Rudenį kviečiame pasigrožėti ne tik gyvybingomis gamtos spalvomis, bet ir žaismingais, lengvais bei nuostabiai iliustruotais eilėraščiais mažiesiems!
Žinomos vaikų literatūros rašytojos ir iliustratorės Agnės Nananai naujausia eilėraščių knyga „Paslapčiausia paslaptis” jau pasirodė! Kviečiame nepraleisti puikios galimybės susipažinti su talentingomis autorėmis knygos pristatyme, kuris vyks spalio 17 d., 12 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Ir didelių, ir mažų skaitytojų renginio metu lauks nuotaikingos dirbtuvėlės-edukacija, kurią rengs iliustratorė Agnė Nananai bei Evelinos Daciūtės video linkėjimai iš JAV.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse veiks Linos Eitmantytės-Valužienės iliustracijų paroda su interaktyviais papildymais „Pažiūrėk, ar skamba“.
Įprasta, kad knygų iliustracijos pirmiausia skirtos jas apžiūrėti. Dailininkė L. Eitmantytė-Valužienė kviečia iliustracijas ne tik apžiūrėti, bet ir jų paklausyti. Kaip? Pats paprasčiausias ir lengviausias būdas – pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir naudojantis programėle išmaniesiems įrenginiams. Kaip tai veikia, matome dailininkės sumanytame ir iliustruotame projekte – dar spaustuvės dažais kvepiančioje knygoje „Skambanti ABC“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“. Knygos bendraautoriai – poetas Antanas A. Jonynas, dainininkė ir kompozitorė Sigutė Trimakaitė ir programuotojas Vykintas Valužis. Knygoje iliustruotų abėcėlės raidžių langeliai atgyja – raidė tampa erdvine ir skleidžia jai sukurtą melodiją arba ritmą.
Kitas būdas išgirsti skambesį žiūrint į iliustraciją – pasitelkiant vaizduotę susikurti garsus, kad iliustracijoje vaizduojami skambantys muzikos instrumentai ar muzikantai. Taip, kaip L. Eitmantytės-Valužienės iliustruotoje knygoje „Pasaka apie smuikininką Raimundą“ (autorė – Lapė Do; išleido labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“). Stebint kompozicijas su smuiko, pianino ir jo klavišų motyvais, nejučia mintyse suskamba ir šių instrumentų garsai.
Pats įdomiausias ir reikalaujantis daugiausia pastangų bei fantazijos būdas išgirsti skambesį iliustracijose – stebėti linijų, spalvų, formų derinius, jų tėkmę, trukmę, sąveiką, ritmą. Kur šilta, o kur – šalta, kur aštru, o kur – švelnu, kur kieta, o kur – minkšta… Visa tai skamba, tik reikia pasinerti akimis ir mintimis į išraiškingą dailės kalbos vandenyną. Jis yra kiekviename meno kūrinyje. L. Eitmantytė-Valužienė kviečia atrasti šį skambesį ne tik paminėtose jos knygų iliustracijose, bet ir Selemono Paltanavičiaus istorijoje „Brunas“ apie seną buvusį cirko meškiną, taip pat paslapčių kupinoje fantastinėje Neringos Vaitkutės trilogijoje „Vaivorykščių arkos“, „Titnago plunksna“, „Šnabždesiai bedugnėje“. Knygas išleido leidykla „Nieko rimto“.
Paroda veiks iki spalio 23 d.
SVARBU! Laikantis saugumo reikalavimų, dalyvių skaičius ribojamas. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams privaloma dėvėti apsaugines veido priemones. Atsiprašome už nepatogumus.
Šešios jaunos ir kūrybingos dainų autorės bei atlikėjos rugpjūčio 8 d. A.Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje 15 val. kviečia kartu pažinti, o galbūt iš naujo atrasti naujausios lietuviškos poezijos vaikams pasaulį. Čia susitinka ir draugais tampa vaizduotė, įvairūs muzikos instrumentai, ritmai ir žaismingai apdainuota idėja, kad muzika ir poezija – pats geriausias būdas su mažaisiais kalbėti apie dideles vertybes!
Be 6 dainų kūrėjų ir atlikėjų renginyje dalyvaus poetai Marius Marcinkevičius, Violeta Palčinskaitė, Ramutė Skučaitė.
Priešpaskutinę Poezijos Pavasario festivalio dieną rengiamas koncertas ir skaitymai A. Mickevičiaus bibliotekos kiemelyje.
Kiekvieną šeštadienį 12 valandą mūsų Vaikų bibliotekoje vyksta smagieji Šeimadieniai! Jie skirti ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams.
Vasario 8 dieną 12 valandą Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje skaitys S. Paltanavičiaus knygą „Sniego žmogelių žiema“ ir apsilankys knygos iliustratorė V. Kvieskaitė! Ji ves kūrybines dirbtuvėles.
Prie mūsų didžiojo stalo patogiai gali tilpti 10–12 vaikų, tad primename, jog reikalinga registracija el. paštu vaikai@amb.lt .
Sausio 11 dieną, šeštadienį, 12 valandą Adomo Mickevičiaus biblioteka Vilniuje kviečia į R. Scotton knygos „Katinėlis Juodis. Nedorėlis lietutis“ skaitymus ir erdvinių atviručių dirbtuvėles.
Sausis – pakankamai tamsus mėnuo, todėl kviečiame į šviesius ir smagius Šeimadienius! Prie mūsų didžiojo stalo patogiai gali tilpti 10–12 vaikų, tad primename, jog reikalinga registracija el. paštu vaikai@amb.lt .
Kaip iš nieko sukurti žaidimą ar žaislą, kurio už jokius pinigus nenusipirksi parduotuvėje? Iki lapkričio 30 dienos Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje veikia aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ konkurso paroda. Joje įvairaus amžiaus vaikai ir jaunuoliai iš nereikalingų medžiagų ir atliekų sukūrė stebinančių eksponatų, skirtų papuošti namus arba žaisti. Apie pačias netikėčiausias antrinių žaliavų panaudojimo galimybes kalbamės su „Kita forma“ projektų vadove Liepa Vaitkevičiūte.
Kur dėti kamštelius nuo butelių? O nereikalingas medžiagų skiautes, pakavimo dėžes, ištrūkusią sagą ar siūlų likučius? STOP! Tik jokiu būdu neskubėkite išmesti. Truputis kūrybiškumo ir pastangų – šių dviejų komponentų reikia, kad iš niekam nereikalingų atliekų būtų sukurtas naujas daiktas. Pasirodo, nereikalingi daiktai gali virsti kėdėmis, papuošalais, bičių aviliais, paltais, žaislais ir kitais originaliais kūriniais. Jau septintą kartą organizuojamo konkurso „Kita forma“ dalyviai šiemet vėl nustebino organizatorius, o atėjusiusieji į geriausių darbų parodą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje aikčioja, kaip iš nieko galima sukurti tokių gražių ir naudingų dalykų. Konkurse dalyvauja skirtingo amžiaus vaikai ir jaunuoliai – nuo darželinukų iki amatų mokyklų jaunuolių. Visi darbai skirstomi į keturias amžiaus grupes: ikimokyklinukus, 1-4 klasių mokinius, 5-8 klasių mokinius ir 9-12 klasių mokinius.
Konkurso tikslas – parodyti, jog eko dizainas, antrinis daiktų ar atliekų panaudojimas gali tapti neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi ir yra daug patrauklesnis nei dažnas iš mūsų pagalvoja. Kaip sako projektų vadovė Liepa Vaitkevičiūtė, kiekvienais metais konkursas būna vis kitoks, tačiau dažnai galima pastebėti metų tendenciją, tarkime, sukuriama daug šviestuvų, paveikslų ar aksesuarų: „Šiais metais konkursas skiriasi iš esmės, kadangi laukėme darbų dviejose kategorijose: eko objektų ir žaidimų. Eko objektai – tai bet kokie objektai, galintys papuošti mūsų namus ar mokymo įstaigas, įvairūs kūrybiniai sumanymai, kuriems naudojamos antrinės žaliavos, na, o žaidimai turi atlikti papildomą funkciją – suteikti gerų akimirkų arba palengvinti mokymosi procesą ugdymo įstaigose“.
Skaitliukai iš medžio šakų ir kaštonų
Konkurse dalyvaujantys auksarankiai darbus kūrė iš pačių skirtingiausių medžiagų. „Tikrai dažnai tai yra popierius ar kartonas, tačiau tai nestebina, nes mokyklose ši medžiaga labai dažnai sutinkama. Šiemet turime gana daug medžio ir tekstilės darbų. Plastikas, nors jo pasaulyje sunaudojama daugiausiai, mūsų konkurse nelabai populiarus, nes jį sunku perdirbti, kad būtų patrauklus ir galėtų virsti nauja forma, o be to, mūsų konkursas skatina mažinti plastiko atsiradimą mūsų namuose apskritai, tad kūrinių, kuriuose būtų panaudotas vienkartinis plastikas, prašėme nesiųsti“, – sako Liepa Vaitkevičiūtė.
Pašnekovė prisimena ir labiausiai ją nustebinusius eksponatus: „Pirmajame konkurse buvo sukurta į lagaminą susilankstanti kėdė, kitą kartą mane maloniai nustebino valgiui skirtų šakučių virsmas į plaukų papuošalus – sages, turėjome įspūdingų iš senų laikraščių pagamintų paveikslų rėmų, nuostabių staliukų iš variklių mechanizmų… Man labai patiko idėja pistacijų lukštus panaudoti šviestuvo puošybai. Per tiek metų stebinančių darbų buvo išties daug, neįmanoma visų išvardyti“.
Aktyvumas didesnis mažuose miesteliuose
Konkurse dalyvauja žmonės iš visos Lietuvos, tačiau aktyvesni yra mažesnių miestelių gyventojai, na, ir Vilniaus miestas. „Išskirti nieko nesinori, tačiau turime mokytojų ir auklėtojų, kurios rūpinasi, kad kasmet gautume darbų iš mokyklų, kuriose jos dirba. Kartais mokytojos dirba keliose ugdymo įstaigose skirtinguose miesteliuose ir juose stengiasi mokyti vaikus tvaraus gyvenimo būdo, tausojimo, antrinio žaliavų panaudojimo. Tuomet šis konkursas labai padeda, nes vaikams atsiranda stimulas praktiškai panaudoti įgytas žinias“, – sako „Kita forma“ projektų vadovė.
Dar vienas dalykas džiugina organizatorius – tai, kad konkurse dalyvaujama ne dėl prizų, o dėl pačios aplinkos tausojimo idėjos. „Tiesą sakant, nebuvo metų, kad kviesdami į konkursą iš anksto pasakytume, ką gaus laimėtojai, tad manome, jog vis dėlto dalyvius taukia tvarumo ir atsakingo vartojimo idėja bei galimybė kažką sukurti iš nieko. Prizas, kuris pastaraisiais metais būna ne kokia nors prekė, o edukacija ar pramoga, yra tik papildomas džiuginantis elementas prie viso malonumą teikiančio proceso“, – tvirtina Liepa.
Konkurso finalas – atviras visiems festivalis
Iki lapkričio 30 dienos apžiūrėti konkursinių darbų parodą galima Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos III aukšte. Laimėtojus rinks komisija, tačiau skiriamas ir publikos simpatijų prizas. Už labiausiai jums patikusius eksponatus galite balsuoti feisbuke. ( https://www.facebook.com/pg/KitaformaRV/photos/?tab=album&album_id=2416287738496905).
Paskutinį lapkričio šeštadienį, 30 d., 11-15 val. „Kita forma“ kviečia į bibliotekoje vyksiantį festivalį. Jame ne tik paaiškės ir bus apdovanojami konkurso laimėtojai, bet ir vyks dirbtuvės: atėjusieji kviečiami ruoštis Kalėdoms ir kurti dovanėles, dekoracijas, mielus daiktelius bei paskutinės minutės advento kalendorius. Organizatoriai pasiūlys įvairių veiklų ir žaidimų, kurie ne tik pralinksmins, bet ir padės susipažinti su aplinkosauga, tvarumu ir antriniu medžiagų panaudojimu. Laukiami visi, įĮėjimas laisvas.
Dažnai girdžiu, kad vis daugiau šeimų atranda bibliotekas. Galima sakyti, kad bibliotekos Lietuvoje išgyvena renesansą, organizuoja renginius, dirbtuvėles, susitikimus. O jei jūsų mažylis rauko nosį, nežino kas joje vyksta, pats geriausias būdas supažindinti jį – pradėti nuo knygos „Piplioteka??? Lapė bibliotekoje”.
„Debesų ganyklos” išleista autoriaus Lorenz Pauli ir iliustratorės Kathrin Scharer nupiešta didelė, kietu viršeliu knyga jau tapo bestseleriu net 18-oje šalių. 2012 metais „Piplioteka??? Lapė bibliotekoje“ Leipcigo knygų mugėje pelnė „Leipzig reading compass“ apdovanojimą, kuris skiriamas už geriausią tų metų knygą, skatinančią skaityti, džiaugtis skaitymo malonumu.Ir nenuostabu kodėl – istorija graži, su lašeliu humoro, patraukliai nupiešta.
Kadangi lapės nuotykiai bibliotekoje vyksta naktį (o kas ją leistų dienos metu?!), tad ir spalvos pakankamai tamsios, net truputį niūrios, bet kadangi teksto tikrai nedaug, labai iškalbingos. Lapės charakteris vaikams bus atpažįstamas – ir sukta plėšikė, ir protinga strategė. Pelytė šįkart tampa jos gide bibliotekoje, paaiškina, kas kaip. Juokingiausias personažas šioje knygoje yra višta, netyčia papuolusi lapei į nasrus ir mainais už gyvybę mokanti lapę skaityti.
Trumpos istorijos su malonumu klausėsi ir penkiametė, ir beveik aštuonmetė (klausė ir vienuolikmetė, bet net kankinama neprisipažins…). Tai iš tų pasakų prieš miegą, kuri trumpa, smagiai skaitosi, vėliau galima aptarti ir suplanuoti, o ką jūsų vaikas norėtų nuveikti bibliotekoje, ką jis skaitytų, kas jam būtų įdomiausia?
„Tik neverskite vaikų skaityti per prievartą“, – tėvų prašo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus Vaikų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Milda Bieliauskaitė. Antraip meilę knygoms galima nuslopinti ilgiems laikams. Su Milda kalbamės ne tik apie tai, kaip neužgesinti įgimto vaikų smalsumo, bet ir apie bibliotekoje rengiamus „Šeimadienius“, kurie vis dažniau savaitgaliais šeimas atvilioja į biblioteką.
Jeigu atsikėlę šeštadienį laužote galvą, ką šiandien su vaikais nuveikus įdomaus ir naudingo, kviečiame ateiti į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus Vaikų biblioteką. Čia šeštadieniais 12 valandą vyksta „Šeimadieniai“ – nemokami užsiėmimai ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kaip pasakoja bibliotekininkė Milda Bieliauskaitė, iš pradžių šie kūrybiniai užsiėmimai buvo nereguliarūs, tačiau pamačius, kad šeimos su vaikučiais mielai ateina į biblioteką leisti savaitgalių, nuspręsta juos daryti kiekvieną šeštadienį tuo pačiu metu. „Norime, kad šeštadienį atsikėlę ir neturintys ką veikti žmonės žinotų, jog Vaikų bibliotekoje tikrai „kažkas vyks“. Dabar jau nusistovėjo „Šeimadienių“ forma: pirmiausiai būna garsiniai knygos skaitymai, o po jų – smagiosios kūrybinės dirbtuvėlės. Vaikus kviečiame susikurti šešėlių teatrą, gaminame įvairius darbelius iš popieriaus ir pan. Knygas renkamės įvairias – ir lietuvių, ir užsienio autorių. Svarbu, kad būtų lengvai skaitoma ir įdomi, nes skaitymai būna interaktyvūs, bendraujame su vaikais“.
Kodėl svarbu skaityti garsiai?
Pasak bibliotekininkės Mildos Bieliauskaitės, skaitymas garsiai vaikams turi daug naudų – jis veikia terapiškai, padeda kurti artimą ryšį tarp vaikų ir tėvų. Be to, lavina dėmesio sutelkimą – vaikas turi įsiklausyti ir išgirsti pasakojimą. Be abejo, tai ir kalbos lavinimas, vaiko žodyno didinimas. Kartais knygos turi labai mažai teksto ir daug iliustracijų. Vartant ir skaitant knygą, galima vaiko teirautis, ką jis mato, kokia čia spalva, didesniųjų – paprašyti atpasakoti ir pan. „Manau, kad garsinis skaitymas padeda vaikui pamilti knygą, užaugus jam lieka šiltas prisiminimas apie tai, kaip mama ar tėtis jam skaitė“, – įsitikinusi pašnekovė. Tačiau gal kai kurie tėvai nedrįsta skaityti savo vaikams balsu, manydami, kad jų balsas negražus ar jie nemoka raiškia skaityti? „Man atrodo, kad nėra pasaulyje tokių vaikų, kuriems jų tėvų balsas būtų negražus. Nebūtina skaityti knygą išraiškingai kaip profesionaliam aktoriui, užtenka tiesiog pasikviesti vaiką į lovą ir drauge pavartyti knygą, pažiūrėti paveikslėlių, paskaityti. Vaikui tai suteikia saugumo jausmą, tėčiui ir mamai irgi gera „atsijungti“ nuo darbų bei kasdienybės“.
Specialistė įsitikinusi, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai neturi neigiamo santykio su knyga, greičiausiai jis atsiranda vėlesnėse klasėse, atsiradus privalomosios literatūros sąrašui. „Skaitymus bibliotekoje stengiamės paversti žaidimu. Daug knygų šiais laikais pypsi, yra interaktyvios ir įdomios. Norime vaikui parodyti, kad jei net nemėgsti skaityti, iš knygos galima sukurti vaidinimą su teatriuku. Arba išlankstyti popierinį monstriuką – knygos veikėją“, – sako Milda.
Kokio amžiaus vaikams skiriama?
„Šeimadienių“ anotacijoje rašoma, kad užsiėmimai skiriami vaikams nuo trejų iki septynerių metų, tačiau bibliotekininkė pastebi, kad jie patinka ir pradinukams. Būna, kad su mažesniais broliais ar seserimis ateina ir vyresni vaikai, jie taip pat įsitraukia į veiklas, tad griežto amžiaus ribojimo nėra. „Kai kurie užsiėmimai įdomesni jaunesniems, kiti – vyresniems vaikams. Štai šešėlių teatrą įdomiau kurti vyresniems vaikams, mažesniems patinka jį žiūrėti. Būna, kad į dirbtuves aktyviai įsitraukia ir mamos su tėčiais. Kartą, kai užsiėmimų metu darėme skirtukus knygoms, vienai mamai taip patiko, kad ji klausė: „O galiu dar vieną pasidaryti?“ Aš pirmiausia išsirenku rankdarbį ir jis padiktuoja, kokią knygą galėčiau tą dieną skaityti, o kolegė Viktorija atvirkščiai – pirmiausia išsirenka knygą, o tada kyla idėjų, ką kurs“, – pasakoja Adomo Mickevičiaus Vaikų bibliotekos bibliotekininkė.
Paprastai „Šeimadieniuose“ dalyvauja 10-12 vaikų. Tai optimalus skaičius, kai nėra didelio šaršalo, visi patogiai įsitaiso salytėje „Po skliautu“. Trunka jie valandą – pusantros. Jei vaikui labai patinka ir jis nori pasigaminti šešis monstriukus vietoj vieno, užtruks ilgiau. Į „Šeimadienius“ prašoma registruotis iš anksto el.p. vaikai@amb.lt.
Bibliotekininkė Milda sako, kad tėvai, ypač atėję su mažesniais vaikais, mielai dalyvauja užsiėmimuose – lanksto, klijuoja, piešia. Būna, kad vyresnius vaikus palieka vienus, o patys eina tuo metu išgerti arbatos ar paskaityti bibliotekoje knygą. Kai kurie „Šeimadienių“ dalyviai apskritai pirmą kartą ateina į biblioteką, tad po užsiėmimo jie dar išsirenka knygų, kurias parsineš namo – tampa naujais skaitytojais.
Bibliotekoje su vaikais
Pirmą kartą atėjus į biblioteką su vaiku, tėvams kyla klausimas, kaip tinkamai elgtis – leisti vaikui rinktis ir imti knygas pačiam ar padėti jam pasiūlant tam tikras knygas? Milda Bieliauskaitė: „Manau, kad nėra vieno teisingo atsakymo, nes vaikai skirtingi. Vieni net ir būdami labai maži jau tiksliai žino, ko jie nori. Pavyzdžiui, knygų apie traukinius ir neįsiūlysi apie automobilius. Būna, kad tėvai su vaiku aptaria tam tikras temas, kurios aktualios tuo metu, ir bibliotekoje ieško knygų būtent ta tema. Visada geriausia rinktis kartu knygas. Galima rasti kompromisą – paimti dvi knygas apie traukinius ir vieną apie Muminuką. Versti vaikų skaityti negalima. Kas kartą, kai išgirstu klausimą „Kaip priversti vaiką skaityti“, atsakau, kad neverstų jokiais būdais. Jeigu vaikas prievarta bus verčiamas skaityti, jis visą gyvenimą nemėgs skaityti. Geriau dvejus metus tegul neskaito, tada gal vėl pamėgs“.
Pašnekovė džiaugiasi, kad vis daugiau tėvų su vaikais užsuka į biblioteką. Įvaizdis, kad bibliotekoje vaikštoma tik ant pirštų galų tarp dulkinų lentynų, yra pasenęs ir seniai neatitinka realybės. Biblioteka šiandien yra atvira ir draugiška erdvė, čia skamba vaikų juokas, užsukama nebūtinai skaityti knygų, bet ir pažaisti, pabūti, pabendrauti. „Mano pačios tėtis juokauja, kad anksčiau būdavo taip – „ateini į biblioteką ir kuo greičiau išeini, kad nepamatytų pikta bibliotekininkė“. Kas turi tokių nuostatų, pats laikas ateiti pas mus, kad pasikeistų požiūris“, – šypsosi Milda Bieliauskaitė.
Kas? Kur? Kada?
Lapkričio 16 dieną „Šeimadienyje“ bus skaitoma B. Alemagna knyga „Liūtas Paryžiuje“ bei vyks liūtukų dirbtuvėlės;
Lapkričio 23 dieną skaitysime A. Noll knygą „Man reikia baubo“, o po to vyks baubų portretų dirbtuvėlės;
Lapkričio 30 d. bus skaitoma R. Scotton knyga „Katinėlis Juodis. Krisk, sniegeli“ ir vyks erdvinių atviručių dirbtuvėlės.
Nacionalinė biblioteka ketvirtadienį, 18 val. kviečia apsilankyti legendinio lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus sukurtoje „Vaikų žemėje“. Tai pirmoji poeto eilėraščių rinktinė vaikams, kurią 2018 metų pabaigoje išleido leidykla Alma Littera. Legendinio poeto eilėraščių rinktinėje vaikams sugulė ir gerai pažįstami eilėraščiai, ir keletas naujų, dar niekur neskelbtų.
Prie naujos rinktinės sudarymo taip pat prisidėjo poeto dukros Jurga ir Ramunė Marcinkevičiūtės. Pasak J. Marcinkevičiūtės, idėja išleisti „Vaikų žemę“ gimė prisiminus vaikystės metus, kai, pavyzdžiui, kai kuriais ketureiliais ji buvo raginama valgyti. Į anuomet leistas knygeles šie eilėraščiai nebuvo įtraukti, o dukra visada tikėjo, jog tokių eilių turi būti gerokai daugiau ir jos nugulė kažkur archyvuose.
Rinktinę iliustravo Agne Nananai, knygai sukūrusi vaikiškos žaismės, meilumo ir nuoširdžios nuostabos kupinas iliustracijas. A. Nananai sako, kad leidyklos pasiūlymą iliustruoti rinktinę gavo po ilgos kūrybinės pertraukos, jai tai pasirodė puiki galimybė grįžti į darbus. „Poeto eilėraščiai man atrodo labai lengvi ir žaismingi, juos buvo nesunku vizualiai interpretuoti. Eilėraščiai pilni gražių prasmių ir tikros vaikystės, kokią pati puikiai atsimenu. Gal dėl to ir nebuvo labai sunku su jais dirbti, nes dauguma manyje įaugę nuo mažų dienų. Iliustruodama knygą naudojau monotipijos techniką, jungdama ją su pieštuko ir akvarelės piešiniais ir viską apdorodama kompiuteriu. Tai daug bandymų reikalaujantis procesas – nemaža šūsnis nepavykusių piešinių taip ir liko nepanaudoti,“ – pasakoja dailininkė.
Pirmąją J. Marcinkevičiaus eilėraščių rinktinę vaikams Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente pristatys kūrėjo dukra Jurga ir anūkė Salomėja, knygos iliustruotoja A. Nananai ir „Vėjų teatro“ aktoriai. Jūsų laukia poezijos skaitymai, gyvas iliustravimas, muzikinės apybraižos, kūrybinės dirbtuvės, pasakojimas apie poeto kūrybą vaikams ir rinktinės „Vaikų žemė“ atsiradimo aplinkybes. Į renginį kviečiame 5–10 metų vaikus auginančias šeimas ir visus, pasiilgusius J. Marcinkevičiaus eilių.
Nemokamas renginys yra kampanijos „Atrandame skaitymo džiaugsmą“ dalis. Kampaniją iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Renginys vyks Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente, I a. Įėjimas laisvas.
Kartą baisi princesė jojo ant mažo mielo drakono, o žirgas ant riterio šuoliavo po laukus, nes juos vijosi didžiulės šukos. Ar gali taip būti? Žinoma, kad gali, jeigu visi žodžiai pasakoje susimaišė!
O kodėl taip nutiko, sužinosite atvykę į naujausios Mariaus Marcinkevičiaus knygos „Princesė“ pristatymą sausio 26 d. (šeštadienį) 12:00 val. Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros skyriuje.
Iliustracijas šiai knygai sukūrusi dailininkė Vaiva Braškutė pristatymo metu visus pakvies sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse!
