Vilniaus vaikų ir meno galerijoje nuo vasario 1 iki kovo 12 dienos duris atvers „Būtybių tyrinėtojos kabinetas“. Tai pirmiausia jaunajai auditorijai skirta edukacinė paroda, kviečianti neįprastu būdu susipažinti su lietuvių folkloru ir mitologija, o tiksliau – mitinėmis būtybėmis.
2019 m., per Heloviną, po butus Islandijos gatvėje vaikštantys vaikai netyčia aptiko mokslininkės, būtybių tyrinėtojos Emilijos Gruodytės neužrakintą kabinetą, pilną paslaptingų radinių. Iškviesti tyrėjai, apžiūrėjo patalpas, ištyrė daiktus ir patvirtino jų autentiškumą. Neatsiradus mokslininkei paskelbė E. Gruodytės paiešką. Praėjus kiek daugiau nei dviem metams, nuspręsta vertingą tyrinėtojos kolekciją šviečiamaisiais tikslais atverti visuomenei. Tyrinėjimų erdvėje pristatomos 9 lietuvių mitinės būtybės ir vienas tariamai iš Islandijos parsivežtas radinys.
Paroda siekiama atskleisti mitologijos universalumą, padėti į savą paveldą ir tradicijas pažvelgti naujai. Eksponatai apie būtybes pasakoja netiesiogiai, tai – surinkti „įrodymai“, iki galo neatskleidžiantys, ar išties egzistuoja šios būtybės, ar tik tikėjimas jomis. Garsinėje instaliacijoje, lydinčioje ekspoziciją, lankytojas girdi visų šių eksponatų (atsi)radimo istorijas.
Parodos atidarymas vyks vasario 1 d., 19.00 val. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje. Dalyvaus parodos kūrėjai, surengsiantys ypatingą ekskursiją po parodą. Dalyvaujantieji parodos atidaryme turės pateikti Galimybių pasą bei viso renginio metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.
Parodos kūrėjai: rašytoja Kotryna Zylė ir dailininkas, scenografas Antanas Dubra.
Parodos iniciatorius: Justinas Vancevičius.
Eksponatus pagamino: Lukas Pelegrimas, Antanas Dubra, Remigija Cicėnienė.
Parodos garsas: Martynas Gailius. Balsas: Aistė Lasytė.
Lietuviškos tautosakos klausimais konsultavo dr. Asta Skujytė-Razmienė, Islandijos mitologijos – Dagrún Ósk Jónsdóttir.
Partneriai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, leidykla „Aukso žuvys“, VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“.
2021 metų gruodžio 28 d. 17:00 val. Lokotekoje (šv.Kazimiero g. 8, Vilnius) atsidaro paroda „Robotų pasakos“! Minėdami Stanislavo Lemo 100-ąsias gimimo metines kviečiame iš arčiau susipažinti su Stanislavo Lemo robotų pasauliu, kuri lankytojų lauks sausio 28 dienos.
Jauniesiems skaitytojams skirtas Stanisławo Lemo apsakymų rinkinys pagaliau išverstas į lietuvių kalbą – gausiai iliustruotos „Robotų pasakos“ pirmą kartą lietuviškai šiemet pasirodo Adomo Mickevičiaus instituto ir Lenkijos instituto Vilniuje dėka. Drauge su šios knygos pristatymu atidaroma ir neįprastos architektūros iliustracijų paroda Lojotekos erdvėse.
Nuo tada, kai 1964 m. pasirodė S. Lemo sukurtos „Robotų pasakos“ (Bajki robotów), prabėgo kone 60 metų. Per tą laiką pasaulis nepaprastai pasikeitė, daug rašytojo vizijų tapo realybe. Kaip S. Lemas įkvepia šiuolaikinį skaitytoją, kuris su dirbtiniu intelektu susiduria bene kasdien?
Lenkijoje „Robotų pasakos“ priskiriamos kanoninei literatūrai, o užsienyje, taip pat ir Lietuvoje, ši Lemo kūrybos dalis, kupina nuostabaus humoro ir šiuolaikinį žmogų apibūdinančių metaforų, vis dar nėra žinoma net šio autoriaus gerbėjams.
Lojotekos erdvėse rengiamoje parodoje eksponuojamos knygoje naudotos iliustracijos, kurias sukūrė geriausi Lenkijos iliustruotojai: Edgaras Bąkas, Katarzyna Bogucka, Zosia Dzierżawska, Gosia Herba, Rita Kaczmarska, Pawełas Mildneris, Dawidas Ryskis ir Katarzyna Walentynowicz. Vėliau paroda iš Lietuvos keliaus į Lvivą, gimtąjį S. Lemo miestą.
„Kadangi Lemas niekuomet neidavo pramintu keliu, mes einame jo pėdomis ir iliustracijas pateikiame kitokiu, neįprastu būdu. Eksponuojame jų fragmentus, slepiame juos erdvėje, kuriame naujas reikšmes. Sudarome tokias sąlygas, kad pats parodos dalyvis galėtų keisti jos pasaulio ribas ir perkurti jos tvarką“, – paaiškina parodos kuratorė Magdalena Kłos-Podsiadło.
„Robotų pasakas“ lietuviškai išleido Vilniuje įsikūrusi leidykla „Odilė“, ilgus metus populiarinanti lenkų literatūrą ir užsiimanti Lenkijos autorių kūrybos sklaida Lietuvoje. Šiemet Adomo Mickevičiaus instituto pastangomis ši S. Lemo knyga užsienyje išleidžiama jau antrą kartą. Pavasarį išėjo vertimas į estų kalbą. Ta proga taip pat buvo surengta Lenkijos ir Estijos menininkų sukurtų iliustracijų paroda, eksponuota Taline, Hapsalu ir Tartu.
Organizatoriai: Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Lojoteka. Edukacinis medijų centras.
SVARBU! Lojotekoje lankytis gali tik asmenys su Galimybių pasu ar jam prilyginamu dokumentu (iki 16 m. užtenka parodyti asmens dokumentą).Renginio metu privaloma dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius. Lankytojams privaloma dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Atsiprašome už nepatogumus.
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaunas) gruodžio pradžioje atsidarė paroda vaikams ,,MODER… KAS? KAUNO MODERNIZMAS! IR ARCHITEKTO PROFESIJA“. Ši paroda – tai kvietimas į architektūrinę kelionę, susipažįstant su vienais žymiausių Kauno miesto tarpukario laikmečio pastatais ir architekto profesija. Paroda veiks iki liepos 1 dienos, tad laiko aplankyti ją dar turite.
Parodą sudaro trys dalys: Modernizmo miestelis, vyr. Architekto kambarys ir Maketų kambarys:
Pirmame kambaryje kviečiama susipažinti su modernizmo architektūra ir tarpukario laikmečiu;
Architekto kambaryje kviečiama sukurti savus projektus;
Maketų kambaryje – vaikai gali statyti miestus, namus ir kurti jų maketus. Taip kaip tikri architektai!
Parodoje derinama žaisminga patirtis ir praktinė edukacija. Instaliacijos, žaislai, dirbtuvių stalai kvies lankytojus įsitraukti į veiklą ir pažinti architekto profesiją. Vaikai, patys kurdami, statydami, įsitraukdami į kūrybinį procesą, galės pasijausti kaip architektai. Aplinka kvies vaiką žaisti – projektuoti ir statyti namus, tiesti kelius, tyrinėti pastatus, geometrines formas, pažinti istoriją ir tarpukarį. Kurti naujus pasaulius ir erdves žmogui – kaip kadaise architektai sukūrė Kauno miestą.
Kai 1919 m. Kaunas tapo laikinąja sostine, jis pasikeitė neatpažįstamai – iš nedidelės provincijos išaugo į modernų miestą, o mums paliko vertingą modernizmo architektūrą. Kauno modernizmo (dar vadinama Kauno tarpukario) architektūra yra architektūros stilius, vyravęs 1930–1940 metais. Šiuo laikotarpiu Kaune pastatyta apie 6 tūkst. naujų pastatų. 2015 m. Briuselyje 44 Kauno pastatams suteiktas Europos paveldo ženklas. Tais pačiais metais Kaunas pelnė UNESCO dizaino miesto statusą. 2017 m. Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO preliminarųjį sąrašą. Tai yra unikalus architektūrinės, urbanistinės ir istorinės raidos pavyzdys, išsiskiriantis tarp viso pasaulio modernizmo pastatų.
Netrukus parodos autorė architektę Eglės Januškienės pristatys ir knygą vaikams ,,Moder… Kas? Kauno modernizmas! Išlankstyk Kauno modernizmą“ (knygos leidimą remia Lietuvos Architektų sąjunga ir Lietuvos kultūros taryba). Ją greitu metu galėsite įsigyti A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje.
MO muziejus pirmą kartą pristato parodą vaikams „Ežeras pilnas žvaigždžių“. Muziejaus atstovai kviečia vaikus drąsiai nerti į meno pažinimą: patiems kurti, išbandyti ir atrasti. Parodą pamatyti bus galima jau nuo šio sekmadienio – birželio 6 dienos.
Parodoje „Ežeras pilnas žvaigždžių“vaikų laukia žaidimai, interakcijos bei naujos galimybės pažinti ir patirti meną – bandant, patiems improvizuojant bei eksperimentuojant. Muziejaus atstovai šiai parodai sukūrė ir vaikams skirtą audio pasakojimą, o muziejaus antrasis aukštas savo architektūra nustebins ir vaikus, ir suaugusiuosius.
Suprasti meną, žaisti ir mokytis
„Menas išlieka menu – ar į jį žiūrėtų vaikas, ar suaugęs. Tik vaikai kūrinio prasmę atranda pasitelkdami kitus įgūdžius: labiau kliaujasi vaizduote nei analize, labiau atkreipia dėmesį į detales nei vertina kontekstą. Šioje parodoje kviečiame vaikus pažinti ir suprasti meną per žaidimą – per veiklą, į kurią jie mielai įsitraukia”, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.
„Kadangi visame pasaulyje ateities švietimo sistemos yra paremtos įtraukaus ir patirtinio ugdymo metodais, emocinio intelekto lavinimu, šios MO parodos koncepcija greitai atkreipė mūsų dėmesį. Norėjome palaikyti tokią iniciatyvą. Mokymo(si) ir ugdymo(si) aplinkos kūrimas yra ypač svarbus naujoms vaikų edukacijų programoms. Tikime, kad ši paroda taps originaliu reiškiniu jungiat naujas ugdymo vertybes su meno pažinimo inovacijomis“, – parodos atidarymo proga sakė parodos partnerio „Erudito licėjaus“ įkūrėjas ir vadovas doc. dr. Nerijus Pačėsa.
Įtraukti į dialogą
Parodos kuratorė, daugiau nei 15 metų Europoje organizuojanti patyrimines edukacijas muziejuose, į Lietuvą iš Belgijos atvykusi Karen Vanhercke pabrėžia, kad meno muziejai gali tapti savotiška žaidimų aikštele ir padėti vaikams atrasti savo jusles, įkvėpti kūrybiškumui ir pažadinti vaizduotę.
„Vaizdinis raštingumas taip pat yra susijęs ir su kognityviniu vystymusi bei emociniu tvirtumu. Muziejai yra viena iš nedaugelio visuomenėje likusių vietų, kur vaikai gali tiesiog žiūrėti į atvaizdą ir mokytis atrasti autentišką ryšį su juo”, – priduria K. Vanhercke.
Dauguma parodoje eksponuojamų kūrinių nėra sukurti specialiai vaikams – visas menas vaikams yra prieinamas, tiesiog jiems reikia tam tikrų įrankių ir laisvės jį interpretuoti. Vaikai mokosi stebėdami, eksperimentuodami, kurdami, įsitraukę į dialogą. Būtent dialogas ir pokalbiu grįstas meno pažinimas – MoMA edukatoriaus ir psichologės kurtas vizualinio mąstymo strategijos metodas – yra labai svarbus šioje parodoje. Su juo bus galima ir susipažinti, ir patiems jį išbandyti.
Pasakodama apie dialogo ir pokalbio svarbą tiek muziejuje, tiek ir gyvenime, parodos kuratorė apibendrina: „Kūrybiškumas (žaidimas) yra variklis, o dialogas – vairas, kai mokomasi visko, ko verta išmokti: faktų, emocijų, estetikos, socialinių įgūdžių, inovatyvumo ir kritinio mąstymo“.
Žaidimai ir specialus vaikams kurtas e. gidas
Šiai parodai kūriniams iš MO kolekcijos buvo specialiai kurti interaktyvūs objektai. Jie leis įdėmiau ir kūrybingiau pažvelgti į meno darbus. O pritaikyti nauji erdviniai sprendimai muziejuje skatins vaikus visomis juslėmis patirti parodą.
„Parodos lankytojai galės autentiškai patirti parodą: piešti, atrasti paslėptus parodos eksponatus, smėlyje nupiešti emocijas, įsivaizduoti, kokių spalvų galėtų būti draugystė. Tai tik dalis veiklų ar žaidimų, kurios pratęsia parodos patyrimą“, – pasakoja Iveta Jaugaitė, parodos koordinatorė.
Parodoje yra ir kelios garsinės patirtys. Vladislovo Žiliaus kūriniui „Vasara“ yra sukurta speciali garsinė instaliacija, kurią bus galima išklausyti parodoje. Šį gamtos garsų takelį kūrė filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila.
Tradiciškai muziejaus atstovai kiekvienai parodai kuria ir audio pasakojimus – e. gidus. Šįkart e. gidas taip pat skirtas vaikams – jame veikiantys personažai savo istorijomis ir nutikimais pratęsia galimybę susipažinti su parodoje eksponuojamais kūriniais.
Birželio 6 dieną MO vyks šventinis Šeimų sekmadienis
Parodą pamatyti galima nuo sekmadienio, birželio 6 dienos. Tą dieną tradicinis Šeimų sekmadienis bus šventinis.
Vaikai kaip ir anksčiau galės nerti į terapinių pasakų pasaulį bei pagal jas kurti spektaklius. Šiuos užsiėmimus 3-8 m. vaikams veda teatro vaikams „Pradžia“ aktoriai. Vyks du užsiėmimai: nuo 11 val. ir nuo 12 val.
Taip pat bus galima išbandyti bei sudalyvauti orientaciniame žaidime – „Meno troškulys“. Slapto paveikslo paieška, spalvų medžioklė, raidžių dėlionė ir kitos užduotys laukia 8–12 m. smalsuolių.
Vaikai kviečiami ir į kitas veiklas MO muziejaus hole. Čia jie susipažins su nauja ekspozicija – menininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės instaliacija „DONALDO nuotykiai“. Menininkės surinkti ir išsaugoti 182 kramtomosios gumos „Donald“ popierėliai vaikus kvies pasinerti į smagų nuotykį, o ir ne vienam suaugusiajam sužadins nostalgiškus prisiminimus.
Šventinį Šeimų sekmadienį vaikai taip pat kviečiami išbandyti MO muziejaus paruoštą vaikišką užduočių knygelę „MOmukas“ ir leistis į didžiosios parodos „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“ atradimą. O po meno nuotykių pasistiprinti bus galima MO bistro, kurieparengė specialų meniu vaikams bei pietų dėžutę išsinešti.
Parodą kuruoja ilgametę patirtį vaikų ir suaugusiųjų edukacijoje turinti Karen Vanhercke, parodos išskirtinę architektūrą kūrė „Šilta šiaurė“. Parodą įrengė parodos technikas Dominykas Šavelis, o parodos koordinatorė – Iveta Jaugaitė.
Specialią parodos tekstilę paruošė ir muziejaus antrajame aukšte vaikus pasitinkančią kiliminę upę sukūrė Justina Gražytė, Eglė Lekevičiūtė, Šarūnė Pečiukonytė („Kaltūnas“) ir MO muziejaus savanoriai. Ši tekstilinė grindų danga yra vientisa parodos patyrimo dalis. Tai yra saugi vieta vaikams žaisti ir tyrinėti, o vaizduojama upė nuves prie parodos finalinio momento – ežero pilno žvaigždžių.
Parodos vaikams „Ežeras pilnas žvaigždžių“ didysis partneris – „Erudito licėjus“, institucinis partneris – Vilniaus miesto savivaldybė.
Atsižvelgdami į Vyriausybės nurodymus, į renginius, pagal galerijos plotą, galėsime priimti tik po 8 dalyvius. Garantuojame visas saugumo sąlygas! Žiūrovai, privalantys būti su savo kaukėmis, sėdės saugiu atstumu vieni nuo kitų. Tik šeimos nariams leidžiama sėst prie vieno staliuko. Esant galimybei, prašome, kad tėveliai, seneliai vaikus paliktų vienus – taip daugiau vaikų galės sudalyvauti renginyje!
Meno degustacija vaikams – mūsų galerijos “firminės” meno degustacijos suaugusiems versija.
Vaikams pristatysime 10-ies menininkų darbus, po vieną jų kūrinį. Papasakosime apie žanrų įvairovę, atkreipsime dėmesį į spalvas, dailininko idėją, išklausysime vaikų nuomonių. Vaikai gaus dovanų trumpą meno žodynėlį.
Birželio 7 d. renginys vyks dvejais laikais – 13:00 ir 15:00 val.
Meno degustacija vaikams nuo 7 metų.
Trukmė 30-40 min.
Vieno bilieto kaina 4 Eur.
Vedėja – „AP galerijos” meno kuratorė Vilma Jankienė.
SVARBU! Kadangi vietų skaičius ribotas, jas rezervuojame tik įsigijus išankstinį bilietą. Jeigu turite įsigiję bilietą prieš karantiną – būtinai informuokite galeriją, kad užrezervuotumėm jums vietą konkrečiai dienai. Registracija vilma@apgalerija.lt arba tel. +370 616 19201
Renginio metu gali būti fotografuojama viešinimo tikslais.
Paroda jau 25 metus auga ir augina meilę, atsakomybę, žmogų ir šeimą!
Tai vienintelė Lietuvoje specializuota paroda būsimiems ir jauniems tėvams apie kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų auginimą, priežiūrą ir ugdymą. Tai didžiausia Baltijos šalyse tokios tematikos paroda, kur po vienu stogu susitinka gamintojai, prekybinių įmonių atstovai, ekspertai ir galutiniai vartotojai.
VAIKŲ ŠALIS – tai interaktyvus ir gyvas renginys apie svarbiausias gyvenimo vertybes – šeimą, vaikus, meilę ir bendravimą. Joje eksponuojamos naujausios produkcijos, skirtos būsimoms mamoms, kūdikiams ir vaikams, taip pat visas parodos dienas vyksta gausybė renginių: seminarų, paskaitų, konsultacijų aktualiomis šeimai temomis, o taip pat koncertų, varžybų, kūrybinių dirbtuvių.
ŠEIMOS SANTYKIAI, PSICHOLOGIJA IR SVEIKATA
VAIKŲ ŠALYJE šiemet kalbėsime apie šeimos santykius, psichologiją, vaikų auginimą ir jų auklėjimą. Parodoje antrus metus vyksiančiame Šeimų forume savo istorijomis apie laimingus ir darnius santykius, jų puoselėjimą dalinsis šeimos, Parodos akcentu taps jau ketvirtoji Laimingos šeimos akademija, kurioje ekspertai ir specialistai patars, kaip kurti laimingus santykius šeimoje, kaip planuoti šeimą, pasirengti kūdikio atėjimui, kaip auginti ir auklėti laimingus vaikus.
Susitikime VAIKŲ ŠALYJE! Lapkričio 22 -24 dienomis.
Nepraleiskite galimybės apžiūrėti, pačiupinėti ir net pasimatuoti pagal tikrus archeologinius radinius atkurtos avalynės rekonstrukcijas naujoje tarptautinėje archeologinės avalynės parodoje „200 batų – 700 metų“.
Pasitelkus 200 unikalių archeologinių radinių pasakojama 700 metų penkių skirtingų miestų ir jų gyventojų istorija, kurioje avalynė tampa liudininku to, kaip keitėsi laikmetis, technologijos, žmonių savimonė ir požiūris į kasdienį kiekvieno šiandien dėvimą apavą – batą.
Lapkričio 2 d.:
11 val. pažintiniai užsiėmimai batų tema šeimoms su vaikais (mokyklinio amžiaus)
15 val. ekskursijos-užsiėmimai suaugusiesiems
Vietų skaičius ribotas, todėl rekomenduojame iš anksto užsiregistruoti čia
Telefonas, kompiuteris ar automobilis: vokiečių išradimai pakeitė pasaulį. Vokiečiai kasmet įregistruoja daugiau nei 30 000 patentų ir pagal jų skaičių yra geriausiųjų trejetuke pasaulyje. Drauge su Fraunhoferio draugija ir Maxo Plancko draugija Goethe`s institutas sukūrė specialią parodą, skirtą išradėjų šaliai Vokietijai, kuri iki vasario 10 dienos demonstruojama VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, Saulėtekio al. 5, Vilniuje.
„Išradėjų šalis – moksliniai tyrimai Vokietijoje“ pristato stulbinančius vokiečių išradimus: parodoje pamatysite ir istorinius atradimus, ir šiuolaikines inovacijas informatikos, energetikos, komunikacijų, transporto, medicinos, optikos ir medžiagų mokslo srityse. Čia taip pat galėsite susipažinti su Vokietijos mokslinių tyrimų institucijomis.
Paroda šiuo metu keliauja per įvairias pasaulio šalis ir skirta visiems besidomintiems gamtos mokslais, bet pirmiausia jaunimui nuo 12 iki 25 metų.
Parodos eksponatai dvikalbiai, jie pristatomi vokiečių ir lietuvių kalbomis.
Parodos lankymo laikas:
Individualiai I-VII 9-21 val.
Moksleivių grupėms I-V 9-17 val.
Moksleivių grupėms būtina registracija tel. +370 5 2191501
