Aš esu Meškių gerbėja ir prieš keletą mėnesių jiems rašiau ditirambus. Tiksliau jų autorėms – Evelinai Daciūtei ir Rasai Karper. Todėl plojau rankomis, kai išvydau naują knygos dalį.
Tiesa, įtariu ji turėjo skaitytojus pasiekti vasaros pabaigoje, nes istorija apie mokslo metų pradžią. Bet, iš kitos pusės, dabar leidykla “Tikra knyga” gali visas tris knygas apjuosti raudonu kaspinu, suteikti nuolaidą ir pardavinėti, kaip rinkinį.
Be galo džiaugiuosi, kad meškių imperija plečiasi – meškiai turi savo atvirukus, savo užrašines ir net rankų darbo kolekcinius meškius.
Trečioji knygos dalis, kaip ir išduoda jos pavadinimas “Meškiai eina į mokyklą” pasakoja apie paskutines vasaros dienas, kuomet septyni meškiai jaudinasi prieš pradėdami lankyti mokyklą. Kas ten laukia? Kaip jiems seksis? Kodėl pavadinau tai “pilnametraže” istorija? Nes pirmosios dvi knygos buvo sudarytos iš nedidelių apysakų, o šioji – viena ilga istorija.
Kaip ir pirmosiose knygose, akį džiugina Rasos iliustracijos ir Evelinos originalus požiūris ir net man naudingos įžvalgos, kaip nuraminti spurdančią širdelę.
Tiesa, nežinau ar tema tikrai labai aktuali – maniškė pirmokė tiesiog spirgėjo, kaip norėjo į mokyklą ir jokio jaudulio nerodė. O gal jis buvo, bet labai labai giliai paslėptas?
Net jei ir nesusipažinote su meškiais “Meškių istorijos: Lubinų labirintas” ir “Meškių istorijas: Medaus mainai” – galite skaityti šią knygą ir nejausti informacijos trūkumo.
Labai įdomu, kokiame kontekste meškiai atsidurs kitą kartą?
