Smiltė: Tėti, o tu vaikystėje žiūrėjai senąją animaciją?

Rimas: Taip, žinoma.

Smiltė: O iš kur ją atsisiųsdavai?

Filmukus mes žiūrime dažnai ir kartais rasti kažką naujo ir nematyto – užduotis nelengva. Žiūrime ir amerikietiškos kultūros produkciją, ir prancūziškus apie vabaliukus „Minuscule“, ir senąją animaciją. Bet didžioji mano ir vaikų meilė yra japonai. Nesu komiksų gerbėja ar žinovė, japonų didžiaakiai personažai taip pat nėra kažkokia aistra, bet tokio dievuko, kaip Hayao Miyazaki filmukai yra KAŽKAS tokio.

Kuo jie mums patinka?

Siužetas visad balansuoja tarp realybės ir fantastinio pasaulio. Ir fantastika, tai ne monstrai šaudantys ugnimi, bet skraidančios salos, debesų karalystės, miško žmogeliukai. H.Miyazaki filmukai prikausto prie ekrano visą šeimą, nes niekad nežinai kur link pasisuks siužetas. Jie moko gerumo, bet ne to saldaus, rusiško, kur tu geras, aš geras, mes visi geri, o tokio tikroviško ir paprasto. Tai vieta, kur žmonės su savo svajonėmis, vizijomis, rožiniais akiniais vis dar yra realybė. O persivalgantys tėveliai virsta paršais:) Dar patinka tai,kad čia neskirstoma į mergaites ir berniukus, o dažnai merginos čia yra stiprios, drąsios ir nebijančios išbandymų!

Trumpai pristatysiu mūsų mylimiausius H.Miyazaki animacinius filmus:

„Dangaus pilis Laputa“ (Laputa: Castle in the Sky) – pasakojama apie paslaptingą skraidančią salą-pilį, kurios pavadinimas Laputa paskolingas iš knygos „Guliverio kelionės“. Daugelis tiki, jog tai legenda, bet tik ne Pazu, berniukas padedantis kalnakasiams ir lyg iš dangaus nukritusiai mergaitei Sita. Šiame filmuke daug politinės tematikos, labai vaizdžiai perteikiamas persekiojimas.

„Kikės siuntų tarnyba“ (Kiki’s Delivery Service) – jauna raganaitė turi užsitarnauti sau vardą apsigyvendama viena nepažįstamame mieste. O tai baisu net ir raganoms! Kikė sugalvoja, kad gali įsteigti siuntų pristatymo tarnybą.

„Porco Rosso“ – tai turbūt vienintelis filmukas, kurio vaikai nesuprato. Tai lyg šiuolaikinė Robino Hudo versija, tik vietoj girios ir žirgo, Rausvas paršas, kurį juo pavertė burtai, valdo lėktuvą.

„Princesė Mononokė“ (Princess Mononoke) – čia susipina ir istoriniai motyvai, ir fantastiniai elementai. Asmeniškai aš, labiausiai atsimenu nuostabius miško baubukus. Filmuke pasakojama apie princą, kuris kovoja su stebuklingomis būtybėmis ir vieno miestelio, naudojančio miško išteklius, gyventojais.

Baubukai:

„Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ (Spirited Away) – asmeniškai aš šį filmuką vadinu anglišku pavadinimu, nes nelabai suprantu tokio keisto vertimo. Šitas vienas iš mūsų topų – mergaitė Šihira išsikrausto į nepažįstamą miestą ir bekeliaujant į naujus namus, ji su tėvais užklįsta į keistą ir apleistą miestelį. Jis apleistas tik dieną, o vėliau pradeda lįsti dvasios, o jos tėvai virsta storais paršais. Kaip išgelbėti tėvus? Tai pirmą kartą istorijoje Oskarą laimėjęs anime stiliaus filmukas!!!

„Keliaujanti Haulo pilis“ (Howl’s Moving Castle) – mergaitė atsitiktinai susidūrus su blogiečiais paverčiama senute, o iš nevilties iškeliavusi iš namų susiduria su kaliause, kuri nuveda ją prie jauno burtininko Haulo pilies. Na, pilis piliai nelygi, iš pažiūros gal ir lūžena, bet ji užtat moka vaikščioti! Taip ir prasideda Sofi ir Haulo nuotykiai, nes reikia išgelbėti dvi kariaujančias valstybes bei atvirsti mergaite.

„Vėjas kyla“  (The Wind Rises) – paties animatoriaus tėvas dirbo su lėktuvais, o H.Myazaki nuo vaikystės juos piešė. Tai pasakoja šis filmukas – apie berniuką kuris nori kurti lėktuvus. Čia susipina ir karo, ir meilės temos, tad filmukas skirtas mokyklinukams.

„Panda! Go, Panda!“ – mergaitė gyvena su močiute, kuriai reikia skubiai išvykti. Ji pasižada būti gera, prižiūrėti namus ir viskas taip vyksta, kol namuose neatsiranda dvi pandos. Smagu, kad čia niekam nekyla minčių, kad Panda negali būti tėčiu, tik nepamirštama, jog tėčiui būtina skaityti laikraštį. Vienas mėgstamiausių filmukų mano keturmetės.

„Ponyo ant uolos prie jūros“ (Ponyo on a Cliff) – Šiuolaikinė undinėlės interpretacija 🙂 Ponyo yra žuvytė, kuri nori būti žmogumi. Tai jai pavyksta ir ji susidraugauja su penkiamečiu Sosuke. Tiesa, jūrų valdovas nėra toks patenkintas, todėl kyla potvynis ir reikia gelbėtis. Tuomet paaiškėja, kad Ponyo turi stebuklingų galiu ir iš mažo vaikiško laivelio, gali paversti didžiuliu. Tokį žvake varomą laivelį vėliau draugė užsienyje nupirko savo vaikui. Pavydu!

„Mano kaimynas Totoro“ (My Neighbor Totoro) supažindina su tamsoje gyvenančiomis namų dvasiomis, kurių draugėmis tampa dvi profesoriaus dukros. Mergaitės liūdi, nes ligoninė guli jų mama. Jaunėlį savo pyktį išlieja širsdama, o vyresnėlė susirūpinusi iškeliauja pėsčiomis pas mama. Jaunėlė tuomet pasikviečia į pagalbą dvasią Totoro ir leidžiasi jos ieškoti. Galų gale abi atsiduria pas mamą ir nugirsta, kad mamai tik sloga…

Gal esate kažką matę? Kuris filmukas jums įdomiausias?