Niekad gyvenime nebuvau važiavusi tik į Telšius. Pro Telšius, aplinks Telšius, taip, bet konkrečiai pasidairyti į šį miestą nebuvo kilę minties. Taip jau sutapo, kad turėjo laisvą dieną Žemaitijos sostinėje ir nors be vaikų, apsilankiau pagrindinėse vietose, kurias rekomenduojama pamatyti. Ar jos tinka vaikams – sužinosite žemiau.

Pirmiausia, pagyros – miestas atrodo tobulai: susitvarkęs, dailus, kompaktiškas, su daugybe žaidimų aikštelių, dėmesingiausiu turizmo informacijos centru ir skaniausiu sūriu. Pats miestas driekiasi palei Maisčio ežero pakrantę ir čia man kilo klausimas – kodėl tiek mažai paplūdimių? Vieną, apžėlusį ir tokį neįkvepiantį maudynėms (nors ir su persirengimo kabinomis) radau prie muziejaus „Alka”. Kitas pažymėtas prie Zakso kalno tolėliau nuo centro, tad neužsukau.

Juk būtų galima išnaudoti miestą poilsiniams tikslams šalia valtelių, vandens dviračių ir pan. didžiąją dalį pakrantės paversti pliažu. Smėliukas, ledai, persirengimo kabinos, paplūdimio tinklinio aikštelės… Vis dėl to Telšiai pasirinko konservatyvesnį būdą ir prie miesto prisišliejusią pakrantės dalį nuoširdžiai kloja trinkelėmis. Kartais galvoju, kad tos trinkelės, tai kaip euro-remontas… Na, bet čia ne apie tai, noriu papasakoti ką mačiau Telšiuose.

Atvykau traukiniu – kelionė juo trunka lygiai tiek pat kiek automobiliu, bet man, asmeniškai, maloniau važiuoti, gali atsipalaiduoti ar padirbti, o ir vaikams erdvės daugiau. Tiesa, jei kelionę planuojate link savaitgalio vasarą – įsigykite bilietus iš anksto, nes traukinyje nebuvo NĖ VIENOS laisvos vietos.

Nuo traukinių stoties pėsčiomis centrą pasiekiau per 20 minučių besidairinėdama, kaip gyvena telšiškiai. Pirmas sustojimas – Telšių informacijos centras (Turgaus aikštėje jau centriau nėra kur), kur labai maloni darbuotoja pasidalino žemėlapiais ir patarimais, kur link eiti.

Užlipau į Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kalnelį, nuo kurio atsiveria puiki miesto ir ežero panorama. Mmm, kurortas, ne miestas, atrodo tie Telšiai.

Tuomet leidausi link ežero – jei nuo informacinio centro maža gatvele eini link pakrantės, atsimuši į didžiulę žaidimų aikštelę. Puikiai įrengta, tvarkinga ir visiškai tuščia – čia ne aikštelė Bernardinų sode, kur vaikai vienas kitam per galvas lipa.

Keliauju toliau pakrante ir sustoju prieplaukoje, kur galima atsigaivinti ledais, pasigėrėti vaizdu, išsinuomoti vandens dviračius ar net laivą. Pasikartosiu, kad gaila, jog negali ir pasipliuškenti…

Pakrantė, besitęsianti keletą kilometrų puikiai pritaikyta kelionėms dviračiais ar paspirtukais. Aš tiesiog pasivaikščiojau, kol priėjau liftą. Juo užkilus turėtų atsiverti puiki panorama, bet ją užstoja pats liftas 😀 Nesupratau, kodėl nebuvo galima padaryti kokio apėjimo aplink ar liftą pastatyti kitoje vietoje, kad jis neužstotų vaizdo į ežerą. Liftas pakyla prie Telšių amfiteatro: naujoviško, stilingo ir labai gražaus renginiams skirto pastato. Laipteliais dar aukščiau – viena populiariausių kavinių „Džiugo namai”.

Jei esate su vaikais – siūlyčiau sukti atgal link centro ir leidžiantis kalniuku apturėti vieną smagiausių Telšiuose pramogų – paieškoti meškučių, kurių iki informacijos centro turėtumėte rasti net 26! Šiaip pats miesto centras smagus tuo, kad čia daugybė įvairių skulptūrų, papuošimų, jų vadinamos „mažosios Telšių miesto puošmenos”. Kiekvienas žingsnis ir stabtelėjimas gali jus nustebinti vis kokiu atradimu.

Jei apsukote ratą ir grįžote į centrą, papietauti aš ėjau į kavinę „Senamiestis“, kuri garsėja savo žemaitišku meniu. Neužsakius iš anksto, pasirinkimas nėra didelis, bet cibulinės ir kastinio visad rasit. Skanu, gražiai patiekta, tiesa kavinėje nėra nei staliuko, nei kampelio vaikams.

Dar vienas visur nurodomas lankytinas objektas – žemaičių muziejus „Alka”. Pastatas neišvaizdus, sakė, netrukus bus renovuojamas, bet viduje, bent jau pirmame aukšte – jus nustebins labai modernios, ekranai papildytos, šiuolaikišku dizainu pateiktos ekspozicijos. Tiesa, ir taip, ir anaip žiūrėjau, bet vaikams jos nėra patrauklios ir po penkto objekto nusibos, nebent eisite su gidu, kuris viską išsamiai pateiks. Todėl siūlau besiruošiant apsilankymui geriau užsisakyti edukacijas, kurios kainuoja vos kelis eurus, o yra labai įvairios: „Istorijos pamoka slaptoje mokykloje”, „Paslaptys popieriuje“, „Žvakių liejimas“, „Gamtos knygos skaitymas“, „S3 – surask, sužinok, sudėliok” ir kiti. Ir papildomos pagyros už labai draugiškas muziejininkes!

Kitą objektą jei keliaujate su vaikais, siūlyčiau pasiekti kokiu nors transportu, nes jų mažos kojelės gali pavargti – Žemaitijos kaimo ekspozicija tai lyg mini Rumšiškėse Lietuvos liaudies ir buities muziejus. Ir tiesą pasakius, man net labiau patiko nei jis, nes ekspozicija labai išsami, glaustesnė, bet tuo pačiu ir pilnesnė, išsamesnė. Labai gražioje vietoje įkurdinti trys žemaičių ūkininkai – turtingai gyvenantis su savo visais svirnais ir aruodais, vidutiniškai gyvenantis su jau mažiau įvairių priestatų ir biedniokas, su mažulyte trobele. Čia taip pat yra vėjo malūnas, kalvė, ganosi arkliai, avytės ir pasivaikščiojimas labai malonus, nevarginantis. Šioje ekspozicijoje taip pat galite užsisakyti edukacinių užsiėmimų: „Kraičio skrynią pravėrus”, „Čiulba, ulba šiaudų paukšteliai”, “Senoji žemaičių grafika ir šiandienos technikos”, „Mažas piemenėlis turi botagėlį”, „Iš kur bitelės medų neša”, „Kai aš mažas, basas buvau”. Žodžiu, pasirinkimas tikrai labai didelis, o ten dirbančios moterys labai draugiškos.

Vakarą pabaigiau „Džiugo namuose” užsakytoje sūrio degustacijoje. Pasiteiravus, prieš kiek laiko užsisakyti, rekomendavo kuo anksčiau, net prieš keletą mėnesių, nes tą pačią dieną vargu ar gausite vietą. Nors degustacija skirta suaugusiems, atsisakius vyno, manau ji būtų įdomi ir vaikams. Manau, juos edukuoti apie maistą, jo derinimą ir skonius dar svarbiau. Degustacijos metu labai išsamiai sužinojau, kaip sūris gaminamas, kuo skiriasi kiekvieno brandinimo sūriai ir su kuo juos skaniausia derinti. Įdomu, kad žvilgtelėjusi į degustacijos lėkštę, kuri skirta dviems asmenims, pagalvojau „oh, kiek mažai”, o išėjau soti iki krūminių 🙂

Jei sugalvosite nakvoti Telšiuose – čia gausu viešbučių ar apartamentų, kuriuos rasite booking.com ar airbnb.com

Atvirai pasakius, Telšiai mane sužavėjo – mielai čia net kraustyčiausi ir vaikus auginčiau, nes miestas draugiškas, gražus, neapsnūdęs, gyvas. Tikiu, kad apsistojus čia porai dienų irgi rasite ką veikti pavažinėję aplink ir smagu, kad matyti, jog tądien turistavau ne aš viena – netrūko besilankančių tiek lietuvių, tiek užsieniečių.

Daugiau įspūdžių nuotraukose: