Gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“ – tai tikra tradicija tapęs renginys, kviečiantis į gyvą senųjų amatų, kultūrų ir edukacijų muziejų po atviru dangumi.
XXIII-asis gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“ – tai tikra tradicija tapęs renginys, kviečiantis į gyvą senųjų amatų, kultūrų ir edukacijų muziejų po atviru dangumi!
Šis festivalis su įtraukiomis amatininkų dirbtuvėmis, aktyvio- mis kūrybinėmis ir edukacinėmis veiklomis, didžiąja dalimi susijęs su vietos kultūros atminties pažinimu ir puoselėjimu. Kartu pažinsime archajiškus gintaro apdirbimo būdus, su meistrais pasinersime į keramikos istoriją, jos kūrimo ypa- tumus, virsime muilą, skaičiuosime laiką ir kepsime duoną. Skanausime ir ragausime vikinginio laikotarpio patiekalus, o desertui lauks vofeliais su kafija. Žolinės savaitgalį mokysimės senaisiais būdais gaudyti žuvį, gaminti žaislus, nusivyti juostą. Dėmesį skirsime papuošalų gamybai ir senovės gyventojų aprangai pažinti.
Koncertų pievoje, pačioje amatininkų kaimelio širdyje suksis senojo šokio tradicijų puoselėtojai, o savo muzika dalinsis ne tik folkloro ansambliai, bet ir senų sąskambių įkvėptos muzikos grupės. Ypač žingeidiems šventės svečiams siūlome leistis į pa- žintines ekskursijas senoviniu laivu – kurėnu Kuršių mariomis.
Lietuvos jūrų muziejus sezonui vėl pateikia naujų staigmenų lankytojams. Akylesni praeiviai jau spėjo pastebėti naują itin jaukią ir intriguojančią erdvę greta Etnografinės pajūrio žvejo sodybos. Tai – edukacinė žaidimų erdvė „Mažųjų žvejybos laivų įlanka“, kurią projektavo tarptautinį pripažinimą pelniusi dizaino įmonė UAB DADADA, o įgyvendino švėkšniškis dailidė Vaidotas Bliūdžius drauge su UAB „Tilta“.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus, atlikdamas lankytojų apklausas, sulaukė pageidavimų įrengti ramaus poilsio, savaiminės edukacijos, žaidybinių erdves.
– Didžioji dalis muziejaus lankytojų – šeimos su mažamečiais vaikais, – sako Olga Žalienė. Ši nemokama erdvė – dovana jiems.
Dizainerius įkvėpė senų žvejybinių laivų uostas, nuo vakarų vėjo pasvirę Kuršių Nerijos pušynai. Taip aikštelė ne tik tematiškai, bet ir vizualiai tampa Etnografinės pajūrio žvejo sodybos tąsa. Ateinant marių krantine iš Senosios perkėlos lankytojai pirmiausiai pastebės kalnelį, už kurio slepiasi vėtrungėmis puoštas stilizuotas Kuršmarių uostelis. Taip sukuriamas netikėtumo-atradimo efektas.
Ši lauko edukacinė erdvė – tarsi prieplauka, kurioje yra ir marių krantas, ir sustojęs laivas, linguojantys jo stiebai. Tai sukuria jaukią jūrinio pažinimo vietą.
Pagrindinis aikštelės elementas – laivų stiebus atkartojantys stulpai, papuošti vėtrungėmis. Juos jungia žvejybiniai tinklai, pavirtę labirintu, kiti, žvejybą ir laivybą pažinti padedantys elementai.
Aikštelėje lankytojoms įrengtos trys erdvės: „Po jūružes plūkavojau“, „O ir sugavau dyvną žuvytėlę“ ir „Plauk plauk, žuvytėle“, galima susipažinti su plokščiadugnėmis Kuršių marių valtimis – kurėnais ir juose naudotais tinklais. Edukacinėje sienoje įrengta žuvų spalvinimo, virių rišimo ir žuvies kelionės žaidimai.
Lankytojai galės prisėsti, atsipūsti – įrengti suolai ir stalai, kurie taip pat neleis tinginiauti nei akims, nei protui: tam skirti edukaciniai žaidimai „Kur plaukioja ši žuvų rūšis?“ ir „Ikonografinis pasakojimas“.
Vaikų žaidimo aikštelės–edukacinės lauko erdvės įrengimą dalinai finansavo Europos Sąjunga pagal Europos kaimynystės priemonę.
Ilgis 9 km; Tako pradžia – ties etnografinėmis Nidos kapinėmis arba ties Neringos sporto mokykla. Reljefas nesudėtingas, bet ištvermės pareikalaus ėjimas smėliu, o pakilus vandens lygiui, dalis maršruto pamariu gali tapti sunkiai praeinama.
Per maždaug tris žygio valandas pamatysite visus svarbiausius Kuršių nerijos kraštovaizdžio elementus: stačius kopų šlaitus, mišku apaugusias kopas, pajūrio ir pamario palvę, apsauginį kopagūbrį, jūros pakrantę, Mirties (Tylos) slėnį ir galiausiai Didįjį kopagūbrį su įspūdingu vaizdu į Didžiąją (Sklandytojų) kopą bei marių pakrantę. Pakeliui praeisite archeologinę „penkių kalvelių“ gyvenvietę ir vietą, kur buvo laikomi prancūzų belaisviai. Praėję šį maršrutą jau galėsite sakyti, kad buvote Kuršių nerijoje.
MARŠRUTAS NIDA–PREILA ARBA PREILA–NIDA MARIŲ PAKRANTE
Ilgis 10 km; Keliaudami šiuo maršrutu susipažinsite su unikalia pamario gamta: stačiais, pušų šaknimis išraizgytais ir vandens nuskalautais šlaitais, vaizdingomis įlankomis ir į marias nusidriekusiais ragais. Pasieksite ir plačiausią, beveik 4 kilometrus siekiančią, Kuršių nerijos vietą ties Bulvikio ragu, o šalia visada matysite plačius marių horizontus.
Čia Jūs pateksite į laukinės gamtos prieglobstį, o marių pakrantėje esančiuose paukščių stebėjimo bokšteliuose galėsite susipažinti su vandens ir pakrančių gyventojų įvairove. Vaizdingiausiose pamario vietose Jūsų patogumui įrengti suoliukai.
Stačiuose šlaituose peri viena gražiausių ir rečiausių vandens paukščių rūšių – urvinė antis (lot. Tadorna tadorna). Kuršių marios yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima sutikti šiuos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus paukščius.
Dėmesio! Pamario pakrantėje ir nendrynuose daugybė vandens paukščių įsirengę savo būstus, todėl prašome netriukšmauti ir nesiartinti prie lizdų.
PREILOS ŽIEDINIS MARŠRUTAS
Ilgis 4 km; Maršrutas veda vaizdingu Preilos pamariu, iki vienintelio teritorijoje esančio ežerėlio – bebrų pamėgtos šlapynės Ožkų rage. Marių įlankoje galima ir išsimaudyti. Pakeliui rasite du pamaryje įrengtus paukščių stebėjimo bokštelius, kur galėsite susipažinti su vandens ir pakrančių nendrynų gyventojais.
Dviračių taku vedančia atkarpa praeisite statų šlaitą – tai Karvaičių kopa, kadaise palaidojusi Liudviko Rėzos gimtąjį kaimą. Užkilus į 59,4 m aukščio kopą atsivers vaizdas į Didžiojo kopagūbrio viršūnes, marias ir pamaryje įsikūrusį Preilos kaimelį. Nuo Karvaičių kopos laukia apie 1,5 km ilgio sudėtingesnė trasa per smėlingus kalnapušių kirtimus.
PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ MARŠRUTAS NIDA–ŽIRGŲ RAGAS
Ilgis apie 20 km (16 km dviračių taku, 4 km pėsčiomis);Tai puiki dienos išvyka, kur nuo važiavimo dviračiu galima pailsėti einant pėsčiomis. Šis maršrutas nuves prie aukščiausios Kuršių nerijoje Vecekrugo kopos, į istorinius žvejų kaimelius – Pervalką ir Preilą, kurie garsėja savo rūkyta žuvimi. Pakeliui galėsite stebėti paukščius marių pakrantėje įrengtuose bokšteliuose. Maršruto pabaigoje laukia kulminacija – viena gražiausių panoramų į Mirusias kopas Naglių rezervate (iš marių pusės). Žirgų rage išvysite daugiau nei 100 metų skaičiuojantį, ant dirbtinės salelės įkurdintą, švyturį. Pakeliui galėsite užsukti į vieną iš Kuršių nerijoje įrengtų poilsiaviečių, kur rasite laužavietę.
ISTORINIŲ PROMENADŲ MARŠRUTAS JUODKRANTĖS SENGIRĖJE
Ilgis 6 km; Tako pradžia – ties Gintaro įlanka, šalia kitoje kelio pusėje buvusios automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat galite pradėti nuo Juodkrantės bažnyčios, už kopos šlaite esančios lauko estrados (prie poilsio namų „Ąžuolynas“ esančių laiptukų į kalną).
XIX a. pabaigoje Juodkrantėje sukurtos Miško parko promenados veda per ūksmingais miškais apaugusias senąsias parabolines kopas. Statūs šlaitai keičia nuo vėjo apsaugotus slėnius, įspūdinga sengirė – šviesius pušų jaunuolynus. Ši likusi neužpustyta žalioji oazė ne veltui buvo praminta „miško katedra“. Takas veda pro Juodkrantės švyturį, kur anksčiau stovėjo žymioji rotonda, pro didžiausią nerijos eglę, dalį Raganų kalno ekspozicijos. Gydytojai tarpukariu netgi išrašydavo receptus, kuriuose buvo skiriamos dvi savaitės Juodkrantės miškų oro, tad eidami nepamirškite giliai kvėpuoti. Takas tinka pasivaikščioti karštą saulėtą dieną, nes jame daug gaivaus pavėsio.
TRASA PAJŪRIU KOPGALIS–NIDA
Ilgis apie 49 km; Įveikti beveik 50 km trasą pėsčiomis gali tapti iššūkiu kiekvienam. Tačiau tai padaryti tikrai verta, nes žaidimo sąlygas diktuojant jūrai, smėliui ir vėjui pajūryje nuobodžiauti neteks. Įpusėjus trasai keliausite Naglių gamtinio rezervato teritorija, kur galima praeiti tik pajūriu, o saulės voniomis čia mėgautis draudžiama.
NAGLIŲ GAMTINIO REZERVATO PAŽINTINIS TAKAS
Lankytojai gali eiti tik mediniu taku ir nužymėta trasa.
Tako ilgis – 1150 m į vieną pusę;Tai vienas įspūdingiausių Kuršių nerijos pėsčiųjų takų, vedantis pro palvę į mėnulio paviršiaus vaizdus primenantį kopų kraštovaizdį. Takas prasideda nuo automobilių stovėjimo aikštelės, 31 kelio Smiltynė–Nida kilometre, veda Kuršių marių link. Apie 300 m einama smėliu. Iki pirmosios apžvalgos vietos gali patekti ir judėjimo negalią turintys žmonės. Tako pabaigoje atsiveria nepaprasto grožio vaizdas į Kuršių marias, Didįjį kopagūbrį, Pilkąsias (Mirusias) kopas, baltųjų kopų fragmentus. Esant palankioms oro sąlygoms galima pamatyti net Klaipėdos miesto bokštus. Pustomus kopų šlaitus ir toliau keičia vėjas. Jis kasmet sukuria vis naujas formas, tad atvykusieji po metų gali pamatyti visai kitokį vaizdą.
*Siekiant reguliuoti lankytojų srautus, vasaros sezono metu lankymasis take apmokestintas. Kaina bus 5 Eur., studentams 2 Eur, nemokamai – vaikai, vietiniai ir t.t.
PARNIDŽIO PAŽINTINIS TAKAS
Tako ilgis – 1900 m; Tako pradžia – už Neringos sporto mokyklos. Keliaudami Parnidžio pažintiniu taku, matysite natūralias smiltpieves ir drėgnąsias pievas, baltąsias ir pilkąsias kopas, žmogaus rankomis sodintus miškus, kurių ošime telpa visa Kuršių nerijos istorija. Tako kulminacija – apžvalgos aukštelė ant Parnidžio kopos, nuo kurios atsiveria įspūdingas vaizdas į Didžiąją (Sklandytojų) kopą ir Mirties (Tylos) slėnį.
PAUKŠČIŲ STEBĖJIMO BOKŠTELIAI
Važiuodami dviračių taku ar žygiuodami pamario trasomis, atkarpoje nuo Nidos iki Pervalkos užsukite į šešis paukščių stebėjimo bokštelius, išsidėsčiusius vaizdinguose nerijos raguose (Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų) ir įlankose (Bulvikio, Karvaičių). Bokšteliuose įrengti pažintiniai stendai, kuriuose esanti informacija padės pažinti Kuršių marių pakrantėse perinčius, migruojančius ir žiemojančius sparnuočius. Patarimas paukščių stebėtojams – apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol paukščiai Jus pamirš ir nebebijos.
Maršrutai besidomintiems ornitologija:Pajūris: Preila–Pervalka, Juodkrantė–Alksnynė (rugpjūtį, rugsėjį žuvėdrų ir tilvikinių paukščių migracija; lapkritį–balandį matomi jūriniai paukščiai).
Pamarys: Pervalka–Preila (vandens paukščiai perėjimo metu ir sankaupos migracijos metu: pavasarinis laikotarpis kovą–balandį; rudeninis – rugpjūtį–lapkritį).
Taškinis stebėjimas:
Perėjimo metu – garnių ir kormoranų kolonija (balandis–liepa).
Migracija – Parnidžio kopa, apsauginis pajūrio kopagūbris ties gyvenvietėmis (rugsėjis–spalis).
ORIENTAVIMOSI SPORTO PARKAI
Orientavimosi sporto parkai – puiki pramoga aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, kuri padės ne tik aktyviai praleisti laiką bei geriau pažinti Kuršių nerijos nacionalinį parką bei Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Nidos, Smiltynės gyvenvietes, tačiau suteiks ir galimybę laimėti puikius prizus. Ypač tinka šeimoms su vaikais.
Žemėlapių platinimo vietos ir informacija:
Smiltynė
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centras (Smiltynės g. 11)
Juodkrantė
Turizmo informacijos centras (L. Rėzos g. 8B)
Nida
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centras (Naglių g. 8)
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (Naglių g. 18E)
Neringos sporto mokykla (Lotmiškio g. 2)
Edukacijos
1. „Kuršių nerijos detektyvas“ – ieškome puikios detektyvų grupės, kuri padėtų atpažinti tuos, kurie nepastebimai pražingsniuoja miško takeliais, palikdami pėdsakus. Reikia jūsų pagalbos nustatant, koks gudruolis nukrypavo pamario krantu, palikęs nugraužtą medžio dalį.
Pamoka – edukacija miške ir jaunojo gamtininko laboratorijoje.
Veikla: Mokomės pėdsekystės pagrindų: stebime gyvūnų pėdsakus bei nustatome įspaudą palikusio gyvūno rūšį ir judėjimo pobūdį. Atpažystame ir tiriame skirtingų gyvūnų paliktas veiklos žymes miške ir jaunojo gamtininko laboratorijoje.
Pasirengimas: būti pasiruošus tinkamą lauko aprangą. Priemones, reikalingas jaunojo gamtininko laboratorijoje, suteiksime.
2. „Miško labirintuose“ – ar žinote, kad medžiai, kaip ir mes, žmonės, yra įvairaus ūgio ir amžiaus, dėvi įvairius rūbus, o gyvenimui renkasi skirtingas vietas? Miškas – medžių namai, kuriuose laukiamas kiekvienas, mylintis gamtą. Miško labirintuose kartu nepaklysime.
Pamoka – edukacija miške ir jaunojo gamtininko laboratorijoje.
Veikla: Stebime ir tiriame skirtingas medžių rūšis bei nustatome medžių amžių ir aukštį gamtoje. Tiriame kankorėžių ir medžių lapų sandarą ir jų ypatybes jaunojo gamtininko laboratorijoje.
Pasirengimas: būti pasiruošus tinkamą lauko aprangą. Priemones, reikalingas jaunojo gamtininko laboratorijoje, suteiksime.
3. „Vandenų pasaulis“ – Kuršių nerijos krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. Keliaukime kartu prie šių vandens telkinių ir pabūkime tikrais tyrėjais. Tyrimo metu ieškosime jūros ir marių vandens panašumų ir skirtumų. „Nersime“ į jūrą ir marias, sužinoti, kas gyvena jų dugne.
Pamoka – edukacija miške ir jaunojo gamtininko laboratorijoje.
Veikla: Stebime ir tiriame Kuršių marių ir Baltijos jūros ekosistemas. Nustatome moliuskų, dumblių, žuvų, žinduolių ir paukščių rūšis, nagrinėjame jų panašumus ir skirtumus. Mokomės atpažinti tikrąjį gintarą. Susipažinsime su jūros ir marių vandenų savybėmis jaunojo gamtininko laboratorijoje.
Pasirengimas: būti pasiruošus tinkamą lauko aprangą. Priemones, reikalingas jaunojo gamtininko laboratorijoje, suteiksime.
4. “Smiltynės vilos” – Ar teko matyti gražiąsias Smiltynės vilas ir išgirsti vaizdingai papasakotas jų istorijas? Jei ne, ši edukacija kaip tik jums.
Pasirengimas: būti pasiruošus tinkamą lauko aprangą.
5. “Skruzdžių edukacija”- ar teko kada susimąstyti, koks aktyvus ir sudėtingas gyvenimas vyksta skruzdėlyne?
Pamoka – edukacija lauke ir lankytojų centre.
Veikla: Susipažįstame su unikaliu skruzdžių gyvenimu. Kartu atliekame daug linksmų užduotėlių ir stebėjimų.
.Pasirengimas: būti pasiruošus tinkamą lauko aprangą žygiui į gamtą.
6. „Kuršių nerijos kopos“ – Kuršių nerijos neįsivaizduojame be kopų. Jų būna įvairiausių formų bei rūšių. Tad „pasinerkime“ kartu į paslaptingą kopų pasaulį ir sužinokime, kaip ir kada jos formavosi ir kaip jos kinta laikui bėgant.
Pamoka – edukacija gamtoje ir jaunojo gamtininko laboratorijoje.
Veikla: Aptariame Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisykles. Kartu mokydamiesi ir tyrinėdami, atsakome į klausimus: „Kopa, kas tu esi?“ Kopa, kaip tu gimsti?“ Kopa, kokių įdomių formų tu esi?“ Žaidžiame žaidimą „Akmenėlių Jenga“.
Pasirengimas: būti pasiruošus tinkamą lauko aprangą. Priemones, reikalingas jaunojo gamtininko laboratorijoje, suteiksime.
7. „Kaukas žvejo name“ – Žvejo sodybos – tai saviti pamario architektūros šedevrai. Atraskime jas kartu su Kauko papasakotomis istorijomis.
Pamoka – edukacija lauke.
Veikla: Kartu su Kuršių nerijos dvasia -kauku leidžiamės į atradimų kupiną kelionę po Nidos senamiestį, pamatydami ir sužinodami daug įdomybių apie žvejo sodybas.
Pasirengimas: būti pasiruošus tinkamą lauko aprangą.
8. „Pradingusi Nida“: Ar esate girdėję apie varnų gaudymą ir Paryžių Nidoje? Ir tai tik dalis istorinių faktų, kurie kažkada buvo Kuršių nerijos kasdienybė.
Pamoka – edukacija lauke.
Veikla: Keliaujame po Nidą ir klausomės įdomių ir negirdėtų istorijų apie Kuršių nerijos praeitį.
Pasirengimas: būti pasiruošus tinkamą lauko aprangą.
Norėdami prisijungti prie mūsų planinių edukacijų, prašome sekti Direkcijos informaciją puslapyje:www.facebook.com/kursiu.parkas
Edukacijas veda Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos neformalaus švietimo specialistės, registracijainfo@nerija.ltarba skambinti tel.: 8671 72891.
Edukacijų kaina 1 val. – iki 15 asm – 15 eur, virš 15 asm. – 20 eur.
Moliuskų metai
2021 metai Kuršių nerijos nacionaliniame parke paskelbti Moliuskų metais. Taigi, visus metus kviesime jus susipažinti su nuostabiu ir paslaptingu moliuskų gyvenimu, dalyvauti įdomiose kūrybinėse edukacijose ir konkursuose, ieškoti atsakymų, kuo šie gyviai ypatingi ir pamatyti iš arti sraigių kasdienybę lankytojų centre įsikūrusiame moliuskų akvariume.Sekti informaciją mūsų svetainėse.
Liepos 3-6 dienomis visi Lietuvos keliai ves į Juodkrantę. Miškų ir vandenų apsuptame kurorte „Gyvas miško pasakas“ seks Juodkrantės kurorto dienos – jau antrus metus vyksiantis renginys šiemet atsigręš į vaikystę ir į mūsų senolių išmintį.
„Karantino laikotarpis mus privertė stabtelti ir susimąstyti, kas esame, kokia yra mūsų istorija. Atsigręžti į dalykus, kurių mums taip trūko, todėl šiais metais paslaptingo žavesio turinti Juodkrantės aplinka taps tiltu į mūsų istoriją ir tradicijas“, – pasakojo šventės organizatorius Marius Tumšys.
Įvairiose erdvėse vykstantys renginiai įtrauks mylinčius gryną orą, miškų tankmę, tylą bei jūros ir marių vandenis.
PROGRAMA
LIEPOS 3 D. PENKTADIENIS
MARIŲ PAKRANTĖ
16:00 val. Mugės atidarymas
21:00 val. Poi edukacija
MARIŲ SCENA
20:00 val. „Le artist“ gatvės teatro pasirodymas
21:30 val. Steponas Januška su pianistu Arnoldu Jankūnu
22:00 val. Šokiai po žvaigždėmis su DJ
JUODKRANTĖS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA
19:00 val. „Juodkrantės kurortas – XIX – XX a. kultūros fenomenas.“ Doc. dr. Nijolė Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita
Mugė
Kurorto SUP’ai (irklenčių nuoma) su instruktoriumi Poi edukacija, balansavimo lynas, stovėjimas ant vinių
13.00 val. „Le artist“ gatvės teatro pasirodymas
14.00 val. Šeimų joga
15.00 val.„Taško teatro“ muzikines dirbtuvėles vaikams
15.00 val. Smilkalų dirbtuvės. Registracija*
16.00 val. Kvėpavimo praktika sveikesniam gyvenimui
17.00 val. „Taško teatro” ritminė eisena
18.00 val. „Le artist“ gatvės teatro pasirodymas
21.00 val. Poi edukacija
Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia. Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
PROGRAMA
PENKTADIENIS 07 05
14.00 – 00.00 Lopšinių parkas. Marių pakrantės pieva.
14.00-18.00 Nemokamos Surfstyle.lt irklenčių ir banglenčių pamokos. Paplūdimys ties centrine gelbėtojų stotimi
14.00 – 22.00 Dizaino alėja-Sveikatos sala-EKO turgelis. Marių pakrantė.
16.00 – 22.00 Menų promenada. Artistų pasirodymai ir pramogos vaikams. Marių krantinė ties Raganų kalno įėjimu.
16.00 – 22.00 Kurorto gydykla. Kūno konsultacijos ir masažai. Kęstutis Mingėla konsultuoja ir kviečia išbandyti įvairius masažus: holistinį, klasikinį, gydomąjį, Shiatsu, Tibeto dubenų ir Marma masažus. Sveikatos sala.
17.30 Kurorto šventės atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo iki XIX a. viduryje iki katastrofos 1945“ pristatymas.
18.30 Kafijos gėrimo ceremonija. Šalia Vilos Monbijou (Kalno g. 26)
19.00 Sonatos Žiži kolekcijos pristatymas. Vila Monbijou (Kalno g. 26)
20.00 „Jausmų džiazas“ – poezijos ir muzikos vakaras. Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B) kiemelyje gražiausias lietuvių ir užsienio poetų eiles, jausmingas dainas atlieka aktorė Eglė Jackaitė, svaiginančias muzikines improvizacijas – džiazo virtuozas Vytautas Labutis.
21.00 Pasivaikščiojimas su gidu po Vilų kvartalą. Pradžia Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B) kiemelyje.
21.00– 00.00 Koncertas Marių scenoje. Dailė ir Justina, Darius Žvirblius, Evelina ir Gytis Šimelioniai, Synthgirl I-rena.
21.30 „Le artist“ pasirodymas Menų promenadoje ties Raganų kalno įėjimu.
22.00 – 23.00 Saulės palydėjimas su Linu Švirinu ir Gongų garsais ant jūros kranto. Paplūdimys ties centrine gelbėtojų stotimi.
ŠEŠTADIENIS 07 06
09.00 – 00.00 Lopšinių parkas. Marių pakrantės pieva.
09.00 Tai či. Marių scena
10.00 Joga. Marių scena
11.00 Zumba. Marių scena
10.00 – 22.00 Dizaino alėja-Sveikatos sala-EKO turgelis. Marių pakrantė.
10.00 – 20.00 Kurorto gydykla. Kūno konsultacijos ir masažai. Sveikatos sala. Kęstutis Mingėla konsultuoja ir kviečia išbandyti įvairius masažus: holistinį, klasikinį, gydomąjį, Shiatsu, Tibeto dubenų ir Marma masažus.
Būgnų ratas su Jotvilu Švirinu 12.00 Ievos kalnas 14.00 Raganų kalnas 18.00 Marių scena
10.00-18.00 Surfstyle.lt irklenčių ir banglenčių pamokos. Paplūdimys ties centrine gelbėtojų stotimi
12.00-20.00 Baidare.com jūrinių baidarių pamokos marių krantinėje.
15.00 Edukacinė ekskursija „Gintaro gaudymo paslapys“. Gidas – Igoris Osnač. Paplūdimys prie jūros. Būtina išankstinė registracija el.p.: hi@creators.lt
16.00 – 22.00 Menų promenada. Artistų pasirodymai ir pramogos vaikams. Marių krantinė ties Raganų kalno įėjimu.
18.00 Pasivaikščiojimas su gidu po Vilų kvartalą. Pradžia Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B) kiemelyje.
17.00, 19.30 ir 23.00 „Le artist“ pasirodymas Menų promenadoje ties Raganų kalno įėjimu.
19.00 – 00.30 Koncertas Marių scenoje. Ingaja, Kazimieras Likša, Edgaras Lubys, Justinas Jarutis.
21.00 Koncerto dalyvių ir viso pasaulio lietuvių Tautiškos giesmės giedojimas Marių scenoje.
22.00 – 23.00 Saulės palydėjimas su Linu Švirinu ir Gongų garsais ant jūros kranto. Paplūdimys ties centrine gelbėtojų stotimi.
23.00 Naktinis plaukimas su laiveliais.
23.00 Vinilo bangos su Mindu (Diskonektai). Marių scena.
SEKMADIENIS 07 07
09.00 Tai či. Marių scena
10.00 Joga. Marių scena
11.00 Zumba. Marių scena
10.00 – 16.00 Dizaino alėja-Sveikatos sala-EKO turgelis. Marių pakrantė.
09.00 – 16.00 Lopšinių parkas. Marių pakrantės pieva.
Maršrutas iš kelionių vadovo „Po Lietuvą su šeima“, kuriame galite rasti 25 suaugusiems ir vaikams pritaikytus turus automobiliu, pėsčiomis ar dviračiais po gražiausias Lietuvos vietas. Knygą galite įsigyti knygynuose arba http://www.terrapublica.lt/produktas/po-lietuva-su-seima-2019/
Kuršių nerija yra viena įstabiausių Lietuvos vietų – retas lietuvis nėra girdėjęs apie unikalias auksines vėjo pustomas kopas, Kuršių nerijos kraštovaizdžius, jaukias gyvenvietes ir senąsias žvejų sodybas. Išskirtine augalija ir gyvūnija, kultūros ir architektūros paveldu garsėjanti vieta pasižymi savita, nuostabiai jaukia ir ramia atmosfera, traukiančia keliautojus iš viso pasaulio. Kuršių nerija – 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio smėlio kopų pusiasalis, išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys, – įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tad keliaukime į šį nepaprasto grožio kampelį, skalaujamą Kuršių marių ir Baltijos jūros vandenų.
Iš Klaipėdos Naujojoje perkėloje keltu persikelkime į Smiltynę – kelionę pradėsime prie Lietuvos jūrų muziejaus (1). Po rekonstrukcijos atidarytas muziejus gali pasigirti įspūdingomis ekspozicijomis, nepamirštamų įspūdžių paliks 18 m ilgio skaidrus povandeninis tunelis akvariume. Iš muziejaus keliaukime į delfinariumą. Bus tikrai įdomu išvysti čia rengiamus delfinų pasirodymus, užsiėmimus su šiais protingais ir draugiškais gyvūnais! Iš Smiltynės keliaukime tiesiai į Juodkrantę (2) – antrą pagal dydį Kuršių nerijos gyvenvietę. Pasistatę automobilį, eikime pasivaikščioti po nedidelį Juodkrantės centrą Kuršių marių pakrantėje. Nepamirškime aplankyti unikalios Juodkrantės vėtrungių galerijos (3). Šalia rasime aukštą ir medžiais apaugusią kopą, vadinamą Raganų kalnu (4). Pasivaikščiokime, pailsėkime, vaikams labai patiks ant kalno sustatytos medinės skulptūros – ant jų galima užsilipti, pasisupti, pažaisti. Ir visai nesvarbu, kad tai – velniūkščių ir raganaičių skulptūros, jos visai nebaisios! Toliau judėkime Naglių gamtinio rezervato link. Pakeliui, tik išvažiavę iš Juodkrantės, užsukime į kormoranų stebyklą. Pasiekę Naglių gamtinį rezervatą, išvysime vieną įspūdingiausių Kuršių nerijos vietų – Mirusias kopas (5). Jos taip pavadintos todėl, kad kadaise po savimi palaidojo (užpustė smėliu) net keletą gyvenviečių. Naglių kaimo gyventojai nuolat keldavosi iš vienos vietos į kitą, o galiausiai apleido šią vietovę. Išskirtinį rezervato kraštovaizdį galime išvysti tik žingsniuodami Naglių pažintiniu taku (ne taku rezervate vaikščioti draudžiama). Čia įrengti riboženkliai, pusė trasos driekiasi mediniu takeliu, kita – per vėjo pustomą smėlį. Tako pabaigoje atsiveria nuostabus vaizdas į Kuršių marias. Pasimėgavę nenusakomo grožio gamtos peizažais, vykime į didžiausią Kuršių nerijos gyvenvietę – Nidą (6). Pasistatę automobilį Nidos centre, pasigrožėkime Kuršių marių pakrante ir prieplauka, jachtų uostu. Ant marių kranto, pietinėje Nidos dalyje, rasime etnografinę Nidos žvejo sodybą (7). Kelionės pabaigoje laukia Kuršių nerijos gamtos stebuklas – Nidoje stūksanti Parnidžio kopa (8). Į ją vingiuoja pažintinis takas. Kopos viršuje iškilęs nuo audrų nukentėjęs ir atstatytas saulės laikrodis-kalendorius (9). Tai nuostabiausia vieta po įspūdžių kupinos dienos palydėti į Kuršių marias besileidžiančią saulę.
IŠSAMŪS LANKYTINŲ VIETŲ APRAŠYMAI:
Lietuvos jūrų muziejus-delfinariumas įsikūręs Smiltynėje, Kuršių nerijos pakraštyje. Čia išvysime daugybę akvariumuose plaukiojančių žuvų, įvairių Baltijos ir tolimesnių jūrų gyventojų, kriauklių, koralų kolekcijų. Specialiame pingvinams įrengtame pingvinariume išvysime šiuos didingus paukščius. Jau daug metų muziejuje gyvena ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai – įdomu bus juos pamatyti. Nepamirškime apžiūrėti muziejuje saugomų didelių senųjų laivų ekspozicijos. Atskira muziejaus dalis – delfinariumas, kur auginami ir dresiruojami delfinai. Jiems draugiją palaiko iš tolimosios Kalifornijos (Jungtinių Amerikos Valstijų) atkeliavę didžiuliai jūrų liūtai. Smagiausia pramoga lankytojams – šių jūrų gyvūnų pasirodymai.
Juodkrantė – jauki gamtos apsuptyje įsikūrusi gyvenvietė, istorinis-urbanistinis draustinis. Per kelis šimtmečius Juodkrantės planas išliko nepakitęs. Siaura Kuršių marių pakrantėje net 2 km besidriekianti vietovė yra taisyklingo linijinio plano gyvenvietė Lietuvoje. Juodkrantės apylinkėse žmonės gyveno nuo seniausių laikų – tai rodo akmens amžiaus radiniai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 1429 m. paminėta vietovė iš pradžių kūrėsi kitoje vietoje, arčiau jūros (2,5 km nuo dabartinės gyvenvietės). Tokį Juodkrantės „judėjimą“ lėmė gamtos jėgos – vėjas pustė smėlį ir formavo kopas, taip versdamas vietinius gyventojus prisitaikyti prie tokių gamtos sąlygų. Juodkrantės gyvenvietės centre nuo XIX a. pabaigos išlikusi evangelikų liuteronų bažnyčia, yra žvejybos uostas, graži jachtų prieplauka. Nuo senų laikų ši vietovė garsėja ne tik kaip žvejų kaimelis, bet ir kaip poilsio oazė ramybės išsiilgusiems žmonėms. Čia gausu senųjų poilsinių vilų ir vasarnamių.
Vėtrungių galerijoje, įkurtoje vėtrungių entuziastų šeimynos, susipažinsime su pamario kraštui būdingų vėtrungių istorija. Patys galėsime įsigyti šių gražių meno kūrinėlių. Vėtrungės atsirado 1844 m., kai buvo įvesta nauja žvejybinių laivų ženklinimo sistema – stačiakampiai skardiniai skydai. Jie būdavo išmarginti keliomis spalvomis, papuošti raudonai balta vėliavėle. Vėtrungę sudaro viršūnė, priešvėjinė ir pavėjinė dalys. Labiausiai išpuošiama pavėjinė dalis, kurioje neretai atsispindėdavo ir gimtojo žvejų kaimo motyvai – bažnyčia, namai. Dviejų vienodų vėtrungių niekada nebūdavo – kiekviena jų unikalus dirbinys, lyg meno kūrinys. Paprastai jas žvejai padirbdindavo jūroje, kai tinklai būdavo užmesti ir reikėdavo laukti laimikio. Užsukime į Juodkrantės galeriją ir patys įsitikinkime vėtrungių grožiu.
Raganų kalnas – iš tiesų visai ne kalnas, o šimtametėmis pušimis ir krūmynais apaugusi kopa, iškilusi net 42 m. Kol kopa dar nebuvo apaugusi medžiais, nuo jos atsiverdavo nuostabi Kuršių nerijos panorama. Pasak legendos, kadaise ant kalno puotas keldavo raganos ir velniai, čia lankydavosi net pati vyriausioji ragana Ragė, todėl ši vieta ir buvo pavadinta Raganų kalnu. Ypatingą vietovės aurą pajutęs Juodkrantės girininkas Jonas Stanius sumanė, jog drožybos meistrai galėtų sukurti senųjų pasakų ir legendų veikėjus ir šiomis skulptūromis papuošti kalną. Idėja pradėta įgyvendinti 1979 m., bėgant metams skulptūrų vis daugėjo ir galiausiai jų čia iškilo per 80. Šiandien Raganų kalnas gyvas lyg tais laikais, kai tikrosios raganos čia rengdavo savo sąskrydžius.
Mirusios kopos dar žinomos Pilkųjų kopų pavadinimu. 1675– 1854 m. čia buvo užpustyti net keturi žvejų kaimai, kurie dar ir dabar dunkso kažkur giliai po smėlio danga. Kad ir kaip žmonės stengėsi kovoti su vis pustomu ir slenkančiu smėliu, gamta juos nugalėjo ir privertė išsikelti į kitas Kuršių nerijos gyvenvietes. Per Mirusias kopas eidami Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku, pasieksime Agilos kopą (53 m aukščio).
Nida – didžiausia ir populiariausia Kuršių nerijos gyvenvietė. Nida, kaip ir Juodkrantė, ne visada buvo įsikūrusi toje vietoje, kurioje ją matome šiandien. Pirmą kartą paminėta dar 1366 m., Nidos gyvenvietė nuo dabartinės vietovės buvo nutolusi net 2 km. Tad Nida yra ne tik poilsiautojų taip mėgstamas kurortas, bet ir seną istoriją turinti gyvenvietė. Čia išvysime etnografinę žvejo sodybą, gintaro galeriją, evangelikų liuteronų bažnyčią (pastatytą 1888 m.), šalia šventovės – etnografines kapines, kurios ypatingos tuo, jog čia vietoj įprastinių antkapių dalį kapų žymėdavo mediniai krikštai. Krikštai būdingi tik Vakarų Lietuvai, tai vieni seniausių antkapinių paminklų šalyje.
Etnografinė žvejo sodyba pastatyta 1927 m. Joje galime pamatyti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kuršių nerijos žvejų namų interjerą ir buitį. Ekspozicijoje panaudoti modernūs vizualiniai sprendimai, inovatyvios technologijos ir kūrybinės instaliacijos, kurios sudomins ir vaikus. Žvejo sodyboje eksponuojami autentiški daiktai, sukuriamas įspūdis tarsi name vis dar gyventų žvejo šeima.
Dėl savo įspūdingo dydžio (52 m virš jūros lygio) ir grožio Parnidžio kopa tapo viena mėgstamiausių Kuršių nerijos lankytojų vietų. Užkilus ant kopos atrodo, jog saulė kyla ir leidžiasi vandenyje. Dalis kopos yra apželdinta, o dalis natūraliai pustoma ir formuojama vėjo bei smėlio. Pietuose išvysime šešėliais išmargintas keliaujančias kopas, susiformavusias dėl žmogaus veiklos dar XVII–XVIII a. Natūralių pušynų kirtimas pažeidė natūralią gamtos pusiausvyrą, todėl slenkančios kopos užpustė visą gyvenvietę. Pažvelgę į šiaurę, pamatysime XIX a. pasodintą kalnapušių kilimą, kuris buvo skirtas keliaujančioms kopoms suvaldyti.
Saulės laikrodis-kalendorius ant Parnidžio kopos iškilo 1995 m. pavasarį ir buvo skirtas Nepriklausomybės atgavimui paminėti. Kalendorių sukūrė net keletas autorių: architektas Ričardas Krištapavičius, senosios astronomijos specialistas Libertas Klimka ir skulptorius Klaudijus Pūdymas. Statinio aukštis siekė net 12 m (2 m po žeme). Parnidžio kopa – vienintelė vieta Lietuvoje, idealiai tinkanti tokiam laikrodžiui, nes nuo čia atsiveria platus horizontas. 1999 m. uraganas Anatolijus nuniokojo saulės laikrodį, kurį laiką jis stovėjo apleistas ir apgriuvęs. 2011 m. atstatant šį paminklą, buvo sukurtos dar trys skulptūros, simbolizuojančios svarbius gamtos įvykius: žiemos saulėgrįžą, pavasario lygiadienį ir rudens lygiadienį.
Rugpjūčio 14-15 dienomis Neringoje, Nidos prieplaukos aiškštėje, vyks gyvosios archeologijos festivalis – Senųjų amatų dienos Neringoje. Jau tradiciniu tapęs renginys – tai muziejus su veikiančiomis amatininkų dirbtuvėmis, darbo įrankiais, kūrybiniu procesu. Šventės svečiai turės galimybę laiko mašina „nusikelti” į akmens, bronzos, geležies amžius, susipažinti ne tik su priešistorės, bet ir istorinių laikų žmonių gyvensena, papročiais, valgiais ir burtais. Senųjų amatų kaimelyje dvi dienas iš eilės vyks nepakartojama istorinės retrospektyvos fiesta, kurioje bus demonstruojama prišistorės dirbinių iš kaulo, rago, titnago ir odos gamyba, buitinės keramikos žiedimas, duonos kepimas, vėžių virimas ant akmenų, senoji alaus gamyba, veiks monetų kalykla.
Šventės metu Klaipėdos universiteto mokslininkai Gvidas Slach ir Nijolė Strakauskaitė, remdamiesi archeologiniais ir istoriniais duomenimis, bus pasiruošę atskleisti ne tik priešistorės, bet ir industrinės epochos žavesį Kuršių nerijoje. Savo pasirodymais džiugins senovinių šokių kolektyvai Festa Cortese, Viduramžių pasiuntiniai, folkloro ansambliai – Giedružė, Aušrinė, Joldija, senovinės muzikos grupė „Ambera”.
Dvikovose ginklais žvangins bei kraują kaitins kuršiai ir vikingai. „Medžioklės kampelyje” visi panorėję galės išbandyti savo taiklumą lanku, šaudymu iš timpų, mėtydami kirviu. Kam medžioklė neaktuali – tų lauks šokių pamokos, kuriose senovinio šokio ritmu bus pasiūlyta visiems išjudinti ne tik savo kūną, bet ir sielą. Šventėje veiks tautodailininkų ir amatininkų dirbtuvės, kuriose bus galima įsigyti ne tik rankų darbo gaminių, bet ir paskanauti Lietuvos kulinarinio paveldo produktų.
