Šeštus metus iš eilės Vilnių sudrebins didžiausias dviračių renginys Lietuvoje –„Velomaratonas 2015“. Sėkmingai debiutavęs ir „Metų sporto renginys 2010“ pripažinimą pelnęs maratonas turi rimtą potencialą tapti didžiausiu dviračių kultūrą puoselėjančiu renginiu Baltijos Šalyse.
„Siekiame sukurti įspūdingą šventę dviračių entuziastams. „Velomaratonas“ yra ne tik sportinis renginys, bet ir aktualių socialinių temų platforma, sujungianti pozityviai nusiteikusius ir dviračių kultūros puoselėjimui neabejingus bendraminčius“, – sako organizatorius, „Nacionalinio automobilių klubo“ direktorius Benediktas Vanagas.
Populiariausiame dviračių renginyje trijų kategorijų dviratininkai – vaikai, mėgėjai ir profesionalai – važiuoja išskirtine dviračių maratono trasa, esančia pačioje sostinės senamiesčio širdyje.
Geltonai pažymėta trasa – vaikams! Norintiems dalyvauti būtina ne tik registracija, bet ir šalmas!
Ką žmonės daro su vienu vaiku? Kažkokios atostogos 🙂 Didžiosios vasarą pabaiginėja pas senelius, tai likom su 9 mėnesių Olivija ir tokia ramybė, toks poilsis… Paskutines dienas leidom Birštone ir iš to neturėjimo ką veikti nusprendėm dar kartą įveikti Žvėrinčiaus taką. Prieš keletą metų tai darėm, tai paskutinę atkarpą teko važiuoti žvyru, nes buvo nepabaigti asfaltuoti dviračių takai.
Dviračiai Biršone
Tam, kad nebūtų labai liūdna, Vyras nusprendė išbandyti įdomesnę transporto priemonę. Na, iš tiesų ne dėl liūdnumo, o dėl patogumo. Buvome užmatę dviračių nuomos ir taisyklos punkte prie prieplaukos traukiamą vaikišką vežimėlį-sostą, nes vietoj įprastos vaikiškos priekabos buvo įtaisyta… automobilinė kėdutė.
Nueinam, o pasirodo, nebuvo paklausos ir išradimą dviračių meistras išardė. Rankų nenuleidome: “pasimatavome” tandemą ir apsistojome ties dar vienu meistro išradimu: keturračiu su “Mercedes” vairu ir geltonu foteliu. O ir Olivijai kyboti ten buvo visai patogu. Kūrinio autorius patikino, kad produktą tobulins, tad kol jis tik kūrimo procese – leido važiuoti nemokamai. Man įkvėpimo nebuvo, todėl mieliau važiavau normaliu dviračiu.
Žvėrinčiaus takas
Jis yra nutiestas miške tarp Birštono ir Prienų. Teigiama, kad pavadinimas kilęs nuo kilmingųjų medžioklių čia, nes buvo galima sutikti ne vieną žvėrį. Net keista, nes miškelis visai nedidelis, bet iš tiesų žvėris varovai suvarydavo dar nuo Aukštadvario ar net Trakų. Dabar iš šių žvėrių likę kiškiai, stirnos, kiaunės, voverės.
Pats takas yra 6,5 kilometrų ilgio dviračių trąsa Žvėrinčiaus miške. Ją patogu pradėti krantinėje į Prienų pusę vingiuojančiu taku. Eh, ta Europa – viskas spindi: rodyklės, žemėlapiai, kuoliukai kas šimtas metrų… Ir nuostabios pavėsinės. Įsimeskite pikniko skanėstus ir skirkite jam laiko. Pavėsinės užvadintos įmantriausiais vardais, šalia vaikams viena kita atrakcija, ugniakuriai su suolais, pavėsinės su stogais, jokių šiukšlių, niekas nesulaužyta, viskas veikia!
Susukom mažąjį ratą, nes Vyras nors ir labai šypsojosi, priemonė vis dar tobulinimo reikalauja ir nebuvo jau taip lengva net ir lengvais kalneliais minti. Norintiems didesnio iššūkio – trečiame kilometre sukite ne į kairę, o į dešinę ir apsuksite didesnį ratą.
Šiuo garbės važiavimu ir užbaigėme vasarą Birštone. Dabar važiuosime jos ieškoti į Paryžių ir dalinsimės nuotykiais iš ten 🙂
