main

BlogasTitulinis 

Atradimai Alytuje: pirma savaitė naujuose namuose nepažįstamame mieste

2021-09-08 — by Goda Leo0

IMG_6671-960x720.jpg

Šiandien lygiai savaitė, kaip persikraustėme į Alytų. Iš vienos pusės, nelabai turiu kuo dalintis, nes kol kas gyvename lyg skvoteriai savo pačių namuose, kai aplink dūzgia statybininkai (kai gyveni vietoje – jie dūzgia dažniau!), vaikai dar tik jaukinasi mokyklą ir užklasines veiklas, o aš dar vedžiodama šunį po parką jaučiuosi lyg turistė, laikinai čia atvykusi pailsėti. Iš kitos pusės – jau septynios dienos ir naktys, kaip mes naujuose namuose: pirmuose savo, absoliučiai nepažįstamame mieste bandantys rasti būdą, kaip išgyventi.

Todėl ir noriu pasidalinti mūsų pirmosios savaitės atradimais Alytuje – vieni, gali įkvėpti prisijungti prie mūsų, o kiti tik patvirtins, kad tokiems pokyčiams reikia stiprių nervų.

Dėmesys

Turbūt labiausiai pribloškia mokytojų dėmesys vaikams ir mums, tėvams. Net pasimetu tarp grupių, forumų ir privačių žinučių, kuriomis bendrauja mokytojai primindami apie tai, ką atsinešti, kokios pamokos, vaikų nuotaikos. Jau antrą dieną sulaukiau mokytojų skambučių su klausimais – o kaip jaučiasi mergaitės? Gyvenant sostinėje manęs pedagogai nėra apipylę tokiu dėmesiu ir nuoširdžiu rūpesčiu.

Viena iš priežasčių kodėl kraustėmės į šį miestą buvo mokykla ir nenusivylėme – šv.Benedikto gimnazija yra kažkas wow super duper nerealiai. Suprantu, kad čia pirmas įspūdis, bus dar visko, bet kol kas lūkesčiai išpildyti su kaupu. Direktorė, sutikusi šeimos vyrą, “paskundė”, kad mūsų merginos nevalgo sriubos. Mokykloje 850 mokinių!

Užtenka tik pagalvoti

Reikalai čia sprendžiami kosminiu greičiu – Eleonora savo nuostabiai smuiko mokytojai užsiminė, kad norėtų lankyti orkestrą, tai po poros valandų man jau skambino orkestro vadovė. Olivija nuostabioje renovuotoje muzikos mokykloje lanko Teatro specialybę, kur mokosi vaidybos, dikcijos, ritmikos! Žirgyną ir būrelius merginoms suorganizavau kosminiu greičiu.

P.S. orientacinio būrelio kaina 4 Eur.

„Barbora“ valdo

Juokavau, kad miestą rinkausi ir pagal tai, ar jame „Barbora“ pristatinėja maistą/prekes į namus. Alytuje veikia mažesnė „Barboros“ versija „Barbora express“, bet kosmosas tame, kad, pvz. penktadienį užsakymą padarius 12.30, jau 14 val. jį atveža prie durų.

Neišvaikščiojami pėsčiųjų/dviračių takai

Neįsivaizduoju, kada juos visus išbandysime, bet ir dabar atrodo, kad eini ar važiuoji dviračiu ir vis atrandi kažką naujo. Visi tiesūs, lygūs (perkam riedučius!!!) ir apšviesti. Žodžiu, tobula vieta gyventi mėgstantiems pasivaikščiojimus ar pasivažinėjimus.

Lietuviška virtuvė

Dar prieš atsikraustant man draugė rekomendavo užsukti į šašlykinę prie kelio į/iš Vilnių (Ulonų g.67), bet didesniu atradimu tapo lietuviškų patiekalų kavinė jos šalimais (tas pats savininkas). Šeimos vyras kažkada su nostalgija prisiminė nesuvalgomų bulvinių blynų porciją Kaune, tai buvo maloniai nustebintas gavęs panašią ir čia. Paprasta, skanu, draugiškomis kainomis ir su pristatymu į namus už eurą.

Buduliai

Taip, jų čia yra. Šiandien pėsčiųjų take juoda „kožanke“ pasipuošęs bėgikas (atrodė, lyg neseniai pabėgęs iš kolonijos) išvadino pačia įvairiausia žodžių palete dėl ant tako buvusio šuns (kuris visai jam netrukdė bėgti). Tiesiog. Paklausus ar jis bijo pudelio, galvojau, kad tiesiogine prasme gausiu į galvą. Padėjo filmavimui paruoštas telefonas.

Atstumai

Iki visko čia yra 5 minutės. Pirmą turi paimti mažiausią iš mokyklos, susiruoši be penkiolikos pirma ir tada dar dešimt minučių lauki prie mokyklos. Nors, kam tas automobilis – dviračių takai, BOLT elektriniai paspirtukai ir kojos yra pats geriausias transportas.

Po savaitės į pagrindinius taškus jau galiu nuvažiuoti be navigacijos. Žinant, kad Alytuje iki šios savaitės pati važinėjau kokius du kartus – sakyčiau, rezultatas neprastas.

Tarmė

“Jūsų užsakyta picukė”, “Važiuoja greitukė”, “Čia uždėsiu slenkstuką” – turbūt pati mieliausia tarmė pasaulyje. Niekas čia nedzūkuoja, nėra marijampolietiško ekstremalizmo, bet toks mielas raidžių ir galūnių nutęsimas. Mano tėvai kauniečiai, užaugau Aukštaitijoje, bet taip ir nei išmokau, nei pripratau prie to galūnių nukirtimo. Nepažadu, kad šįkart atsilaikysiu…

p.s. o mūsų remontai juda. gal baigsim iki Kalėdų. tik nežinia kurių 😀

 

BlogasTitulinis 

“Atradimai Alytuje”: būsto rinka ir paskolos “nestandartams”

2021-05-13 — by Goda Leo0

FOTOSESIJA2-960x640.jpg

Užlūdus euforijai nuo minties, kad galime persikraustyti į Alytų, netrukus ėmėmės rimtesnių darbų. Iš tiesų, pirmą kartą “normaliai” aplankę miestą ir juo susižavėję apžiūrėjome vieną būstą, bet tai buvo dalis medinio namo, tad iškart supratome – paskolos gauti tam be šansų. Tada ėmėmės rimtesnių ir gilesnių paieškų.

BŪSTAS

Pagrindinis ir pats svarbiausias būsto paieškos vardiklis buvo VIETA. Žinojome iškart, kad tai turi būti Senamiestis (vadinamas Kurortas), šalia miško, arčiau gamtos, mažiau kaimynų, tyliau, ramiau

Tuo pačiu buvo aišku, kad negalime pirkti medinio namo, nes su nekilnojamu turtu dirbantys draugai įspėjo, kad paskolų tokiems beveik neišduoda. Sklypo dydis buvo nesvarbus, bet namo – bent jau 100 kv.m. ir bent jau trys miegamieji. Iš tiesų, būtų tikęs ir butas, bet būtent prie parko daugiabučių tiesiog nėra. Galvoju, kad daugiau, rodos, nieko ir nekonkretizavome.

Pirmiausia, narsčiau aruodas.lt, skelbiu.lt, domoplius.lt – skersai, išilgai, Alytuje ar aplink Alytų. Įkeliamų skelbimų per mėnesį – vos vienas kitas, o kartais ir nė vieno. Pageidaujamų rezultatų – nulis. Tada ėmiausi pažįstamų tinklo – namų ieškoti mums padėjo net tetos draugė vaistininkė (didžiulis ačiū jai už pastangas!), ne karantino metu Paryžiuje gyvenanti draugė alytiškė (išklausinėjo ir buvusias mokytojas, ir siuvėjas), bet vėl – rezultatų jokių. Tiesa, vieną kabliuką ji davė. “Čia žinok viskas vyksta per ALIO, mes ten ir bobutės karvę pardavinėjom”, – sako ji man. Ir voila, rimtai, ten visai kita rinka nei anuose portaluose. Ir taip po naujų metų pamatau TĄ namą! Tiksliau, TĄ vietą, kurioje jis stovi – pušų apsupty, keli šimtai metrų nuo Nemuno, keliasdešimt – nuo miško. Papirko iškart.

Sako, kaip programuosi, taip ir gausi. Namo sklypo dydis 4 arai, tilps lauke tik šašlykinė ir stalas su kėdėmis. Super, nes mes turime sodą, kurį ir norisi toliau lankyti, puoselėti, džiaugtis plačiomis jo pievomis. Neturėjau lūkesčių įrengimui? Žinoma, dabar turiu plačias erdves saviraiškai, nes viską reikia atnaujinti nuo 0, nes namas remontą matęs statybos metais, t.y. 1990-tais.

Apžiūrėjome ir supratome, kad tai tikrai TA vieta, kur norime kraustytis. Neriam į kitą nuotykį!

PASKOLA

Manau, kad esame kaip daugybė kitų – turtingi tėvai neremia, tūkstančių banko sąskaitose nekaupiame, tad būstui reikia paskolos. Bandžiau aiškintis dar prieš namo radybas, bet tada lapkritį iškilo klausimų dėl darbo stažo ir teko perkelti šiuos darbus į vasarį, kai jau galime deklaruoti 2020 metų pajamas.

Dabar taip, kiekviena banko vadybininkė išgirdusi mūsų šeimos situaciją, trumpam pritildavo, o tada giliai įkvėpusi pradėdavo vardinti dokumentų šūsnis, kurias reikia pristatyti. Juokėmės, kad netrukus reikės įrodyti ir tualinio popieriaus spalvą, nes traukėme neesamas pažymas, kaip fokusininkai kiškius iš rankovių.

Aš jau dešimtmetį darbuojuosi su individualios veiklos pažyma. Turiu nuolatines darbovietes, bet be darbo sutarčių. Pirmas “ups” – tai reiškia, kad paskolos galiu prašyti tik po dviejų metų nuolatinės veiklos kažkur (t.y. nuolatinių pajamų).

Vyras turi įkūręs MB, kuriai ir vadovauja. Antras “ups” – kai kurie bankai paprašė ne dvejų, o net trijų metų ataskaitų.

Na, o trečias “ups” toks senas namas – kad ir mūrinis, vis tiek ne nauja statyba čia, kas jiems labai patinka.

O dar tie vaikai… Žodžiu, esame sunkiai įvertinamas objektas, nors prašėme paskolos, kurios kasmėnesinis išmokėjimas būtų beveik perpus mažesnis nei dabar mokama buto nuoma.

Skaičiavo, vėl prašė dokumentų, skaičiavo, siūlė padengti tik 70 proc. paskolos dalį, nieko nesiūlė, liepė parodyti sutartis, kurių neturime ir galų gale nepaprastai maloni “Luminor” vadynininkė iš Alytaus, apsiėmusi valdyti šį, rodos, nevaldomą procesą, padėjo kartu įveikti visas kliūtis ir šis bankas suteikė paskolą! Juhu!!! Ir dar kartą dėkoju Daivai, reikalą sprendusiai ne atodūsiais, o veiksmais (mūsų susirašinėjime – 54 laiškai+ nesuskaičiuoti telefoniniai skambučiai!).

REZULTATAS

Patvirtinimą, kad paskola suteikiama, gavome kovo 22, paskutinį paskutiniausią popiergalį pasirašėme gegužės 4 d. Dabar laukiame statybininkų – jie, nors buvo rezervuoti, viską apžiūrėjo, sąmatą rengia jau trečia savaitė. Paskambinau virtuvės spintelių meistrui – geriausiu atveju virtuvė bus lapkričiui. Rodos, prasideda dar viena ir dar ilgesnė kelionė per remontų dykras, kur reikia įjungti laisvą pavarą…

BlogasTitulinis 

Naujas “Šeimos gido” serialas-iššūkis „Atradimai Alytuje“: I ir II serijos

2021-05-06 — by Goda Leo0

IMG_1519-2-960x720.jpg

Gerbiami skaitytojai ir žiūrovai, įsitaisykite patogiai – užtruksime ne vieną savaitę stebėdami kvapą gniaužiantį Leonavičių iššūkį „Atradimai Alytuje“. Garantuojame, jame netruks komedijos, dramos ir net siaubo elementų – stengsimės aplenkti fantastikos sritį, bet pateiksime nemažai dokumentikos. Šiandien pasirašėme paskutiniuosius dokumentus ir prieš beveik metus kilusi svajonė tapo tikrovė.

Pirmoji serija – Susipažinkime!

Nepagražintą šeimos istoriją papasakosiu aš, tinklaraščio „Šeimos gidas“ autorė Goda. Esu žurnalistė, tad pasakoti tekstu ar vaizdu – mano darbas, todėl negaliu susilaikyti turėdama tooookią istoriją panosėje, ja nepasidalinti.

Karantinas dar ir dar kartą įrodė, kad šiuolaikiniai žurnalistai – tai prie kompiuterių įkaitai, kurie dažniausiai pašnekovų nebegaudo nei gatvėse, nekalbina tamsiuose užkaboriuose, bet jungiasi nuotolinių konferencijų programėles, atsakymų sulaukia elektroniniu paštu ar garso žinutėmis. Straipsnių ranka neberašome, pas tekstų surinkėją nešti neberikia, tad ir dirbti galima iš bet kur. Galiu gyventi nors ir mėnulyje, jei jame bus geras šviesolaidinis internetas.

Šeimos vyras šiose istorijose šmėžuos labiau, kaip darbų rangovas, problemų sprendėjas ir pageidavimų koncerto atlikėjas. Ne ne, jis nedainuos, jis tiesiog bandys įgyvendinti keturių damų prašymus. Darbuojasi savo IT įmonėje, vysto internetinį projektą visipsichologai.lt tad kaip ir jo kuruojami psichologai, gali gyventi bet kur ir paslaugas teikti bet kam (chachacha).

Pirmą kartą – Alytuje

Sudėtingiausia šeimos dalis – beveik trylikos Smiltė, devynerių Eleonora ir šešerių Olivija, kurios ir paskatino persikraustymą (nors to nepripažįsta).

Smiltė pagaliau įgyvendins svajonę gyventi savo kambaryje be dviejų mažesnių sesių ir netoli žirgyno (automobiliu 10 min.)

Eleonora taps kačių užkalbėtoja, nes pagaliau galės niurkyti savo murklį ir mokytis oro akrobatikos.

Olivija baigia darželį, tad pirmą klasę pradės jau kaip alytiškė – puikus startas naujiems pokyčiams.

Jei atvirai, labiausiai persikraustymu turėtų džiaugtis didysis (karališkas) pudelis Grehemas – iš sostinės senamiesčio buto bus komandiruotas į namą šalia parko/miško. Ne gyvenimas, o rojus!

Antroji serija – Kodėl Alytus?

Vaizdas išėjus iš kiemo

Alytuje su vyru dar prieš metus nebuvome apsilankę – na taip, pravažiavome kraštu keliaudami į Lenkijos pusę, bet tik tiek. Daugybę metų nešiojausi svajonę kraustytis į Birštoną, bet nekilnojamo turto kainos ten tapo neįkandamos, pasirinkimas labai mažas, o ir miestelis nedidelis.

Pirmą kartą apsilankius Alytuje kilo įspūdis, kad čia gali yra viskas, kas yra ir sostinėje (būreliai, super mokyklos, baseinai, pramogos), bet jausmas toks, lyg būtum kurorte. Juk ne veltui vietiniai Senamiesčio rajoną, kuris driekiasi Nemuno kilpoje prie Dailidės ežerų vadina Kurortu. Būtent ten ir apsistosime – centras ranka pasiekiamas, o per langus girdėsime čiulbant paukštelius.

Pirmą kartą vaikščiodami Alytumi su vyru apkalbėjome, kad laikas su vaikais bėga beprotiškai greitai – visi pritars, kad mirkt ir jau tavo leliukui prasideda paauglystė. Supratome, kad liko labai nedaug metų pasidžiaugti tomis akimirkomis kartu, labiau jas išjausti, mažiau skubėti, daugiau mėgautis, tad pabėgimo iš didmiesčio planas tam labai tiko. Suprantu, kad dirbsime tiek pat, reikalų irgi bus tiek pat, bet to mums į kaulus įsigeriančio skubėjimo, šurmuliuko ir įtampos bus mažiau.

Ar taip bus? Stebėkite mūsų šeimos serialą čia ir FB facebook.com/seimosgidas ar IG instagram.com/goda_seimosgidas ir sužinosite!

O štai pirmasis atradimas – vaizdas nuo Baltosios rožės pėsčiųjų tilto Alytuje. Gniaužia kvapą, ar ne?

Vaizdas nuo Baltosios rožės tilto Alytuje. Atradimas nr. 1!