main

KnygosTitulinis 

Sveiki, mano vardas Goda ir aš augau devyniasdešimtaisiais

2020-05-12 — by Goda Leo0

IMG_20200511_154251-960x1280.jpg

Pamenate, kaip vilnijo bumas nuomonių perskaičius Vaivos Rykštaitės „Pirmąkart mama“, taip dabar internetas klegena nuo Veronikos Urbonaitės-Barkauskienės „90-tųjų vaikai tampa tėvais“ (leidykla „Dvi tylos“). Skaičiau autorės blogą pterodaktilis.lt, bet dar labiau susižavėjau po progos pasikalbėti su ja dviese apie knygą www.lrytas.lt/tevams/tevyste/2020/05/01/news/knygos-apie-90-uju-vaikus-autore-karantinas-leidzia-pajusti-ka-isgyveno-musu-tevai. Tiesa, pokalbis gavosi šiek teorinis, nes prasidėjus karantinui perskaityti daugiau nei du sakinius nebuvo laiko, tad knygą baigiau tik dabar.

„Pirmąkart mama“ skaičiau su didžiuliu malonumu (ji be galo įdomi, informatyvi, smagiai parašyta), bet jau buvau pagimdžius trečią kartą, ji nekėlė man tokio susižavėjimo, kad linksėčiau ties kiekvienu sakiniu. Užtat „devyniasdešimtieji“ man, galima sakyti, susuko nugarą, nes galva pritardama kinkavau, kaip arklys pievoje.

Turbūt, kaip vaikams atradus Narniją ar Terabitiją, taip man, lyg žaibu tvokstelėjo suvokimas – tai va kodėl man vis dar atrodo, jog vaikai turi elgtis gražiai, pagal taisykles ir man patogiai, tai va, kodėl aš vis dar kaupiu stalčius maišelių, tai va kodėl man norisi bučiuoti nukritusią duoną, esu įsitikinusi, jog uoliai dirbdamas, kaldamas, besistengdamas ir besižudydamas pateksi į rojų/gausi naują darbą/užauginsi tobulus vaikus. IR TAIP JAUČIUOSI NE TIK AŠ! Tokią įtaką padarė man tai, jog augau devyniasdešimtaisiais, kai tėvai kovojo už būvį, o mes mokėmės gyvenimo/empatijos iš „Be namų negerai“.

Knygoje daug asmeniškumo, autorės vaikystės istorijų ar mamystės patirčių, bet tai patį turinį lyg palengvina ir taip kūrinys netampa daugybės citatų (knygų autorių, tinklaraštininkų, sociologų, psichologų) rinkiniu kvepiančiu moksliniu sterilumu.

Jei negimėte 1980-2000, apie kuriuos autorė ir rašė, tai vis tiek atsakys į daugybę klausimų. Kodėl nepažįstamos moterys leidžia sau kištis į jūsų vaikų auklėjimą, kodėl mums norisi vaikams nupirkti absoliučiai viską ir dar daugiau, ko mes patys neturėjome, bet tuo pačiu klykiančius ir gulinčius parduotuvėje ant žemės grasiname atiduoti policininkui ar tai nepažįstamai tetai.

Čia daug vietos skirta ir pačiai motinystei, kuri jau su autorėmis patirtimi netampa geresnė, tobulesnė ar labiau pavyzdinė. Na, ta iš instagramo paveikslėlių, kur mamos nieko nedaro, tik puikiai leidžia laiką su savo mažyliais, kurie aprengti suderintais komplektukais. Ir jokių neišskalbiamų dėmių! Tai nėra ką tik pagimdžiusios ir motinyste šokiruotos mamos paverkšleninimai (negaliu pakęsti tokių blogų, kur mamos kalba apie realybę turėdomos procentą patirties).

Juk realybė juk kita. Tai va apie ją ir paskaitykit.

Tiesa, vienintelis užkliuvęs dalykas – knyga plona! Rimtai, tikėjausi kažko storiau ir ilgiau skaitomo. O čia, bac, kai jau prisiruošiau, taip ir baigiau. Ir tai pirmoji motinystės knyga su tokiomis nerealiomis iliustracijomis. Pagarba Ūla Šveikauskaitė!

Knygą įsigysite visur internete arba http://dvitylos.lt/lt/work/devyniasdesimtuju-vaikai-tampa-tevais/

KnygosTitulinis 

7 žingsniai, kaip tapti tokiais tėvais, kokie norite būti

2020-01-11 — by Goda Leo0

IMG_20200111_110830-960x1280.jpg

Metus pradėjau su nauja „Baltos lankos” knyga Headvig Montgomery „Tėvystės magija”. Dar ant viršelio šviečiantis žvaigždutė teigia, kad knyga išversta į daugiau nei 20 kalbų ir yra pirmoji šios serijos knyga.

Norvegė šeimos psichologė Hedvig knygoje labai koncentruotai dalinasi įžvalgomis ir, pavadinčiau, 7 žingsnių programa, tėvams, kurie nori ne tik stengtis dėl vaikų, bet ir dėl savęs. Knygos pagrindinis ramstis – tvirtas emocinis ryšys su vaiku, nėra naujas panašioje literatūroje. Dabar tai turbūt pagrindinis leitmotyvas visose tėvams skirtose knygose: tik turėdami ryšį su vaiku galėsite ir spręsti bėdas, ir džiaugtis kartu. Tiesa, kaip jį susikurti jau kitas klausimas.

Pirmas atvertus knygą krentantis į akis dalykas – pateikimas. Tai labai gražiai sumaketuota knyga – pagrindinės mintys paryškintos ir padidintos, konkretūs patarimai – atskiruose fonuose. Tai labai palengvina knygos skaitymą ir informacijos priėmimą.

Antra, šioje knygoje didelis dėmesys skiriamas tėvams. Tai ne patarimai, kaip jie turi tapti geresniais tėvais ir kaip auklėti vaikus, bet kaip jiems patiems suprasti, kokie jie yra ar norėtų būti tėvai. Autorė labai rekomenduoja grįžti į savo vaikystę, įvertinti įvairius prisiminimus susijusius su savo vaikyte.

Esu perskaičius dešimtis knygų apie vaikų auklėjimą, tad labai kažką naujo nedažnai išgirstu, bet šioje knygoje radau!

„Man regis, idėja apie dėl visko sutariančius tėvus ištisus dešimtmečius trikdė ir vaikus, ir suaugusiuosius. Užuotn ja tikėję, turėtume kalbėtis apie vaikų auklėjimą, suprasti partnerio poziciją ir pamėginti žaisti komandinį žaidimą. Šeimoje turi būti erdvės atvirumui, supratimui, kad visi turime silpnybių, kad klysta ir mama, ir tėtis. Visi kartais klystame. Vaikams nereikia tėvų, kurie dėl visko sutaria: jiems reikia vienas kitą ir juos mylinčių tėvų, kurių nuomonės kartais gali išsiskirti, jiems reikia matyti galimybę suklydus atsiprašyti ir mėginti iš naujo. Juk esame tik žmonės ir stengiamės būti kuo geresni.”

Taip pat, ar pagalvojote, kad girdami vaiką už nupieštą piešinį ar pažymį žodžiu „Šaunuolis!” iš tiesų jį vertinate? Vaikas nori būti matomas, o žodis „puiku”, jų neįvertina. Geriau girti, „oho, kaip tau pavyko”, „tu tai padarei? Kaip gražu”, tada tai tampa ne apibendrinantys ir dažnai nieko nesakantys žodeliai, o konkretus dėmesys vaikui.

Pradžioje gal šiek tiek paviršutiniška ir skambėjusi, kaip visos kitos, vėliau ši knyga man tapo vis įdomesnė. Dažnai kartoju, kad vieno pačio geriausio vadovėlio, kaip auginti ir auklėti vaikus dar niekas neišleido ir, manau, jo tiesiog neįmanoma sukurti, nes visi vaikai ir tėvai skirtingi, todėl savo santykius irgi reikia kurti skirtingai.

Knygą „Tėvystės magija” rasite knygynuose arba http://www.baltoslankos.lt/knygos/tevystes-magija

KnygosTitulinis 

Knyga, privaloma visiems tėvams

2019-05-07 — by Goda Leo0

IMG_20190507_211210-960x1280.jpg

Leidykla „Vaga” dažnai knygų apie vaikus neleidžia, bet jeigu jau ką ir renkasi versti, tai tikrai verta dėmesio. Naujausia jų knyga tėvams „Geros žinios apie blogą elgesį” įtraukia nuo pirmų eilučių, kuriomis pasakojamas įprastas vienos mamos vakaras, kuomet vaikai užuot ėję miegoti, nusprendžia surengti vakarėlį tėvų nervams. Nuo rėkimo, aiškinimo, disciplinos iki beviltiško rankų nuleidimo – tokią būseną turbūt patyrėte daugelis jūsų ir, neslėpsiu, aš pati.

Dažnai sulaukiu pastabų apie puikų savo trijų mergaičių elgesį ir tuomet tyliai sau galvoju, kad pagyros kartais toli nuo realybės. Jos pešasi, kandžiojasi, atsikalbinėja, nesitvarko, nepadeda, pamiršta, nemiega ir galėčiau vardinti be galo. Taip, kaip daugelis vaikų. Ant knygos viršelio pridėta frazė, paaiškinanti apie ką ši knyga – „Kodėl šiuolaikiniai vaikai kur kas mažiau drausmingi ir ką dėl to daryti”.

Antrasis knygos skyrius būtent ir atskleidžia tyrimus apie vaikus, kurie daryti prieš pusšimtį metų ir dabar. Tokie patys tyrimai. Tokio paties amžiaus vaikams. Ir rezultatai pribloškia – vaikai sunkiau išlaiko dėmesį, trumpiau klauso komandų ir aplamai, beveik visiškai neveikiami nei pagyrų nei baudimų. Va, čia aš jau užkibau dar giliau. Su mergaitėmis turėjome pliusų/minusų lenteles – penki minusai, ir ekranų netenka savaitgaliui, o penki pliusai suteikia galimybę rinktis pramogą (kas dažniausiai būdavo kinas). Jei mėnesį jas šis žaidimas domino, skatino ir drausmino, dabar joms šimtas metų tie pliusai ir minusai.

Pusę knygos skirta paaiškinti priežastis, pasitelkti tyrimus, parodyti, kas vyksta visame pasaulyje. Antroji pusė jau praktiškesnė – joje pradedama kalbėti apie tai, ką galima daryti. Knygos autorė Katherine Reynolds Lewis daugybę kartų mini TPP – tėvų paskatinimo programą (angl. – Parenting Encouragent Program PEP), kuri rengia susitikimus su tėvais, moko juos spręsti problemas, atrasti ryšį su vaikais. Būtent, pirmas ir pagrindinis šioje knygoje minimas dalykas yra ryšys su vaikais. Tik susigrąžinus jį, galima galvoti apie bendradarbiavimą, kuris, pasak autorės, vienintelis būdas mums sutarti su vaikais.

Ypatingai patiko didelis dėmesys vaikų savarankiškumui. Pasirodo, aš pati, kurios vaikai daugelio akimis yra super savarankiški, daugybę dalykų dariau už juos nei paprašyta, nei dėl to, kad jie nemoka. Mano pirmokė su ketvirtoke su dideliu džiaugsmu ėmėsi užduoties ryte išsivirti košę pačios. Taip pat iš pirmo sykio išmoko pasiruošti užkandžius maisto dėžutei. Joms tai patinka! O man – 15 min sutrumpėjo laikas virtuvėje.

Pasirodo, mažus darbelius gali padaryti net visai maži vaikai – K.R.Lewis dalinasi sąrašu darbų pagal amžių. Tai knyga, kurią perskaičius norisi atsiversti dar kartą ir prisiminti, užsirašyti auksines mintis. Tokias, kaip mane prajuokinusi, kad vienintelis būdas išgelbėti vaikus nuo sesių ir brolių kivirčų, susilaukti tik vieno vaiko 🙂

Nuoširdžiai rekomenduoju visiems tėčiams ir mamoms, patiks ir seneliams, būtina perskaityti ir auklėms. Įsigyti galite knygynuose arba internetu https://www.vaga.lt/geros-zinios-apie-bloga-elgesi