main

Blogas

Įdomūs faktai apie mokyklas

2025-05-02 — by Goda Leo — 0

mokykla-960x640.jpg

Mokykla, atrodytų, turėtų būti puikia pažįstama visiems. Tačiau, ar kada susimąstėte, kad būtent apie jas galima pateikti labai daug įdomių faktų.

Štai keletas įdomių faktų apie mokyklas iš viso pasaulio ir Lietuvos:

Pasaulyje

Seniausia vis dar veikianti mokykla: Ginės universiteto Al-Karaouine (Marokas) buvo įkurtas 859 m. ir yra laikomas seniausia nuolat veikiančia švietimo įstaiga pasaulyje.

Didžiausia mokykla: Indijoje, Laknau mieste, esanti City Montessori School turi daugiau nei 58 000 mokinių ir yra didžiausia mokykla pasaulyje pagal mokinių skaičių.

Mažiausia mokykla: yra mokyklų, turinčių vos vieną ar kelis mokinius, ypač atokiose vietovėse. Pavyzdžiui, kartais pasitaiko vieno mokinio mokyklų atokiose salose ar kalnuose.

Mokykla po žeme: Australijoje, Kuber Pedyje, yra mokykla, pastatyta po žeme, siekiant apsisaugoti nuo ekstremalaus karščio.

Plaukiojančios mokyklos: Bangladeše yra plaukiojančių mokyklų, kurios padeda vaikams pasiekti išsilavinimą musonų sezono metu, kai daugelis teritorijų būna užtvindytos.

Mokyklinės uniformos istorija: mokyklinės uniformos pradėtos naudoti XVI amžiuje Anglijoje ir buvo skirtos sumažinti socialinius skirtumus tarp mokinių.

Mokyklinis autobusas: pirmasis mokyklinis autobusas pasirodė XIX amžiaus pabaigoje JAV ir buvo arklių traukiamas vežimas.

Ilgausios mokslo metai: Kinijoje mokslo metai paprastai trunka ilgiausiai, su trumpomis pertraukomis tarp semestrų.

Trumpiausios mokslo metai: vasaros atostogos Italijoje yra vienos ilgiausių Europoje, o mokslo metai – vieni trumpiausių.

Mokslas be pažymių: kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje pradinėse klasėse pažymiai nėra rašomi, o daug dėmesio skiriama individualiam vaiko tobulėjimui.

Lietuvoje

Seniausios mokyklos: Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 m., yra viena seniausių ir žymiausių švietimo įstaigų Rytų Europoje. Nors tai universitetas, o ne bendrojo lavinimo mokykla, jis turi gilias švietimo tradicijas.

Pirmosios parapinės mokyklos: pirmosios mokyklos Lietuvoje pradėjo kurtis prie bažnyčių dar XIV-XV amžiuose.

Lietuviška mokykla spaudos draudimo metais: spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904 m.) slaptos lietuviškos mokyklos veikė valstiečių namuose, mokant vaikus lietuviškai rašyti ir skaityti.

Tarpukario Lietuvos švietimo sistema: tarpukario Lietuva didelį dėmesį skyrė švietimo sistemos kūrimui ir modernizavimui.

Šiuolaikinės Lietuvos mokyklos iššūkiai: vienas iš šiuolaikinių iššūkių yra mokinių skaičiaus mažėjimas kaimo vietovėse ir mokyklų tinklo optimizavimas.

Inovatyvios mokyklos: Lietuvoje taip pat atsiranda vis daugiau inovatyvių mokyklų, kurios taiko alternatyvius ugdymo metodus, taip pat vis populiaresnė tampa privati mokykla.

 

BlogasKnygosTitulinis 

Ruošiamės pirmai klasei: trys svarbiausios kompetencijos, kurių prireiks jūsų vaikui

2021-08-20 — by Goda Leo — 0

IMG_6166-960x1280.jpg

Šį rudenį manęs trečią kartą laukia pirma klasė. Jau ir mažiausioji pagrandukė Olivija „sės“ 12 metų į suolą, bet sulig kiekvienu kartu aš vis mažiau suku galvą, ar ji pažįsta visas raides, iki kelių gali garsiai suskaičiuoti ir kokius skaitmenis geba parašyti. Suprantu, kad iš tiesų, svarbiausios kompetencijos yra ne šios išvardintos, bet visai kitos, tad dalinuosi savo prioritetais.

Kūrybingumas

Dažnai kartoju, kad kūrybiškumas man yra nr. 1 savybė, kurią noriu puoselėti tiek dukrose, tiek savyje. Man rodos, kad kūrybiškam žmogui viskas daug paprasčiau – į kiekvieną gyvenimo iššūkį gali žvelgti ne tiesmukai „ką daryti?“, o įvairiapusiškai „kaip įdomiau tai išspręsti?“.

Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad likimas suvedė mus su Valdorfo pedagogika, kuri ne tik kad „neužmušė‟ Olivijos kūrybiškumo nurodymais „visi lipdome gėlytes iš mėlynos ir žalios spalvos“, bet jį dar labiau užaugino. Spėju, kad ji dabar turbūt ir dykumoje rastų priemonių savo darbeliams, po vandeniu išgirstų skambančią melodiją, spręsdama matematikos uždavinius sukurtų istoriją.

Kūrybiškumą galima lavinti įvairiausiomis priemonėmis – tai ne tik darbelių ar eksperimentų darymas namuose, bet vaiko akiračio plėtimas teatre, kelionėse, parodose ar knygose ir dar daugybėje kitų dalykų.

Dėmesingumas

Dar vienas sėkmės banginių yra gebėjimas susikaupti – dėmesingumas. Garantuoju, kad atidžiam, galinčiam išklausyti mokytojos skirtą užduotį ir gebančiam ją atlikti iki galo, viskas sekasi daug lengviau.

Kaip jau minėjau, mūsų namuose kūrybingumo netrūksta, o su dėmesio suvaldymu turime bėdų. Kartais juokauju, kad kažkokį lengvą dėmesio sutrikimą turiu ir aš, nes man sunku susikaupti ilgiau nei 15-kai minučių. Todėl dabar su Olivija abi mokomės nusiraminti ir susikoncentruoti į tai, ką darome čia ir dabar.

Mūsų šios vasaros atradimas – leidinys„Dėmesingumas. Kaip išmokti susikaupti“ ir pratybų uždaviniai „Dėmesingumo link. Veiklos knyga“ iš serijos „Smagioji edukacija“ (leidykla „Šviesa“). Jose vaikų psichologė ir psichoterapeutė Chiara Piroddi sukūrė žaidimus ir pratimus, kurie padeda išmokti sulaikyti dėmesį. Pagrindinė knygelė nėra grožinė istorija, o daugybės praktinių mankštų, lavinančių būtent dėmesingumą rinkinys – kiekviename puslapyje po naują idėją, kaip nusiraminti, kaip įgalinti vaizduotę ar suteikti sau saugumo jausmą.

Prie kiekvieno pratimo aprašoma, kokiu gyvenimo momentu jis labiausiai padės. Pavyzdžiui, norint susikaupti, kartais verta įkišti ranką tiesiog sau į kišenę, kur visad užčiuopsi kokį nors daiktą. „Atsistok, užsimerk ir įkvėpk. Ištiesk dešinę ranką ir įkišk ją į dešinę kišenę. Ką tavo ranka užčiuopia? KVĖPUOK. Neskubėdamas nupasakok, ką jauti.“

Labai patiko užduotis šeimai, kuri stiprina savigarbą. Tereikia ryte per pusryčius visiems kartu pasiėmus po kelis popieriaus lapelius parašyti (ar nupiešti) kažką, skirtą kiekvienam šeimos nariui ir išdalinti tuos lapelius, kad jie galėtų įsidėti į kišenę. Dieną, kai pritrūks jėgų, jie (ir tu) perskaitysite šį lapelį.

Veiklos knyga pirmiausia mane sužavėjo savo estetika. Ji, kaip ir pratimų knyga, švelnių, pastelinių spalvų, o joje pavaizduotų vaikų veidai puikiai atspindi įvairias emocijas. Olivija labiausiai susižavėjo daugybe lipdukų, o aš jai skaičiau tekstus prie užduotėlių. Pavyzdžiui, man labai patikęs prie labirinto: „Kas ateis pirmas? Atskleisime tau paslaptį. VISIŠKAI NESVARBU. Tikrasis laimėtojas yra tas žmogus, kuris džiaugėsi visa kelione.“

Savarankiškumas

Šiuolaikiniai tėvai dažnai kaltinami buvimu „tėvais malūnsparniais“ (angl. helicopter parents), kurie rūpinasi kiekvienu vaiko žingsniu. Ar pavalgei? Ar pasiėmei sąsiuvinį, parkerį, sportbačius? Ar nepamirši padaryti to ir ano? Manau, kad gebėjimas būti savarankišku vaikui suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir tam tikrą „stuburą“ – jis žino, kad pats yra atsakingas už tą sąsiuvinį, sportbačius, o jei nepavalgys, liks alkanas.

Neseniai kalbėjau su intuityvaus valgymo specialiste – pasirodo, tėvai tiek dažnai vaikams kemša maistą, siūlo dar kąsnelį, kol vaikai pamiršta alkio jausmą. Tiesiog nežino, ką tai reiškia, nes jie niekad nesijaučia alkani – tuoj mama pasiūlys obuoliuką, močiutė suteps sumuštinuką.

Manau, kad panašiai yra ir su savarankiškumu. Jei visada rūpinsimės viskuo už vaikus, jie tiesiog nemokės pajusti pasekmių. O kas būna, kai pamiršti reikalingą sąsiuvinį? O kaip eiti į kūno kultūros pamoką be sportbačių?

Savarankiškumas man nereiškia, kad vaikai turi individualiai pasirūpinti savo poreikiais – ne, nereikia jų palikti likimo valiai. Savarankiški vaikai patys nusprendžia, suvalgys vieną ar du kotletus, suole sėdės su Emilija ar Simu, namų darbus padarys mokykloje ar prieš miegą.

Kokios dar, jūsų nuomone, kompetencijos svarbios būsimiems pirmokams?

 

RenginiaiVilnius

Paroda „Mokykla 2018″ ne tik mokytojams, bet ir tėvams

2018-11-07 — by Goda Leo — 0

2.01200x628-960x502.png

PARODA „MOKYKLA 2018” – svarbiausias Lietuvos švietimo bendruomenės metų renginys. Jame susitinka, mokosi, diskutuoja ir gerąja patirtimi dalijasi mokyklų steigėjai, švietimo centrų ir mokyklų vadovai, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokytojai, mokiniai bei jų tėvai. Parodoje gyvai ir interaktyviai pristatomos ugdymo(si) metodikos, paslaugos švietimui, demonstruojamos naujausios mokymo(si) priemonės ir technologijos, aptariami mokyklose realiai veikiantys pavyzdžiai bei sėkmės istorijos.

PAGRINDINIS ŠIŲ METŲ PARODOS AKCENTAS – ATEITIES MOKYKLA

Kaip atrodys mūsų kasdienybė po 5, 10 ar 15 metų? Kokių įgūdžių ir gebėjimų mums reikės? Švietimo ekspertai sako, kad ateityje bus labai svarbu gebėti savarankiškai mąstyti, telktis, būti empatiškais ir pilietiškais.

Lapkričio 23-24 laukia gausybė renginių ne tik mokytojams, mokyklų atstovams ar mokiniams, bet ir tėvams. Ypač antrą parodos dieną didesnė paskaitų dalis skirta būtent jiems. Dalinuosi keletu parodos “perliukų”, kurie galėtų jus sudominti:

11:00 – 11:45

  • Paauglystės laikotarpio ypatumai ir iššūkiai (Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos kontekste) (Švietimo ir mokslo ministerija)
  • Vieta: Švietimo politikos erdvė (5.2 salė)

12:00 – 12:45

  • Mini vaidinimas „Ultra tėveliai“ (Ugdymo plėtotės centras)
  • Vieta: Ateities mokyklos erdvė (5.1 salė)

12:00 – 12:45

  • Koks technologijų poveikis vaikams, jaunimui ir visuomenei? (Švietimo informacinių technologijų centras)
  • Vieta: Sprendimų klasė (3.2 salė)

12:00 – 12:45

  • Kūrybinės dirbtuvės su „Pentel“ (UAB „Officeday“)
  • Vieta: Idėjų klasė (4 salė)

13:00 – 14:30

  • Drausminimo evoliucija (Panevėžio „Vyturio“ progimnazija)
  • Vieta: Didaktikos klasė (3.1 salė)

13:00 – 13:45

  • Ką mūsų vaikai veikia tinkle? (UAB „Šviesa“, Ugdymo plėtotės centras)
  • Vieta: Ateities mokyklos erdvė (5.1 salė)

13:00 – 13:45

  • Ugdyti naujai: STEAM ugdymo perspektyvos, priemonės ir metodai (Švietimo aprūpinimo centras)
  • Vieta: Sprendimų klasė (3.2 salė)

Lapkričio 24 d. paskaitų grafikas