriai odai. Jos padeda pašalinti riebalų perteklių, nešvarumus ir makiažo likučius.

Valomieji pieneliai ir kremai. Šios priemonės yra švelnesnės ir labiau tinka sausai ar jautriai odai. Jos padeda švelniai pašalinti nešvarumus ir tuo pačiu drėkina odą.

Miceliniai vandenys.

Miceliniai vandenys yra populiarūs dėl savo efektyvumo ir švelnumo. Jie puikiai pašalina makiažą ir nešvarumus, nesausina odos ir nereikalauja papildomo nuplovimo. Tinka visiems odos tipams, ypač jautriai odai.

Veido šveitikliai.

Veido šveitikliai padeda pašalinti negyvas odos ląsteles ir atnaujinti odą. Jie gali būti mechaniniai (su smulkiomis abrazyvinėmis dalelėmis) arba cheminiai (su rūgštimis, pvz., AHA ar BHA). Šveitimas turėtų būti atliekamas 1-2 kartus per savaitę, priklausomai nuo odos tipo ir būklės.

Veido tonikai.

Tonikai padeda pašalinti paskutinius valymo likučius, atkuria odos pH balansą ir paruošia odą kitoms priežiūros priemonėms. Jie gali būti drėkinantys, raminantys ar sutraukiantys poras, priklausomai nuo sudėties ir odos poreikių. Rinkitės atsižvelgiant į odos tipą – https://driubeauty.lt/Kategorija/veido-odai/veido-tonikai/.

Valomosios kaukės.

Valomosios kaukės, ypač molio pagrindu, padeda giliai išvalyti poras, pašalinti riebalų perteklių ir nešvarumus. Jas rekomenduojama naudoti kartą per savaitę, kad oda būtų švari ir švytinti.

Veido odos valymas yra esminis žingsnis siekiant sveikos ir gražios odos. Reguliarus ir tinkamas odos valymas padeda pašalinti nešvarumus, paruošia odą kitoms priežiūros priemonėms, skatina odos atsinaujinimą ir padeda išvengti odos problemų. Naudodamiesi tinkamomis priemonėmis, tokiomis kaip veido valikliai, miceliniai vandenys, šveitikliai, tonikai ir valomosios kaukės, galite užtikrinti, kad jūsų veido oda bus visada švari, sveika ir švytinti.

Kiti miestai Renginiai

Tradicinės Joninės Kernavėje: programa 2024

2024-06-17 — by Goda Leo — 0

0001_447236334_899291778668421_7770800999636110706_n_1718016379-960x501.jpg

Vidurvasario šventės tradicija, lietuviškosios Rasos (Kupolės, įvedus krikščionybę – Joninės) išsiskiria papročių, tikėjimų, apeiginių veiksmų gausa. Jie įprasmina aukščiausią saulės pakilimą, ilgiausią dieną, didžiausią augmenijos ir gyvybinių galių suklestėjimą, gamtos ir žmonių darną.

Kernavės archeologiniame rezervate kasmet rengiama Rasos šventė atspindi svarbiausią šio laikotarpio prasmę. Ji pasižymi ir kita išskirtine istorine reikšme: 1967 m. čia pirmą kartą surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais (jų esama jau iš XIV a.), tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais. Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos folkloro sąjūdis, drauge su kitomis rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės atkūrimo. Rasos šventimas išjudino tautos gyvybines galias, senąsias tradicijas, išmintį, tikėjimą prikėlė naujam gyvenimui.

PROGRAMA

2024 m. birželio 23–24 d.

MIESTELYJE

Nuo 12.00 val. Amatininkų, tautodailininkų, kulinarinio paveldo puoselėtojų mugė

KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖS VIETOVĖS MUZIEJUJE

17.00 Parodos „Kernavės spalvos“ atidarymas ir pristatymas

ANT PILIAKALNIŲ

Apeigų atlikėjai, folkloro ansambliai, tradicinės kapelos

20.00 val. Apeiginiai vartai Pilies kalno papėdėje

20.20 val. Apeiginiai rateliai, žaidimai, folkloro ansamblių programos ant Pilies kalno

21.40 val. Saulės laida ant Pilies kalno

22.20 val. Aukuro uždegimas Aukuro kalno papėdėje

23.00 val. Didžiojo laužo ir stebulių uždegimas ant piliakalnių

23.20 val. Naktišokiai ant Pilies kalno

24.00 val. Vainikų plukdymas Nerimi nuo Pajautos slėnio

3.00 val. Šokinėjimas per laužą ant Pilies kalno

4.30 val. Tekančios saulės sveikinimas ir prausimasis pirmąja rasa ant Mindaugo sosto piliakalnio ir Pajautos slėnyje

RENGINYS NEMOKAMAS

Kiti miestai Renginiai

Savaitgalį Trakuose – gyvųjų viduramžių festivalis

2024-06-17 — by Goda Leo — 0

447777266_931574885435663_3946841908540051285_n-960x625.jpg

Birželio 22–23 d. tradicinis Muziejaus renginys, skirtas viduramžių epochai, grįžta į savo namus. 25-ą jubiliejinį gyvosios istorijos festivalį pasitiks apsupta ežerų, apjuosta vaizdingų pakrančių Trakų Pusiasalio pilis. Ji ir vėl alsuos senąja dvasia ir nukels mus į Lietuvos vėlyvųjų viduramžių laikus, į kuriuos persikelti kvies profesionalūs amatininkai, rekonstruktoriai, senosios karybos klubai, tautodailininkai, edukatoriai ir kiti paveldo puoselėtojai iš įvairių Lietuvos ir svečių šalių kampelių. Dvi dienas skambės senoji muzika, šokio sūkury suksis ne tik šokėjai, bet ir svečiai, kausis riteriai, stebins diduomenės puotos ir spektakliai.

PROGRAMA

Kiti miestai Renginiai

Joninės Birštone: daugybė pramogų vaikams ir suaugusiems

2024-06-17 — by Goda Leo — 0

444976250_842624144558469_361925954987174703_n-960x503.jpg

Ilgiausią vasaros dieną Birštono kurortas šurmuliuos ir kvies švęsti Jonines!

Aktyvios pramogos tiek suaugusiems, tiek mažiems, sporto renginiai, gatvės maisto festivalis, edukacijos, muzikos, šokių atlikėjų bei grupių pasirodymai, ugnies šou su „Viduramžiai Lt“, Joninių laužas.

Susiplanuokite savo Joninės Vytautas Mineral SPA!

Renginio organizatoriai: Birštono miesto savivaldybė ir Vytautas Mineral SPA.

PROGRAMA

10:00 – 22:00 val. Joninių kermošius.

Sporto ir aktyvaus laisvalaikio erdvė nuo 10 val.

10:00 val. Joninių lauko teniso turnyras „Vytautas Mineral SPA“ taurė. Registracija https://forms.gle/CBH7H1Fwq1gw9TbG7
11:00 val. Joninių paplūdimio futbolo turnyras „Vytautas Mineral SPA“ taurė. Registracija Marijus Makštutis +370 670 75757.
11:00 val. Senjorų 50 + paplūdimio tinklinio čempionatas. Registracija tel. +370 611 53895.
11:00 val. Šachmatų turnyras. Registracija https://bit.ly/3UHgYER
11:00 val. Vaikų 3×3 krepšinio turnyras Vytautas Mineral SPA taurė (dalyvauti kviečiame vaikus gimusius 2011–2015 m). Registracija https://forms.gle/xTx9DL211Zobyz1E6
16:00 – 17:00 val. Krepšinio baudų metimo turnyras rėmėjų prizams laimėti. Registracija vietoje.
22:00 val. Naktinės lipimo į bokštą varžybos.
Vaikų grupės 7–12 m., jaunuoliai 13–17 m., suaugusieji nuo 18m. Registracija vietoje.
Išbandyti stebėti Jonines iš viršaus ir pasitreniruoti kviečiame nuo 10 val. | Karalienės al. 1, Birštonas. https://smagupramogos.lt/.

Pramogų erdvė 10:00–22:00 val.

Batutai mažiesiems;
Putų šou;
Laisvalaikio erdvė mažiesiems iki 4m.
Purškiamos tatuiruotės;
Piešimas ant veidukų;
Mobili lazerių erdvė „Go laser“
Šaudymas iš lanko, arbaleto ir iš šautuvų ir pistoletų su strele.lt;
Pasiplaukiojimai irklentėmis
Skrydžiai oro balionu šalia ežerėlio (su išankstine registracija tel. +37060102555)
„Jumpout“ vandens batutų pramogos. Karalienės Barboros al. 1 (ežerėlis)
Birštono Wake parke pirmų kartų diena. Plaukimas vandenlente už specialią kainą. Karalienės Barboros al. 1 (ežerėlis)

Edukacijų erdvė

12:00 val. | 14:00 val. Parfumerinis piknikas su Edita Vigelyte
12:00 val. Lauko pirties edukacija – paskaita „Geroji Lietuviška pirtis“
15:00 val. Lauko pirties edukacija – „Vibro – akustinis masažas“.
16:00 val. Joninių vainikų pynimas.

Gatvės maisto festivalis

12:00 – 22:00 val. gardūs tradiciniai ir gatvės maisto patiekalai, gaivinantys gėrimai
15:10 val. Joninių sriubos degustacija.

Muzikos – šokių erdvė

15:00 val. šventės atidarymas. Birštono Merės sveikinimo žodis;
15:10 val. Birštono Vienkiemio suaugusiųjų teatro performansas „Trumpa istorija apie J(Oną) arba Piršlybos“;
15:45 val. Šokių studijos „GoDance“, vadovė Monika Žalaitė bei vokalinės studijos „Crazy“, vadovė Lijana Stakauskaitė bendras pasirodymas;
16:20 val. liaudiškų šokių kolektyvų „Jievaras“ bei „Aguonėlė“, vadovė Virginija Bankauskienė, „Kupolė“ vadovė, Birutė Brazdžiūtė ir liaudiškos muzikos kapelos „Lendrūnas“, vadovas Algirdas Seniūnas bendras pasirodymas.
17:00 val. Birštono meno mokyklos vaikų muzikantų pasirodymas.

Vakaro programa

19:15 val. Grupė „Allegretto Band“
20:20 val. Grupė „Tabasco“
21:20 val. Jonų ir Janinų sveikinimas;
21:40 val. Edmundo Kučinsko koncertas
22:45 val. Viduramžiai Lt ugnies šou
23:00 val. Laužas | Vainikų plukdymas | DJ.

Naujesni Senesni