main

Kiti miestaiRenginiai

Sekmadienį Bitininkystės muziejuje – tradicinė medkopio šventė

2022-08-08 — by Goda Leo — 0

medkopis2022.jpeg

Kaip ir kasmet, žolynams žydint, bitutėms dūzgiant…Ignalinos r., Stripeikių kaime, Bitininkystės muziejuje rugpjūčio 15 d. medkopio pabaigos šventė “Ulioja bitelė”

PROGRAMA

  • 13.00 val. – iškilmingas šventės atidarymas, garbių svečių sveikinimai, Austėjos ir Bubilo dievybių pagarbinimo apeigos su Žemynos Trinkūnaitės kanklininkių grupe.
  • 13.30 – 14.30 val. – “Žemynos kanklių grupė” koncertinė programa.
  • 12.00 – 18.00 val. – bičių produktų, kulinarinio paveldo ir tautodailės darbų kermošius, amatų kiemai ir kūrybinės dirbtuvės.
  • 14.30 – 15.30 val. “Bitės podiumas” rankų darbo suknelių bitės tema, papuošalų ir floristinių kompozicijų pristatymas su aukštosios mados kūrėja Giedre Sunklodaite, papuošalų kūrėja Svieta Šliževičiene, floriste, TV laidų vedėja Kristina Rimiene.
  • 15.30 –16.00 val. paskaita “Lietuvos tamsioji bite – praktinės patirtys”, lektorius – Lietuvos tamsios bites asociacijos vadovas Arūnas Adžgauskas.”
  • 16.00 – 16.30 val. paskaita “Bitė – dovana pasauliui”, lektorius – gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius.
  • 13.30 – 17.00 val. erdvinis kinas su “Kinas kitaip”. Įvairių edukacinių/pažintinių filmų pristatymas/peržiūra.
  • 14.00 – 16.30 val. “Ambasadų kiemas”. Japonijos ir kitų užsienio šalių ambasados pristatys kultūrinį ir bitininkystės paveldą.
  • 15.00 – 15.30 val. Medaus kiemas: “išmaniojo” avilio pristatymas bei medaus skonio naujiena “kreminis medus”, parodomasis medaus sukimas stikliniame medsukyje ir šviežio “prezidentinių” bičių medaus vaišės, bičių motinos paieška su muziejaus bitininku Mindaugu Bridžiumi.
  • 16.30 val. – su koncertine programa pas taikias bites svečius kvies grupė “Baltos varnos”.

Kūrybinių dirbtuvių naujienos 

  • Svečiai/bitininkai iš Lenkijos pristatys savo krašto bitininkystės paveldą, šilko tapymo bites tema dirbtuvės su tapytoja Kristina Daruliene, augmentuotos realybės žaidimas “Bitės performansas” su programuotoju Raimundu Banevičiumi;
  • Rekonstrukciniai amatai su puikiaisiais “Dvaro meistrais”, “Kauno karo istorijos klubas” pristatys senovės baltų genčių ir Teutonų ordino gyvenseną, karybą, ginklus, šarvus;
  • edukatorė Juventa Mudėnienė su “Austėja ir jos bičių dvaras” popierine edukacija;
  • augalinio dažymo edukacija su menininke Raminta Beržanskyte;
  • Egidijus Virbašius – muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų meistras,  atskleis ragų ir kitų instrumentų melodingumo galimybes;
  • meduolių dekoravimas su edukatore Birute Rainiene;
  • kelminio avilio skobimas su sertifikuotu amatininku/meistru Kęstučiu Cikana;
  • vaško laiškų rašymas ir antspaudų gamyba su edukatore Aiste Andriušyte;
  • “Duonos kelio” edukacija su Daugėliškio krašto bendruomene; proginės „Medkopio 2022“ monetos kalimas su meistru Mantu Ališausku; šilko tapymo kūrybinės dirbtuvės su tapytoja Kristina Daruliene;
  • parodomasis midaus virimas ir degustacija su vieninteliu midaus someljė Lietuvoje Eriku Augustinavičiumi;
  • žolynų skulptūrų rišimas (avilio pynimas) su meno kūrėja Viktorija Bitinaite – Stankevičiene;
  • molinės bitės lipdymas su keramike Jolita Bužinskiene;
  • juostų audimas, apyrankių pynimas, vaistingųjų augalų arbatų ragavimas su garsiąja Breidokų šeimyna;
  • žolynų paslapčių išrišimas (hidrolato gamyba) su Laima Kondratiene; šiaudinių sodų vėrimas su tautodailininke Aušra Steikūniene;

Renginį ves TV žvaigždė, laidų vedėja, muzikologė Zita Kelmickaitė.

SVARBU Dėl eismo saugumo prašome atvykstančius automobiliais į šventę važiuoti per Ginučius; iš šventės – per Kirdeikius.

Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Ignalinos rajono savivaldybė. Renginį organizuoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

P.S. renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

KaunasRenginiai

Žolinės šventė Rumšiškėse: programa visai šeimai

2022-08-08 — by Goda Leo — 0

72630-zoline-2016_resize-960x640.jpg

Senas posakis, kuriuo vadovavosi mūsų protėviai – „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės“. Lietuvos liaudies buities muziejaus senolių sodybos – pati tinkamiausia vieta tradiciškai susieiti! Žolinės šventadienis muziejuje – jau rugpjūčio 15 d. 12:00 val.!

Per Žolinę atvykite paviešėti, padėkoti už naują derlių, pasidžiaugti jo gėrybėmis, spalvingomis gėlėmis ir dailiausiomis žolynų puokštėmis! Lietuvos liaudies buities muziejus parengė įdomią ir gausią programą. Šventė tradiciškai prasidės šventomis mišiomis muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje bei žolynų ir derliaus pašventinimu, o po šių apeigų su šventine eisena visos linksmybės persikels į Aukštaitijos kaimą.

Šventėje bus galima gyvai pažinti Žolinės tradicijas bei smagiai ir nerūpestingai praleisti šventadienio popietę senajame kaime. Lankytojų laukia pažintis su etnografinių regionų Žolinės puokštėmis, įvairiais darželiuose augintais žolynais ir sodo bei daržo derliaus gėrybėmis, kelionė laiku į šventadienį Lietuvos kaime XX a. 3–4 deš. ir dar daug įvairiausių pramogų! Žinoma, kokia gi šventė be amatininkų ir skanumynų gamintojų kermošiaus, jodinėjimo arkliais bei žaidimų! Šventę vainikuos „Ponios Hanos teatro“ spektaklis „Pirmiau mirė, paskui vedė“  bei šokiai ir dainos su geros nuotaikos nestokojančiais muzikos ansambliais.

ŽOLINĖS ŠVENTADIENIO PROGRAMA

Muziejaus miestelis

  • 12:00 val. Šventos Mišios Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Mišias aukoja Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas – kun. Gintas Rumševičius.
  • 13:00 val. Šventinė Kryžių pagerbimo ir apvainikavimo eisena į Aukštaitijos kaimą su Kauno folkloro klubu „Liktužė“.

Aristavėlės dvaras

  • 14:00 val. Vieša diskusija: „Etninė kultūra ir šiuolaikinė heraldika“. Diskusijos pašnekovai: doc. dr. Dalia Urbanavičienė, prof. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Aleksiejus Luchtanas, dr. Agnė Railaitė-Bardė (moderatorė).

Aukštaitijos kaimas

  • 11:00–17:00 val. Šventinis kermošius – Jūsų lauks ir liaudies meistrai, ir skanumynų gamintojai! Pasivažinėjimas arklio traukiamu vežimu ir jodinėjimas!

Kyliškių sodyba

  • 13:00–16:00 val. „Tėviškės“ medus – prekyba muziejaus pievų ir miškų medumi. Apie medaus kelią muziejuje pasakoja bitininkai Jadvyga ir Juozas Girdžiai.

Kirdeikių sodyba

  • 13:00–16:00 val. Viktorina tradicinių Lietuvoje augintų kultūrų tema: „Ant Žolinės pilnos pintinės ir šalinės“.

Klepšių sodybos klėtis

  • 13:00–16:00 val. Ekspozicijos „Kraičio skrynioje“ pristatymas. Audinių ir drabužių kraitis – didžiausias nuotakos turtas, jie, kaip ir baldai kraičių laikymui – vertinga etninio paveldo dalis.

Klepšių sodybos kiemas

  • 13:00–16:00 val. Tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių dirbtuvėlės, kuriose iš kvapnaus, vasarą menančio šieno glėbelio Jus pamokys visokių dydžių, formų, talpumo indą pagaminti.

Gyvakarų sodybos gerasis kiemas

  • 13:00–14:00 val. Rumšiškių KC mišraus vokalinio ansamblio „Žigla“ koncertas.
  • 14:00–15:00 val. Romansai – atlieka Dalia Vaicenauskienė.
  • 15:00–16:00 val. Kauno raj. Ramučių kultūros centro, Voškonių laisvalaikio salės teatro „Siena“ spektaklis: „Pirmiau mirė, paskui vedė“ (pagal R. Eristavi). Režisierė H. Šumilaitė.
  • 16:00–17:00 val. Šokti kvies ir nuotaiką kels muziejaus muzikontas!

Gyvakarų sodybos kluoniena

  • 13:00–15:00 val. Kaimo jaunimo žaidimai „Zovada bėgdamas, kūliais virsi!“

Pagirių sodyba

  • 13:00–16:00 val. Tradicinių Žolinės puokščių paroda.
  • 14:00–15:00 val. Edukacija „Vaistiniai ir prieskoniniai darželių augalai.“ Bus galima įsigyti Gražinos Žumbakienės knygą „Senieji Lietuvos gėlių darželiai. Kvapnūs, puošnūs, gydantys.“.

Klausučių sodybos kiemas

  • 13:00–16:00 val. Kūrybinė edukacija „Pasistatyk namą pats!“.

Tauragnų sodyba

  • 13:00–16:00 val. Patirk kelionę laiku: ,,Žolinės šventadienis Lietuvos kaime XX a. 3–4 deš.“.

Kilbisų sodyba

  • 14:00–15:00 val. Kauno folkloro klubo „Liktužė“ koncertas.

Bilietai:

Bilieto kaina – 10 €
Studentams, moksleiviams ir senjorams – 5 €
Ikimokyklinio amžiaus vaikams – nemokamai.

Daugiau informacijos ir bilietai internetu: https://www.llbm.lt/zolines-sventadienio-programa/

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas ir publikuojamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Už fizinių asmenų fotografavimą, filmavimą ir foto bei vaizdo medžiagos platinimą renginio organizatorius neatsako.

Programa gali nežymiai keistis.

PajūrysRenginiai

Savaitgalį Kuršių Nerijoje – senųjų amatų dienos

2022-08-08 — by Goda Leo — 0

senuju-amatu-dienos-960x540.jpeg

Gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“ – tai tikra tradicija tapęs renginys, kviečiantis į gyvą senųjų amatų, kultūrų ir edukacijų muziejų po atviru dangumi.

XXIII-asis gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“ – tai tikra tradicija tapęs renginys, kviečiantis į gyvą senųjų amatų, kultūrų ir edukacijų muziejų po atviru dangumi!

Šis festivalis su įtraukiomis amatininkų dirbtuvėmis, aktyvio- mis kūrybinėmis ir edukacinėmis veiklomis, didžiąja dalimi susijęs su vietos kultūros atminties pažinimu ir puoselėjimu. Kartu pažinsime archajiškus gintaro apdirbimo būdus, su meistrais pasinersime į keramikos istoriją, jos kūrimo ypa- tumus, virsime muilą, skaičiuosime laiką ir kepsime duoną. Skanausime ir ragausime vikinginio laikotarpio patiekalus, o desertui lauks vofeliais su kafija. Žolinės savaitgalį mokysimės senaisiais būdais gaudyti žuvį, gaminti žaislus, nusivyti juostą. Dėmesį skirsime papuošalų gamybai ir senovės gyventojų aprangai pažinti.

Koncertų pievoje, pačioje amatininkų kaimelio širdyje suksis senojo šokio tradicijų puoselėtojai, o savo muzika dalinsis ne tik folkloro ansambliai, bet ir senų sąskambių įkvėptos muzikos grupės. Ypač žingeidiems šventės svečiams siūlome leistis į pa- žintines ekskursijas senoviniu laivu – kurėnu Kuršių mariomis.

Programa https://www.neringosmuziejai.lt/file/manual/Amatu%20dienos%20programa%20Neringoje%202022%20-.pdf

Tautodailininkų-amatininkų dirbtuvių dalyvių, prekiaujančių 2022 m. rugpjūčio 13-15 d. sąrašu čia –> https://www.neringosmuziejai.lt/file/manual/TAUTODAILININKU-AMATININKU%20DIRBTUVIU%20DALYVIU%20SARASAS.pdf

Kiti miestaiRenginiai

Visą savaitgalį – ŽOLINĖ TRAKUOSE Kopūstinės kermošius

2022-08-08 — by Goda Leo — 0

295445652_1974932282857474_6862752441727902377_n-960x503.jpeg

Rugpjūčio 12–15 d Trakuose svečių laukia tradicinis KOPŪSTINĖS KERMOŠIUS, kuris vyks Karaimų (Kopūstinės) saloje ir Žolinių šventė.

PROGRAMA

Rugpjūčio 12-15 Amatininkų, tautodailininkų ir ūkininkų prekyba Karaimų (Kopūstinės) saloje

Rugpjūčio 15 d. 

ŽOLINĖS ATLAIDAI Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje

  • 10.00 Šv. Mišios (lenkų k.)
  • 11.15 Procesija per miestą su orkestru (dirigentas Egidijus Miknius) pagerbiant stebuklingąjį Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos paveikslą
  • 12.00 Šv. Mišios (lietuvių k.)

Kviečiame puoštis tautiniais drabužiais, į mišias atsinešti žolynų ar daržovių, kurie bus pašventinti, nešami procesijos metu

KOPŪSTINĖ

S. Firkovičiaus skveras / Karaimų (Kopūstinės) sala

13.30 val. Kopūstinės atidarymas (renginį veda Liuda Korsanovienė)

Šokiai, dainos ir žaidimai su Trakų kultūros rūmų kolektyvais: Folkloro ansambliu ,,Radasta“ (vad. Marytė Morkūnienė, Rasa Zakarė), Aukštadvario etnografiniu ansambliu „Verknė“ (vad. Vaidas Lengvinas), Onuškio kapela „Samė“ (vad. Gražina Kulbickienė), Tiltų kaimo kapelija (vad. Vaiva Neteckienė, Nijolė Bižokienė), Dusmenų folkloriniu kolektyvu „Dusmena“, Rūdiškių kultūros centro folkloro ansambliu „Diemedis“ (vad. Dalia Žalpienė), Trakų Vokės dvaro sodybos folkloro ansambliu „Vija“ (vad. Vaidas Lengvinas) bei Vaido Lengvino dainomis, dainuojamąja poezija

Amatų kiemas (Karaimų g. 41, Trakai)

Amatų ir menų mokymai vaikams bei suaugusiems (nemokami, jei nenurodyta kitaip)

14.00–17.00

  • Geldos skaptavimo gamybos mokymai ir amato demonstravimas (meistras Jonas Ališauskas)
  • Šaukšto gamybos mokymai ir amato demonstravimas (tradicinis amatininkas Vladislavas Kozlovskis)
  • Duonų duona – savo kepalėlio kepimas.

13.30–14.00 Pirmas kepimas (duonos atsiėmimas iki 15 val.),

15.00–15.30 Antras kepimas (duonos atsiėmimas iki 17 val.), (iškeptos duonos kaina 2 Eur), meistrė Miglė Dalgedaitė)

14.00–15.00

  • Neaustinių juostų audimas su skėtuku (tradicinė amatininkė Ramunė Petkevičienė)
  • Tekstilinio žaisliuko – žuvytės pakabuko siuvimas (amatininkė Liucija Pavlovska)

15.00–16.00

  • Žvakidžių inkrustavimas žolynais (meistrė Dalia Ališauskienė)
  • Žalvarinių žiedų gamyba pagal baltus (juvelyrė Judita Bagočiūnienė)

16.00–17.00

  • Žvakių liejimo demonstravimas ir mokymai (pasigamintos žvakės kaina 1 Eur), meistrė Alma Kasperavičienė)

17.00 Gaspadinės kopūstinė (Kopūstų sriuba nemokamai)

Renginį organizuoja Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija, Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija, Trakų seniūnija

KaunasRenginiai

Kaune ir Kauno rajone nuo ketvirtadienio iki sekmadienio klajos žirafos

2022-08-01 — by Goda Leo — 0

Xirriquiteula_GIRAFES01-960x1429.jpeg

Žirafos mieste?! Savanos karštis, juokas ir afrikietiški ritmai mieste! Leiskitės į kelionę su būriu linksmų žirafų ir iš naujo atraskite miesto erdves nerūpestingo džiaugsmo pripildytomis akimis.

Jei pastebėsite poetiškai gatve klajojančių žirafų šeimynėlę, neišsigąskite, o nusišypsokite! Rugpjūčio mėnesį spalvingų žirafų būrys Kauno miesto ir rajono gatvėse kurs svajingą savanos atmosferą. Vedami ritmingų būgnų garsų, šie žavūs ir smalsūs gyvūnai tyliai judės pirmyn be jokio scenarijaus ir žaismingai megs pažintis su aplink juos besibūriuojančiais vaikais ir suaugusiais. Šeimynėlė linkusi stebinti! Susidurdami su šiais personažais gatvėje neliksite abejingi ištiesti ranką, paglostyti ir linksmai pasijuokti, ypatingai jiems krečiant smagias išdaigas. Kartu su linksmomis ir išradingomis žirafomis leiskitės į laukinį miesto nuotykį, kuriame netrūks geros nuotaikos, egzotikos ir vasariško šurmulio!

Kaip tai atrodo?

Pasirodymai vyks:

  • Rugpjūčio 4 d. 12 val. Laisvės al. 36, Kaunas
  • Rugpjūčio 4 d. 17 val.  Kertupio g. 18, Neveronys, Kauno rajonas
  • Rugpjūčio 4 d. 20:30 val. A. Merkio g. 1, Lapės, Kauno rajonas
  • Rugpjūčio 5 d. 14 val.  Sodų g. 2 (prie Liučiūnų laisvalaikio salės), Liučiūnai, Čekiškės sen., Kauno rajonas
  • Rugpjūčio 5 d. 17:00 val. Akropolis, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas
  • Rugpjūčio 5 d. 20 val.  Nemuno g. 14 (Rokų laisvalaikio salės vidinis sodelis), Rokai, Kauno rajonas
  • Rugpjūčio 6 d. 10:30 val. Prie Kauno pilies ir ženklo #Kaunas2022
  • Rugpjūčio 6 d. 13 val. Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus, Obelynės g. 8, Akademija, Kauno r.
  • Rugpjūčio 6 d. 16 val. Liepų parkas, Kačerginė, Kauno rajonas
  • Rugpjūčio 7 d. 13 val. Kulautuvos parkas, Kulautuva, Kauno rajonas
  • Rugpjūčio 7 d. 16 val. Vydūno al. prie amfiteatro, Vilkija, Kauno rajonas
  • Rugpjūčio 7 d. 20 val. Kaimynystės parkas, Garliava, Kauno rajonas

Teatras „Xirriquiteula“ susikūrė 1985 m. Barselonoje. Nuo tada trupė judėjo savita trajektorija, kurdama tradicinius ir gatvės teatro spektaklius skirtingoms auditorijoms. Per pastaruosius du dešimtmečius teatro kuriami pasirodymai – menininkų ilgų tyrinėjimų, tobulėjimo ir mokymosi rezultatas. Trupė siekia sutelkti dėmesį į mažiausias smulkmenas, unikalų turinį ir kokybę visoms amžiaus grupėms. Įdomiomis istorijomis įtraukiantys trupės spektakliai „Contes Del Cel“, „Papirus“, „A Tempo“, „Water!“, „Nomadas“ ir kiti sulaukė pripažinimo tiek Ispanijoje, tiek svetur. Už autentišką spektaklių scenografiją ir režisūrą teatras yra gavęs keletą apdovanojimų ir toliau aktyviai dalyvauja įvairiuose meno festivaliuose Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje.Autoriai ir meno vadovai: Iolanda Llansó ir Daniel Carreras

  • Atlikėjai: Claudia Abellan, Julian Jabon, Marc Costa
  • Muzika: Camilo Vernazza
  • Kostiumai: Iolanda Llansó, El Talleret
  • Kūryba: teatras „Xirriquiteula“
  • Trukmė: 30 min.
  • Spektaklio pristatymą „ConTempo“ festivalyje remia Ramon Llull institutas.

ConTempo festivalis – Kaunas 2022 programos dalis. Visa festivalio programa: www.contempofestival.lt Festivalio abonementai: bit.ly/ConTempoAbonementas

Kiti miestaiRenginiai

Druskininkuose savaitgalį – folkloro šventė su pramogomis visai šeimai

2022-08-01 — by Goda Leo — 0

2022-folkloras-event-cover.jpeg

Rugpjūčio 5–7 d. mieste vyks 29-oji Dainavos krašto folkloro šventė, į kurią suvažiuos beveik 170 autentiško folkloro puoselėtojų iš įvairių  Lietuvos regionų ir pristatys specialiai parengtas koncertines programas apie Dzūkijos ir kitų regionų senųjų vestuvių tradicijas: papročius, apeigas, dainas, verkavimus, tautinius kostiumus.

PROGRAMA

Visomis dienomis Vilniaus alėjoje nuo 12 val. veiks tautodailės dirbinių, amatų ir kulinarinio paveldo mugė. 

Rugpjūčio 5 d. (penktadienis)

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka 

  • 16 val. Paskaita „Mergvakaris. Tradicijų, apeigų, dainyno išlaikymas ir veiklų modifikacijos kartų kaitoje“. Lektorė etnologė Gražina Kadžytė
  • 18 val. Paskaita „Dzūkų vestuvių tradicinis kostiumas“. Lektorė Asta Vandytė

Vilniaus alėja 

  • 17–20 val. Amatų edukacijos PROCAVOK SANOBIŠKAI. Šaukštų drožyba, vėlimas iš vilnos, puodų žiedimas kojomis sukamu ratilu, žaislai iš medžio, žaislų siuvimas tradiciškai, dubenėlių lipdymas

Pramogų aikštė 

  • 19 val. Koncertas KAPELIJŲ GRAJUS Dalyvaus folkloro ansambliai „Raskila“ (Panevėžys), „Serbenta“ (Leipalingis), kapela „Martvežiai“ (Klaipėdos r.), grupė „Smetonos ūsai” (Vilnius)
Rugpjūčio 6 d. (šeštadienis)

K. Dineikos sveikatingumo parke kūrybinės dirbtuvės SUSPINSMA KASELAS. Moderatorė etnologė Gražina Kadžytė

  • 11–12.30 val. Tradicinių kasų pynimo praktinis užsiėmimas. Lektorė Jolanta Balnytė
  • 12.30–13.30 val. Mokymai „Veseiliniai verkavimai“. Lektorė etnomuzikologė Vera Venckūnaitė-Čepulienė. Dalyvaus folkloro ansambliai „Kuršių ainiai“ (Klaipėda), „Nova“ (Šakiai), „Raskila“ (Panevėžys), „Stadałėlė“ (Druskininkai)
  • 14 val. Koncertas SUSIEDŲ PASDAINAVIMAI, PATANCAVOJIMAI Dalyvaus folkloro ansambliai „Stadałėlė” (Druskininkai), „Kuršių ainiai” (Klaipėda), „Verpeta” (Kaišiadorys), „Raskila” (Panevėžys), „Žeiria” (Varėna), „Nova” (Šakiai), „Dainuviai” (Lazdijai), „Serbenta” (Leipalingis), „Žemynėlė” (Viečiūnai)

Vilniaus alėja 

  • 15–18 val. Amatų edukacijos PROCAVOK SANOBIŠKAI. Pažintis su savo krašto tautiniu kostiumu, žolynų vainiko pynimas, sodų rišimas, drevinė bitininkystė, molio žiedimas

Pramogų aikštė 

  • 18.30 val. Koncertas KAPELIJŲ GRAJUS Dalyvauja folkloro ansambliai „Kuršių ainiai” (Klaipėda), „Verpeta” (Kaišiadorys), „Nova” (Šakiai), kapela „Griežikai“ (Vilnius). Folkloro ansamblis „Žeiria” pristatys Varėnos kultūros centro ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro projektą „Dzūkijos regiono tradicinio muzikavimo kursai“
Rugpjūčio 7 d. (sekmadienis)

Vilniaus alėja 

  • 12–15 val. Amatų edukacijos PROCAVOKIT SENOBIŠKAI . Tradiciniai dekoratyviniai nėriniai, tradicinės lietuviškos pirštinės ir jų įvairovė, gintaras juvelyrikoje, audimo paslaptys, odinių apyrankių pynimas, vytinių juostų audimas

PajūrysRenginiai

Savaitgalį Šventojoje – jūros ir žvejų šventė 2022

2022-08-01 — by Goda Leo — 0

294537841_2668615616605416_7785954880794379573_n-960x540.jpeg

Rugpjūčio 5 – 7 dienomis Šventojoje laukia tradicinė Jūros ir žvejų šventė. Jūros dienos šventė Šventojoje pirmą kartą surengta prieš 88 metus. Tęsiant šią tradiciją, Palangos kultūros ir jaunimo centras pajūrio gyventojus ir svečius kviečia į tris dienas truksiančią šventę, kurioje netrūks edukacijų ekologijos tema, muzikos ir, žinoma, žuvienės.

PROGRAMA

RUGPJŪČIO 5 D. Penktadienis
  • 12.00 – 22.00 val. „Vikingų laivų“ treniruotės Šventosios upėje/ Energetiko tiltelis
RUGPJŪČIO 6 D. Šeštadienis

Būtingės Evangelikų Liuteronų bažnyčia/ Saulėtekio takas 1

  • 11.00 val. Šventos Mišios už žuvusius jūroje

Šventosios upė/ Energetiko tiltelis

  • 14.00 – 16.30 val. „Vikingų laivų“ varžybos

Alėjos miškelis/ Jūros g. 2

  • 14.00 – 20.00 val. Laisvalaikio zona
  • 16.00 val. Žuvienės skanavimas

Pėsčiųjų aikštė/ Topolių g. 4

  • 12.00 – 17.00 val. Edukacijų ir mokymų erdvė ,,Gamta – tai mes“
  • 18.00 val. Šventosios žvejų ir „Vikingų laivų“ varžybų apdovanojimai
  • 18.30 val. Koncertinė programa ,,Banguojantys ritmai“

Šokių kolektyvas „Palangos vėtrungė“, grupė D.I.K.V.A.Š., vaikų šokių teatras „Angel Project“, muzikos grupė „Discovers“.

  • 21.00 val. Muzikos grupė Arina ir VETO BANK

Šventosios gelbėjimo stotis/ „Shark slide“

  • 22.30 val. Dūzgės prie jūros
RUGPJŪČIO 7 D. sekmadienis

Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės, bažnyčia/ Jūros g. 7

  • 11.00 val. Šventos Mišios už žuvusius jūroje

Šventosios gelbėjimo stotis

  • 12.30 val. Žuvusiųjų jūroje pagerbimas. Gėlių vainikų nuleidimas į jūrą
  • 13.00 val. Zumba ir spalvų jūra

RenginiaiVilnius

Šeštadienį – šeimų edukacija „Vytautas Didysis ir jo Katedra“

2022-08-01 — by Goda Leo — 0

1646922472_0_vytautas2_rgb_thumbnail.jpeg

Šį šeštadienį 12 val. Vilniaus katedros požemiai kviečia vaikus, tėvus ir senelius susipažinti su garsiausiu visų laikų Lietuvos valdovu – Vytautu Didžiuoju, jo atvaizdais, epocha, paveldu Vilniaus katedroje. Didysis kunigaikštis buvo katedros geradarys, palaidojus šios šventovės požemiuose, čia įamžintas jo atminimas.

Pirmoje edukacinio užsiėmimo dalyje apžiūrėsime katedrą, jos architektūrą, Vytauto atminimo ženklus, požemių kriptas ir XV a. menančią freską. Antrojoje dalyje animaciniai filmukai mažiesiems dalyviams pristatys Vytauto Didžiojo giminaičius. Kartu spręsime galvosūkį, aiškinsimės ką jam yra tekę gauti dovanų iš kitų valdovų ir dėliosime Vytauto laikų katedrą vaizduojantį konstruktorių. Užsiėmimo pabaigoje lauks suvenyrai.

Trukmė: 1,5 val. Kaina – 12 Eur, su nuolaida – 7 Eur, ikimokyklinio amžiaus vaikams nemokamai. Būtina registracija: el.p. katedrospozemiai@bpmuziejus.lt, tel. 860012080.

PajūrysRenginiai

Šį savaitgalį – Jūros šventė! Programoje pramogos ir vaikams

2022-07-25 — by Goda Leo — 0

FB-event_Klaipeda-770-960x540.jpg

Jau šį savaitgalį, liepos 29-31 dienomis, Klaipėda ners į 63-osios Jūros šventės bangas. Arti šimto įvairaus žanro renginių savo programoje talpinanti šventė šį kartą su išskirtinėmis dovanomis 770-ies metų įkūrimo jubiliejų mininčiai Klaipėdai. 

Renginiai, skirti Klaipėdos miesto įkūrimui

Vienas reikšmingiausių 770-ojo gimtadienio renginių, liepos 30-ąją, šeštadienį, organizuojamas tarptautinis forumas „Istoriniai miestai. Praeities siluetų ilgesys – refleksijos ir ateities modeliai“. Visuomenei atvira konferencija prasidės 10 val. ryte ir truks iki 14 val. 

Pagrindinis konferencijos pranešėjas Grzegorz Piątek – lenkų architektas, istorikas, parodų kuratorius. Grzegorz Piątek pristatys europinę  ir lenkišką  istorinių objektų išsaugojimo, atkūrimo ir atstatymo praktiką, tendencijas. Konferenciją moderuos prof. dr. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus universitetas).

 Įžvalgomis apie Klaipėdą dalinsis ir diskutuoti kvies prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), architektas Gediminas Rutkauskas (Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra), prof. dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas), Edmundas Andrijauskas (Andrijausko architektų biuras), dr. Liutauras Kraniauskas (Klaipėdos universitetas). Konferencijoje dalyvaus ir oficialūs miesto gimtadienio svečiai – Klaipėdos miestų partnerių delegacijų atstovai. 

Nuo 12.00 iki 18.00 val. Klaipėdos pilies kiemo aikštėje šurmuliuos meistrai, pasirengę pademonstruoti anksčiau mieste klestėjusius amatus. Miestiečiai ir svečiai bus kviečiami išbandyti savo jėgas ir vikrumą žaidžiant senuosius žaidimus, aidės senovinė muzika, skambės legendos apie Klaipėdą. Pilies muziejaus kiemo aikštė (Priešpilio g. 2, Klaipėda).

Rugpjūčio 1-ąją speciali oratorija ir magistrų apdovanojimai

Ypatinga miestui diena – rugpjūčio 1-oji, oficiali Klaipėdos gimimo diena, 13 val. prasidės raudonojo ąžuolo sodinimu Danės skvere, netrukus – 13.30 val. teatralizuotas plaukimas nuo miesto rotušės iki piliavietės. 14.00 val. Klaipėdos piliavietėje iškilmingai bus pakelta miesto vėliava bei 14.30 – atidaryta paroda „Neįteikta dovana karalienei Luizei“.  

Minint garbų miesto jubiliejų, kaip ir pernai Klaipėdos kultūros magistro žiedų apdovanojimą galės stebėti visi norintys klaipėdiečiai ar miesto svečiai. 16 val. istorinėje erdvėje – Klaipėdos piliavietėje, vyks iškilminga ir ypatinga apdovanojimų ceremonija. Išskirtinis Klaipėdos miesto savivaldybės apdovanojimas šiais metais bus įteiktas režisierei, kultūros ir lietuvybės puoselėtojai, docentei Virginijai Kochanskytei, džiazo pianistui, kompozitoriui Sauliui Šiaučiuliui ir aktoriui, režisieriui, tarpdisciplininio meno atstovui, fotografui, performansų kūrėjui, aranžuotojui, aktyviam kultūrininkui Benui Šarkai. 

18.00 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacija „Mano palinkėjimas Klaipėdai. Edukacinis susitikimas „Ką pasakoja senoji Klaipėda?“ (Karlskronos aikštė). 

19.00 val. Teatralizuota eisena į piliavietę (Karlskronos aikštė). Išskirtinę dovaną Klaipėdai įteiks ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasauline premjera, kurią 19.30 val. Klaipėdos piliavietėje nemokamai galėsime stebėti visi. 

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu. Šiam istoriniam įvykiui paminėti rengiama teatralizuota programa, kurios metu ketinama pakartoti vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link.

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą Klaipėdos miesto įkūrimui, sukūrė broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus.

Dovanos Klaipėdai 

Po kelerių metų pertraukos į Jūros šventės renginių programą sugrįžtantis Jono kalnelis pakvies įspūdingam šokančių fontanų šou, kuris šį kartą dedikuotas 770-ajam miesto gimtadieniui ir neabejotinai taps vienu ryškiausių šių metų Jūros šventės akcentu. 

Jono kalnelyje susijungs kelių Jūros šventės partnerių dovanos ir dedikacijos švenčiančiam miestui. Įspūdingą pastolinę konstrukciją su užrašu „Klaipėda 770“ dovanoja – UAB „Globalita“, „Sigmaris Group“ ir pastolines konstrukcijas tiekianti UAB „Layher Baltic“. 40 metrų ilgio ir beveik 10 metrų aukščio konstrukcija, kuriai bus panaudota apie 51 tonų pastolių, Jono kalnelio saloje bus pradėta montuoti likus 10 dienų iki Jūros šventės. 

Antrąją įspūdingo projekto dalį – šokančių fontanų šou šį kartą miestui dovanos AB „Klaipėdos vanduo“. Jūros šventės partneris kartu su žinoma režisiere Rūta Bunikyte, kuria nepaprastą Klaipėdos miesto ir jį supančio, įkvepiančio vandens istoriją skirtą miesto gimtadieniui ir pirmosios Klaipėdos vandenvietės 120-osioms metinėms paminėti. Projektas „Vandens miestas“ pristatys unikalią, specialiai sukurtą vandens ir žmogaus, vandens ir gyvenimo istoriją. 

Atsižvelgiant į rugpjūčio 1 d. minimą Klaipėdos gimtadienį šokančių fontanų šou lankytojus pasitiks ne du vakarus kaip įprasta, o net tris – penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Kiekvieną vakarą lauks 4 pasirodymai – 22.30, 23.15, 00.00, 0.45 val. Liepos 30-osios vidurnaktį, Jono kalnelyje kaip ir kitose Jūros šventės koncertinėse erdvėse skambės dedikacija miestui – daina „Dabartis“. 

PROGRAMA  – klaipedossventes.lt/juros-sventes-programa/

 

KaunasRenginiai

Nemokamą muziejų lankymo sekmadienį Rumšiškėse – Lenkijos amatininkų diena

2022-07-25 — by Goda Leo — 0

Warsztaty-Kurpie_plaka-litewski-960x1357.png

Liepos 31 d. 12:00 val., Lietuvos liaudies buities muziejuje vyks Lenkijos amatininkų diena, kurios metu visus liaudies meno mėgėjus maloniai kviečiame į karpinių, siuvinėjimo, popierinių gėlių ir medžio skulptūrų dirbtuves, vedamas Kadzidlo valsčiaus (Lenkija) liaudies meistrų, kurie dalyvius supažindins su spalvingu, pasakišku Kurpių regiono lenkų liaudies kultūros pasauliu!

Karpiniai, kaip kurpių trobų interjero puošyba, atsirado XIX amžiuje. Tuomet karpymui imtos naudoti (ir naudojamos iki šiol) avių kirpimo žirklės. Jomis kirptos baltos krepinio popieriaus juostelės apgadintiems paveikslų rėmams uždengti. Atsiradus blizgiam popieriui, ant gryčių sienų atsirado spalvotos stilizuotos lelijos, žvaigždės, paukščiai. Karpinius dažniausiai darė moterys, šis užsiėmimas joms buvo papildomu pajamų šaltiniu. Šis amatas gyvuoja iki šiol, nors karpiniai pasikeitė ir nebeatlieka savo pirminės paskirties.

Siuvinėjimas ir nėrimas daugiausiai naudotas drabužių puošybai. Marškiniai dabinti subtiliu siuvinėjimu kryželiu, kuriam naudotas raudonas siūlas, arba angliškuoju siuvinėjimu. Po Pirmojo pasaulinio karo atsirado nėriniai vąšeliu, jais puoštos prijuosčių apačios bei marškinių apykaklės. Nertais įsiuvais taip pat gražintos pagalvės, kurios dėliotos ant lovų kurpių trobose.

Medžio skulptūros, daugiausia šventųjų atvaizdai, buvo vadinamos figūromis arba asmenimis. Koplytėlės su šventaisiais statytos prie kryžkelių, upelių ir gyvenviečių. Į drožybos istoriją pateko daug žmonių, pvz., Andrzejus Kaczyńskis ir Łukaszas Raczkowskis. Garsiausi šio meno atstovai buvo bežemiai, nedirbo žemės ūkyje, gyveno iš fundatorių užsakytų figūrų drožimo.

Spalvotos popierinės gėlės gamintos daugelyje Lenkijos regionų. Jomis garsėjo pirmiausia Kurpiai, Mažoji Lenkija, Pakarpatė. Popierines gėles darė daugiausia moterys, vadintos gėlininkėmis ir popierininkėmis. Dažniausiai kurtos stilizuotos rožės, chrizantemos, ramunės, aguonos, saulutės, rugiagėlės ir neužmirštuolės. Šio amato atstovės netgi rado būdą, kaip apsaugoti savo puošmenas nuo atmosferos reiškinių poveikio: užbaigtus dirbinius panardindavo į ištirpintą vašką. Šitaip subtilūs rankdarbiai neprarasdavo formos ir spalvos veikiami šviesos, temperatūros ir drėgmės.