main

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Šeimos gidas išbando: Ką pamatyti Telšiuose?

2019-07-01 — by Goda Leo — 10

IMG_20190628_133637-960x720.jpg

Niekad gyvenime nebuvau važiavusi tik į Telšius. Pro Telšius, aplinks Telšius, taip, bet konkrečiai pasidairyti į šį miestą nebuvo kilę minties. Taip jau sutapo, kad turėjo laisvą dieną Žemaitijos sostinėje ir nors be vaikų, apsilankiau pagrindinėse vietose, kurias rekomenduojama pamatyti. Ar jos tinka vaikams – sužinosite žemiau.

Pirmiausia, pagyros – miestas atrodo tobulai: susitvarkęs, dailus, kompaktiškas, su daugybe žaidimų aikštelių, dėmesingiausiu turizmo informacijos centru ir skaniausiu sūriu. Pats miestas driekiasi palei Maisčio ežero pakrantę ir čia man kilo klausimas – kodėl tiek mažai paplūdimių? Vieną, apžėlusį ir tokį neįkvepiantį maudynėms (nors ir su persirengimo kabinomis) radau prie muziejaus „Alka”. Kitas pažymėtas prie Zakso kalno tolėliau nuo centro, tad neužsukau.

Juk būtų galima išnaudoti miestą poilsiniams tikslams šalia valtelių, vandens dviračių ir pan. didžiąją dalį pakrantės paversti pliažu. Smėliukas, ledai, persirengimo kabinos, paplūdimio tinklinio aikštelės… Vis dėl to Telšiai pasirinko konservatyvesnį būdą ir prie miesto prisišliejusią pakrantės dalį nuoširdžiai kloja trinkelėmis. Kartais galvoju, kad tos trinkelės, tai kaip euro-remontas… Na, bet čia ne apie tai, noriu papasakoti ką mačiau Telšiuose.

Atvykau traukiniu – kelionė juo trunka lygiai tiek pat kiek automobiliu, bet man, asmeniškai, maloniau važiuoti, gali atsipalaiduoti ar padirbti, o ir vaikams erdvės daugiau. Tiesa, jei kelionę planuojate link savaitgalio vasarą – įsigykite bilietus iš anksto, nes traukinyje nebuvo NĖ VIENOS laisvos vietos.

Nuo traukinių stoties pėsčiomis centrą pasiekiau per 20 minučių besidairinėdama, kaip gyvena telšiškiai. Pirmas sustojimas – Telšių informacijos centras (Turgaus aikštėje jau centriau nėra kur), kur labai maloni darbuotoja pasidalino žemėlapiais ir patarimais, kur link eiti.

Užlipau į Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kalnelį, nuo kurio atsiveria puiki miesto ir ežero panorama. Mmm, kurortas, ne miestas, atrodo tie Telšiai.

Tuomet leidausi link ežero – jei nuo informacinio centro maža gatvele eini link pakrantės, atsimuši į didžiulę žaidimų aikštelę. Puikiai įrengta, tvarkinga ir visiškai tuščia – čia ne aikštelė Bernardinų sode, kur vaikai vienas kitam per galvas lipa.

Keliauju toliau pakrante ir sustoju prieplaukoje, kur galima atsigaivinti ledais, pasigėrėti vaizdu, išsinuomoti vandens dviračius ar net laivą. Pasikartosiu, kad gaila, jog negali ir pasipliuškenti…

Pakrantė, besitęsianti keletą kilometrų puikiai pritaikyta kelionėms dviračiais ar paspirtukais. Aš tiesiog pasivaikščiojau, kol priėjau liftą. Juo užkilus turėtų atsiverti puiki panorama, bet ją užstoja pats liftas 😀 Nesupratau, kodėl nebuvo galima padaryti kokio apėjimo aplink ar liftą pastatyti kitoje vietoje, kad jis neužstotų vaizdo į ežerą. Liftas pakyla prie Telšių amfiteatro: naujoviško, stilingo ir labai gražaus renginiams skirto pastato. Laipteliais dar aukščiau – viena populiariausių kavinių „Džiugo namai”.

Jei esate su vaikais – siūlyčiau sukti atgal link centro ir leidžiantis kalniuku apturėti vieną smagiausių Telšiuose pramogų – paieškoti meškučių, kurių iki informacijos centro turėtumėte rasti net 26! Šiaip pats miesto centras smagus tuo, kad čia daugybė įvairių skulptūrų, papuošimų, jų vadinamos „mažosios Telšių miesto puošmenos”. Kiekvienas žingsnis ir stabtelėjimas gali jus nustebinti vis kokiu atradimu.

Skulptūra „Lietuvos skalikas“

Jei apsukote ratą ir grįžote į centrą, papietauti aš ėjau į kavinę „Senamiestis“, kuri garsėja savo žemaitišku meniu. Neužsakius iš anksto, pasirinkimas nėra didelis, bet cibulinės ir kastinio visad rasit. Skanu, gražiai patiekta, tiesa kavinėje nėra nei staliuko, nei kampelio vaikams.

Kastinys su bulvėmis ir kanapine druska
Cibulinė. Ne vaikų skoniui

Dar vienas visur nurodomas lankytinas objektas – žemaičių muziejus „Alka”. Pastatas neišvaizdus, sakė, netrukus bus renovuojamas, bet viduje, bent jau pirmame aukšte – jus nustebins labai modernios, ekranai papildytos, šiuolaikišku dizainu pateiktos ekspozicijos. Tiesa, ir taip, ir anaip žiūrėjau, bet vaikams jos nėra patrauklios ir po penkto objekto nusibos, nebent eisite su gidu, kuris viską išsamiai pateiks. Todėl siūlau besiruošiant apsilankymui geriau užsisakyti edukacijas, kurios kainuoja vos kelis eurus, o yra labai įvairios: „Istorijos pamoka slaptoje mokykloje”, „Paslaptys popieriuje“, „Žvakių liejimas“, „Gamtos knygos skaitymas“, „S3 – surask, sužinok, sudėliok” ir kiti. Ir papildomos pagyros už labai draugiškas muziejininkes!

Kitą objektą jei keliaujate su vaikais, siūlyčiau pasiekti kokiu nors transportu, nes jų mažos kojelės gali pavargti – Žemaitijos kaimo ekspozicija tai lyg mini Rumšiškėse Lietuvos liaudies ir buities muziejus. Ir tiesą pasakius, man net labiau patiko nei jis, nes ekspozicija labai išsami, glaustesnė, bet tuo pačiu ir pilnesnė, išsamesnė. Labai gražioje vietoje įkurdinti trys žemaičių ūkininkai – turtingai gyvenantis su savo visais svirnais ir aruodais, vidutiniškai gyvenantis su jau mažiau įvairių priestatų ir biedniokas, su mažulyte trobele. Čia taip pat yra vėjo malūnas, kalvė, ganosi arkliai, avytės ir pasivaikščiojimas labai malonus, nevarginantis. Šioje ekspozicijoje taip pat galite užsisakyti edukacinių užsiėmimų: „Kraičio skrynią pravėrus”, „Čiulba, ulba šiaudų paukšteliai”, “Senoji žemaičių grafika ir šiandienos technikos”, „Mažas piemenėlis turi botagėlį”, „Iš kur bitelės medų neša”, „Kai aš mažas, basas buvau”. Žodžiu, pasirinkimas tikrai labai didelis, o ten dirbančios moterys labai draugiškos.

Vakarą pabaigiau „Džiugo namuose” užsakytoje sūrio degustacijoje. Pasiteiravus, prieš kiek laiko užsisakyti, rekomendavo kuo anksčiau, net prieš keletą mėnesių, nes tą pačią dieną vargu ar gausite vietą. Nors degustacija skirta suaugusiems, atsisakius vyno, manau ji būtų įdomi ir vaikams. Manau, juos edukuoti apie maistą, jo derinimą ir skonius dar svarbiau. Degustacijos metu labai išsamiai sužinojau, kaip sūris gaminamas, kuo skiriasi kiekvieno brandinimo sūriai ir su kuo juos skaniausia derinti. Įdomu, kad žvilgtelėjusi į degustacijos lėkštę, kuri skirta dviems asmenims, pagalvojau „oh, kiek mažai”, o išėjau soti iki krūminių 🙂

Džiugo sūrio degustacija

Jei sugalvosite nakvoti Telšiuose – čia gausu viešbučių ar apartamentų, kuriuos rasite booking.com ar airbnb.com

Atvirai pasakius, Telšiai mane sužavėjo – mielai čia net kraustyčiausi ir vaikus auginčiau, nes miestas draugiškas, gražus, neapsnūdęs, gyvas. Tikiu, kad apsistojus čia porai dienų irgi rasite ką veikti pavažinėję aplink ir smagu, kad matyti, jog tądien turistavau ne aš viena – netrūko besilankančių tiek lietuvių, tiek užsieniečių.

Daugiau įspūdžių nuotraukose:

 

 

 

Lankytinos vietosLietuvoje

„Po Lietuvą su šeima”: kelionė po Kuršių Neriją

2019-06-28 — by Goda Leo — 0

Juodkrante-960x911.jpg

Maršrutas iš kelionių vadovo „Po Lietuvą su šeima“, kuriame galite rasti 25 suaugusiems ir vaikams pritaikytus turus automobiliu, pėsčiomis ar dviračiais po gražiausias Lietuvos vietas. Knygą galite įsigyti knygynuose arba http://www.terrapublica.lt/produktas/po-lietuva-su-seima-2019/

Kuršių nerija yra viena įstabiausių Lietuvos vietų – retas lietuvis nėra girdėjęs apie unikalias auksines vėjo pustomas kopas, Kuršių nerijos kraštovaizdžius, jaukias gyvenvietes ir senąsias žvejų sodybas. Išskirtine augalija ir gyvūnija, kultūros ir architektūros paveldu garsėjanti vieta pasižymi savita, nuostabiai jaukia ir ramia atmosfera, traukiančia keliautojus iš viso pasaulio. Kuršių nerija – 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio smėlio kopų pusiasalis, išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys, – įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tad keliaukime į šį nepaprasto grožio kampelį, skalaujamą Kuršių marių ir Baltijos jūros vandenų.

Iš Klaipėdos Naujojoje perkėloje keltu persikelkime į Smiltynę – kelionę pradėsime prie Lietuvos jūrų muziejaus (1). Po rekonstrukcijos atidarytas muziejus gali pasigirti įspūdingomis ekspozicijomis, nepamirštamų įspūdžių paliks 18 m ilgio skaidrus povandeninis tunelis akvariume. Iš muziejaus keliaukime į delfinariumą. Bus tikrai įdomu išvysti čia rengiamus delfinų pasirodymus, užsiėmimus su šiais protingais ir draugiškais gyvūnais! Iš Smiltynės keliaukime tiesiai į Juodkrantę (2) – antrą pagal dydį Kuršių nerijos gyvenvietę. Pasistatę automobilį, eikime pasivaikščioti po nedidelį Juodkrantės centrą Kuršių marių pakrantėje. Nepamirškime aplankyti unikalios Juodkrantės vėtrungių galerijos (3). Šalia rasime aukštą ir medžiais apaugusią kopą, vadinamą Raganų kalnu (4). Pasivaikščiokime, pailsėkime, vaikams labai patiks ant kalno sustatytos medinės skulptūros – ant jų galima užsilipti, pasisupti, pažaisti. Ir visai nesvarbu, kad tai – velniūkščių ir raganaičių skulptūros, jos visai nebaisios! Toliau judėkime Naglių gamtinio rezervato link. Pakeliui, tik išvažiavę iš Juodkrantės, užsukime į kormoranų stebyklą. Pasiekę Naglių gamtinį rezervatą, išvysime vieną įspūdingiausių Kuršių nerijos vietų – Mirusias kopas (5). Jos taip pavadintos todėl, kad kadaise po savimi palaidojo (užpustė smėliu) net keletą gyvenviečių. Naglių kaimo gyventojai nuolat keldavosi iš vienos vietos į kitą, o galiausiai apleido šią vietovę. Išskirtinį rezervato kraštovaizdį galime išvysti tik žingsniuodami Naglių pažintiniu taku (ne taku rezervate vaikščioti draudžiama). Čia įrengti riboženkliai, pusė trasos driekiasi mediniu takeliu, kita – per vėjo pustomą smėlį. Tako pabaigoje atsiveria nuostabus vaizdas į Kuršių marias. Pasimėgavę nenusakomo grožio gamtos peizažais, vykime į didžiausią Kuršių nerijos gyvenvietę – Nidą (6). Pasistatę automobilį Nidos centre, pasigrožėkime Kuršių marių pakrante ir prieplauka, jachtų uostu. Ant marių kranto, pietinėje Nidos dalyje, rasime etnografinę Nidos žvejo sodybą (7). Kelionės pabaigoje laukia Kuršių nerijos gamtos stebuklas – Nidoje stūksanti Parnidžio kopa (8). Į ją vingiuoja pažintinis takas. Kopos viršuje iškilęs nuo audrų nukentėjęs ir atstatytas saulės laikrodis-kalendorius (9). Tai nuostabiausia vieta po įspūdžių kupinos dienos palydėti į Kuršių marias besileidžiančią saulę.

IŠSAMŪS LANKYTINŲ VIETŲ APRAŠYMAI:

  1. Lietuvos jūrų muziejus-delfinariumas įsikūręs Smiltynėje, Kuršių nerijos pakraštyje. Čia išvysime daugybę akvariumuose plaukiojančių žuvų, įvairių Baltijos ir tolimesnių jūrų gyventojų, kriauklių, koralų kolekcijų. Specialiame pingvinams įrengtame pingvinariume išvysime šiuos didingus paukščius. Jau daug metų muziejuje gyvena ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai – įdomu bus juos pamatyti. Nepamirškime apžiūrėti muziejuje saugomų didelių senųjų laivų ekspozicijos. Atskira muziejaus dalis – delfinariumas, kur auginami ir dresiruojami delfinai. Jiems draugiją palaiko iš tolimosios Kalifornijos (Jungtinių Amerikos Valstijų) atkeliavę didžiuliai jūrų liūtai. Smagiausia pramoga lankytojams – šių jūrų gyvūnų pasirodymai.
  2. Juodkrantė – jauki gamtos apsuptyje įsikūrusi gyvenvietė, istorinis-urbanistinis draustinis. Per kelis šimtmečius Juodkrantės planas išliko nepakitęs. Siaura Kuršių marių pakrantėje net 2 km besidriekianti vietovė yra taisyklingo linijinio plano gyvenvietė Lietuvoje. Juodkrantės apylinkėse žmonės gyveno nuo seniausių laikų – tai rodo akmens amžiaus radiniai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 1429 m. paminėta vietovė iš pradžių kūrėsi kitoje vietoje, arčiau jūros (2,5 km nuo dabartinės gyvenvietės). Tokį Juodkrantės „judėjimą“ lėmė gamtos jėgos – vėjas pustė smėlį ir formavo kopas, taip versdamas vietinius gyventojus prisitaikyti prie tokių gamtos sąlygų. Juodkrantės gyvenvietės centre nuo XIX a. pabaigos išlikusi evangelikų liuteronų bažnyčia, yra žvejybos uostas, graži jachtų prieplauka. Nuo senų laikų ši vietovė garsėja ne tik kaip žvejų kaimelis, bet ir kaip poilsio oazė ramybės išsiilgusiems žmonėms. Čia gausu senųjų poilsinių vilų ir vasarnamių.
  3. Vėtrungių galerijoje, įkurtoje vėtrungių entuziastų šeimynos, susipažinsime su pamario kraštui būdingų vėtrungių istorija. Patys galėsime įsigyti šių gražių meno kūrinėlių. Vėtrungės atsirado 1844 m., kai buvo įvesta nauja žvejybinių laivų ženklinimo sistema – stačiakampiai skardiniai skydai. Jie būdavo išmarginti keliomis spalvomis, papuošti raudonai balta vėliavėle. Vėtrungę sudaro viršūnė, priešvėjinė ir pavėjinė dalys. Labiausiai išpuošiama pavėjinė dalis, kurioje neretai atsispindėdavo ir gimtojo žvejų kaimo motyvai – bažnyčia, namai. Dviejų vienodų vėtrungių niekada nebūdavo – kiekviena jų unikalus dirbinys, lyg meno kūrinys. Paprastai jas žvejai padirbdindavo jūroje, kai tinklai būdavo užmesti ir reikėdavo laukti laimikio. Užsukime į Juodkrantės galeriją ir patys įsitikinkime vėtrungių grožiu.
  4. Raganų kalnas – iš tiesų visai ne kalnas, o šimtametėmis pušimis ir krūmynais apaugusi kopa, iškilusi net 42 m. Kol kopa dar nebuvo apaugusi medžiais, nuo jos atsiverdavo nuostabi Kuršių nerijos panorama. Pasak legendos, kadaise ant kalno puotas keldavo raganos ir velniai, čia lankydavosi net pati vyriausioji ragana Ragė, todėl ši vieta ir buvo pavadinta Raganų kalnu. Ypatingą vietovės aurą pajutęs Juodkrantės girininkas Jonas Stanius sumanė, jog drožybos meistrai galėtų sukurti senųjų pasakų ir legendų veikėjus ir šiomis skulptūromis papuošti kalną. Idėja pradėta įgyvendinti 1979 m., bėgant metams skulptūrų vis daugėjo ir galiausiai jų čia iškilo per 80. Šiandien Raganų kalnas gyvas lyg tais laikais, kai tikrosios raganos čia rengdavo savo sąskrydžius.

  5. Mirusios kopos
    dar žinomos Pilkųjų kopų pavadinimu. 1675– 1854 m. čia buvo užpustyti net keturi žvejų kaimai, kurie dar ir dabar dunkso kažkur giliai po smėlio danga. Kad ir kaip žmonės stengėsi kovoti su vis pustomu ir slenkančiu smėliu, gamta juos nugalėjo ir privertė išsikelti į kitas Kuršių nerijos gyvenvietes. Per Mirusias kopas eidami Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku, pasieksime Agilos kopą (53 m aukščio).

  6. Nida
    – didžiausia ir populiariausia Kuršių nerijos gyvenvietė. Nida, kaip ir Juodkrantė, ne visada buvo įsikūrusi toje vietoje, kurioje ją matome šiandien. Pirmą kartą paminėta dar 1366 m., Nidos gyvenvietė nuo dabartinės vietovės buvo nutolusi net 2 km. Tad Nida yra ne tik poilsiautojų taip mėgstamas kurortas, bet ir seną istoriją turinti gyvenvietė. Čia išvysime etnografinę žvejo sodybą, gintaro galeriją, evangelikų liuteronų bažnyčią (pastatytą 1888 m.), šalia šventovės – etnografines kapines, kurios ypatingos tuo, jog čia vietoj įprastinių antkapių dalį kapų žymėdavo mediniai krikštai. Krikštai būdingi tik Vakarų Lietuvai, tai vieni seniausių antkapinių paminklų šalyje.

  7. Etnografinė žvejo sodyba
    pastatyta 1927 m. Joje galime pamatyti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kuršių nerijos žvejų namų interjerą ir buitį. Ekspozicijoje panaudoti modernūs vizualiniai sprendimai, inovatyvios technologijos ir kūrybinės instaliacijos, kurios sudomins ir vaikus. Žvejo sodyboje eksponuojami autentiški daiktai, sukuriamas įspūdis tarsi name vis dar gyventų žvejo šeima.

  8. Dėl savo įspūdingo dydžio (52 m virš jūros lygio) ir grožio Parnidžio kopa tapo viena mėgstamiausių Kuršių nerijos lankytojų vietų. Užkilus ant kopos atrodo, jog saulė kyla ir leidžiasi vandenyje. Dalis kopos yra apželdinta, o dalis natūraliai pustoma ir formuojama vėjo bei smėlio. Pietuose išvysime šešėliais išmargintas keliaujančias kopas, susiformavusias dėl žmogaus veiklos dar XVII–XVIII a. Natūralių pušynų kirtimas pažeidė natūralią gamtos pusiausvyrą, todėl slenkančios kopos užpustė visą gyvenvietę. Pažvelgę į šiaurę, pamatysime XIX a. pasodintą kalnapušių kilimą, kuris buvo skirtas keliaujančioms kopoms suvaldyti.
  9. Saulės laikrodis-kalendorius ant Parnidžio kopos iškilo 1995 m. pavasarį ir buvo skirtas Nepriklausomybės atgavimui paminėti. Kalendorių sukūrė net keletas autorių: architektas Ričardas Krištapavičius, senosios astronomijos specialistas Libertas Klimka ir skulptorius Klaudijus Pūdymas. Statinio aukštis siekė net 12 m (2 m po žeme). Parnidžio kopa – vienintelė vieta Lietuvoje, idealiai tinkanti tokiam laikrodžiui, nes nuo čia atsiveria platus horizontas. 1999 m. uraganas Anatolijus nuniokojo saulės laikrodį, kurį laiką jis stovėjo apleistas ir apgriuvęs. 2011 m. atstatant šį paminklą, buvo sukurtos dar trys skulptūros, simbolizuojančios svarbius gamtos įvykius: žiemos saulėgrįžą, pavasario lygiadienį ir rudens lygiadienį.

 

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Maršrutas po Kauną su vaikais: ką pamatyti?

2019-06-28 — by Goda Leo — 3

IMG_20190624_121430-960x720.jpg

Su šeima džiaugėmės naujuoju kelionių vadovu „Po Lietuvą su šeima“, kuriame yra net 25 maršrutai, todėl radę laisvą dieną, nusprendėme išbandyti vieną jų. Ilgesnės kelionės po šalį nusimato antroje vasaros pusėje, o dabar norėjau prasukti pro Kauną, kurį taip gerai pažįstu ir kuris vaikams vis dar toks pat svetimas.

Gaila, kad ištaikėme tik Joninių pirmadienį, kuomet nedirbo anei joks muziejus, o karštis svilino prilipdydamas mus prie šaligatvių, bet iš kitos pusės – pasivaikščiojimas buvo turiningas, o kadangi išėjome su šunimi, nebūtų mūsų kas kur nors ir įleidę…

Pirmiausia išsiaiškinau maršrutą ir lankytinas vietas. Pirmoje gido po Kauną dalyje rasite žemėlapį su tiksliais atstumais tarp objektų, trumpą objektų aprašymą, o vėliau – jau išplėstinį, su daugiau informacijos, pasiūlymais kur pavalgyti, nusifotografuoti ar pasidaryti pikniką.

Kaip ir rekomendavo knygoje, pradėjome nuo Kauno pilies.

Kauno pilis

Ten patogu pasistatyti automobilį netoliese Santakoje yra didžiulė žaidimų aikštelė, o įsiamžinti turistus kviečia milžiniškos KAUNAS raidės. Tiesa, iš praktiškos pusės, nusifotografuoti ant raidžių CUBA (kaip darėme Kuboje) buvo daug lengviau, nes yra kur vaikams įsitaisyti (dėkingos raidės C, U ir B). Štai KAUNAS turi tik U 😀 Juokauju, bet merginos vietas rinkosi tikrai ilgai.

Kauno pilies muziejuje esame buvę ir kol kas vizito pakartoti nenorėčiau https://www.seimosgidas.lt/kauno-pilis-kodel-ten-neiti/, bet tai mano asmeninė nuomonė ir tikrai siūlau patiems užsukti susidaryti savo įspūdį. Jie šaunuoliai, kad stengiasi sugalvoti edukacijų vaikams, bet pasitempti tikrai yra kur.

Rotušės aikštėje atsigaivino ir Olivija, ir Grehemas

Apsukame ratuką, apsižvalgome ir keliaujame toliau. Seminarijos kiemais pasiekiame Rotušės aikštę. Pasakoju vaikams apie tai, kad mama ir tėtis būtent čia tapo vyru ir žmona, rodau varpą, kuriuo skambinome išėję iš surašymo. Stabtelime ir vyriausioji Smiltė skaito mums pasakojimą apie pastatą. Pasirodo, bokšto aukštis net 53 metrai!

Miestu skubančio Jono Vileičio skulptūra

Keliaujame toliau, pro Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą, kur pririšę šunį kišame nosį į vidų. Didinga ir vėsu, o kadangi nė vienas šeimos narys nėra tikintis, pasakoju vaikams apie navas ir bažnyčios architektūrinius stilius, kurių čia primaišyta daugybė.

Keliaujame Vilniaus gatve, o vaikų energiją palaikau, kaip kurą pildama į juos ledus, burbuliukų gėrimus ir pieniškus kokteilius. Vaikai šypsosi ir tvirtina, kad yra laimingi. Tikiuosi, kad tai ne kalorijų, o įdomaus maršruto dėka 🙂

Nusileidžiame požemine perėja ir išlendame prie istorinės Kauno prezidentūros. Apvaikštome iškabintas istorines nuotraukas o pavėsyje klausomės, kaip Smiltė skaito vadove esantį aprašymą. Sugalvojome žaidimą – kiekvienas turi papasakoti bent vieną faktą iš aplankyto objekto, tad sukame galvas ką matėme ir girdėjome. Pasikartojame ir žengiame tolyn.

Gaila, Laisvės alėja vis dar rekonstruojama ir žadama, kad 2020 metais ši legendinė pėsčiųjų gatvė vėl bus pasiekiama visiems lengvai. Todėl kampais kampais prasukame ir radome dar vieną lankytiną objektą, kurį mums pasiūlė vadovas „Po Lietuvą su šeima” – E.Ožeškienės g. 21 vienas esanti „Kiemo galerija”.

Turbūt tai smagiausias objektas visame maršrute, nes kiekviename žingsnyje pilna įvairiausių menininių instaliacijų. Nedideliame kieme gyvenantis menininkas Vytenis Jakas nusprendė suartinti kaimynus kviesdamas juos kartu papasakoti savo istorijas taip atskleisdamas ne tik dabarties, bet ir praeities atkarpas. Žinoma, didžiausio visų dėmesio sulaukia didžiulis rožinis dramblys, bet siūlau neskubėti ir gerai patyrinėti kiekvieną kiemo kampą. Su dukromis pasvarstėme, kad neblogai būtų tokį kiemą įkurti savo Vilniaus kieme – kadangi mūsų namas ribojasi su vienu iš muziejų, jiems būtų didesnis lankomumas, o mums – smagi aplinka.

Knyga siūlė dar prasukti pro Kauno Muzikinį teatrą ir jo sodelį, kur yra vaikų žaidimų aikštelė, bet dėl alėjos rekonstrukcijos nusprendėme šios dalies atsisakyti. Dar vienas įdomus objektas – Vytauto tiltas ir funikulierius. Tiltas mano nuomone nėra kažkuo išskirtinis, o štai funikulieriumi siūlau pasivažinėti, nes pramoga tikrai labai smagi. Tiesa, ne dabar, nes vėl – Aleksote esanti apžvalgos aikštelė vis dar rekonstruojama, bet žadama, kad lankytojus priims jau liepos pabaigoje.

Norintiems daugiau įspūdžių ir turintiems laiko – maršruto pabaigoje geriausių Kauno muziejų sąrašas su trumpu aprašymu. Kaip minėjau, mūsų vizito dieną niekas neveikė, bet pasiūlymai tikrai šaunūs.

Atrodo, ne kartą tomis gatvėmis ėjome su vaikais, bet tuomet kažkur lėkėme, skubėjome ir į šalis nesidairėme. Buvo labai gera ir įdomu pasijusti turistu savame krašte. Eini, dairaisi, sustoji, pasimėgauji momentu ir aplinka, domiesi istorija ir tampa svarbu, kodėl tas akmuo guli ten ar bokštas toks aukštas. Jei turite laiko, leiskitės į ilgesnius maršrutus po visą Lietuvą, kurių knygoje yra daugybė. Vieni skirti keliauti dviračiais, kiti trunka ne po vieną dieną, bet visi tikrai įdomūs. Knygą rasite didžiuosiuose knygynuose arba internete http://www.terrapublica.lt/produktas/po-lietuva-su-seima-2019/

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

„Po Lietuvą su šeima”: tarp didžiųjų Nemuno kilpų

2019-06-26 — by Goda Leo — 0

Vytauto-parkas-960x539.jpg

Maršrutas iš kelionių vadovo „Po Lietuvą su šeima“, kuriame galite rasti 25 suaugusiems ir vaikams pritaikytus turus automobiliu, pėsčiomis ar dviračiais po gražiausias Lietuvos vietas. Knygą galite įsigyti knygynuose arba http://www.terrapublica.lt/produktas/po-lietuva-su-seima-2019/

Birštonas–Prienai–Škėvonys–Birštonas

Ne vieną Pietų Lietuvoje besilankantį keliautoją žavi didžiosios Nemuno kilpos, susipynę upės kaspinai, apkabinantys Birštoną, Prienus, Žvėrinčiaus mišką, vilnijantys nuo Punios pro Balbieriškio miestelį ir vinguriuojantys Prienų link. Pakeliaukime ir mes Nemuno kilpų regioniniame parke – aplankysime gražų kurortą Birštoną, užsuksime į Prienus, įžengsime į Žvėrinčiaus mišką ir apsilankysime prie Škėvonių atodangos. Nuo 2019 m. Birštone išvysime ir dar vieną objektą, dėl kurio verta šį miestą įtraukti į savo maršrutą, – aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą!

Atvykus į Birštono kurortą, akį traukia sutvarkyta Nemuno krantinė, parkai, vasarą malonu išsimaudyti trijuose dirbtiniuose vandens telkiniuose, atsigaivinti mineraliniu vandeniu „Vytautas“, „Birutė“, pasportuoti, žiemą – paslidinėti, o vasarą – pasivažinėti dviračiais. Palikę automobilį S. Dariaus ir S. Girėno gatvės prieigose ir sėdę ant dviračių, galime pasiekti Birštono turizmo informacijos centrą (1) (B. Sruogos g. 4), viloje šalia kurhauzo. Čia pat – geltonoji biuvetė (2), kurioje galime paragauti mineralinio vandens, bei „Kneipo takų“ parkas (3). Pats metas minti prie kurorto įžymybės – Vytauto vardu vadinamo parko (4) ir piliakalnio. Čia išdidžiai į Nemuno upę žvelgia ant žirgo sėdintis pats Vytautas Didysis. Tiesa, tai tik jo paminklinis atvaizdas… Palikę dviračius prie Birštono piliakalnio (5), lipkime laiptukais iki pat jo viršūnės. Tik neskubėkime – kad nepaslystume ar nepritrūktume oro. Nusileidę keliaukime Nemuno krantine (6) į centrinį kurorto parką. Pakeliui išvysime kurorto gydyklas (7), gražios Birštono bažnyčios (8) bokštus. Parke įrengtos krepšinio aikštelės, tad verta pasiimti kamuolį ir čia pat sužaisti „Minusą“. Jei jo neturime – ne bėda: čia rasime vaikų žaidimų aikšteles, treniruoklius, pažintinį Nemuno kilpas atkartojantį pasivaikščiojimo taką. Šiame parke yra ir vienintelis Lietuvoje mineralinio vandens garinimo bokštas (9). Pats metas pailsėti ir pakvėpuoti jūros klimatą primenančiu oru. Mindami Nemuno pakrante už nugarų paliksime Birštoną ir įvažiuosime į Žvėrinčiaus mišką (Žvėrinčiaus tako trasos danga – asfaltas). Čia taip pat galima pailsėti poilsiavietėse, yra įrengtos ir laužavietės. Priartėję prie Nemuno vagos pasidairykime – antroje vasaros pusėje Nemuno salose krykauja daug vandens paukščių. Atsikvėpę Nemuno pakrantėje įrengtoje poilsiavietėje, judėkime iki pažintinio gamtos tako. Išvažiavę iš miško ir pasiekę Prienus, pagal kelią A16 sukame atgal. Dešinėje pusėje lieka Greimų tiltas (10) per Nemuną. Dviračių takas nutiestas prie kelio Prienai–Birštonas, o mes, pamatę kelio ženklą „Lankytina vieta“, sukime į dešinėje esantį keliuką. Pasieksime Škėvonių atodangą (11) ir naujai pastatytą apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria gražūs Nemuno slėnio vaizdai. Kirtę A16 kelią netrukus privažiuosime Birštoną – savo kelionės pradžią.

IŠSAMUS MARŠRUTO APRAŠYMAS:

  1. Birštono turizmo informacijos centro darbuotojai suteiks visą informaciją apie apgyvendinimą, maitinimą, lankytinas vietas, renginius, ekskursijas, turistinio inventoriaus nuomą. Centre galima užsisakyti ekskursijas po Birštoną ir apylinkes. Birštone Nemuno srovės stiprumą galima išmėginti vikingų valtimis. Suformuokime komandą ir pažinkime Nemuno upės kilpas! Srauni, vingiuota, negili Verknės upė tinka šeimyninėms kelionėms. 1–2 dienų maršrutai baidarėmis – puiki galimybė gerai praleisti laiką.
  2. Biuvete vadinamas „Tulpės“ sanatorijai priklausantis statinys, kur iš vandens šaltinio išgaunamas mineralinis vanduo. Toks šaltinis, atrastas 1879 m., iš pradžių buvo vadinamas Viktorijos vardu kurorto savininko Ignacijaus Kvintos dukters garbei. Priėmus rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto pasiūlymą, šaltinis gavo „Vytauto kalno sūriųjų ašarėlių“ pavadinimą, o minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines vandens versmė pavadinta Vytauto vardu.
  3. Birštono kurhauzo pašonėje įrengtas „Kneipo takų“ parkas itin populiarus tarp kurorto lankytojų. Nemokamoje sveikatinimo vietoje rasime mineralinio vandens biuvetes, ledinio vandens baseinėlį, gydomuosius skirtingos tekstūros takelius, kuriais rekomenduojama vaikščioti basomis. Dirbtinė veja, akmenukai, šakelės, rąstai, kankorėžiai gerina kraujotaką, stimuliuoja svarbius taškus pėdose. Patirtis – įsimintina, norisi kartoti!
  4. Vytauto parkas buvo suformuotas XIX a. viduryje. Šio mineralinių versmių parko pradininkas buvo Birštono kurorto savininkas Ignacijus Kvinta. Tuometinį parką juosė dailios Birutės, Meilės, Kaštonų alėjos su fontanu ir spalvingu gėlynu „Kalendorius“. Dabar Vytauto parkas priskiriamas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų, iki šių dienų išlikusi nedidelė medžių alėjų dalis.
  5. Birštono piliakalnis – vienas žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje – daugiau nei 40 m aukščio. Jau XIV a. pabaigoje ant piliakalnio stūksojo medinė Birštono pilis. Šis piliakalnis vadinamas Vytauto kalnu, nes 1401 m. Birštonas minimas kaip Vytauto Didžiojo dvaras, kuriame didysis kunigaikštis Vytautas ilsėdavęsis po medžioklės. Teigiama, kad medinė Birštono pilis ne kartą buvo pulta kryžiuočių, tačiau niekada neužimta.

  6. Nemuno krantinė
    traukia turistus ramybe, jaukumu ir gamtos grožiu. Šiose vaizdingose vietovėse susiformavęs unikalus gamtos turtas – didžiosios Nemuno kilpos, kurių grožio neatstoja nė viena Europos upė. 2 km krantinė, bene populiariausia poilsiautojų pasivaikščiojimo vieta, buvo įrengta iš karto po Kauno hidroelektrinės pastatymo 1959 m., siekiant apsaugoti Birštoną nuo potvynių.

  7. Birštono kurorto gydyklų
    istorija – tai mineralinių šaltinių istorija. Dar XIV a. kryžiuočių žvalgai mini „sodybą ties sūriu vandeniu“, vadinamą „Birsten“. 1856 m. birštoniečiai pastatė gydyklas su mineralinio vandens voniomis bei keletą viešbučių – tai buvo kurorto pradžia. Reikšmingiausiu įvykiu tapo gydymo purvu Birštone pradžia, purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo Kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Gydyklų pastatas išliko iki šių dienų ir tapo Birštono simboliu.
  8. Birštono miestą puošia neogotikinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Joje kasmet vyksta įvairūs koncertai ir renginiai sakralinėmis progomis. Bažnyčia stovi gražios gamtos apsuptyje, šalia Birštono sanatorijos, netoli Nemuno krantinės. Manoma, kad pirmoji bažnyčia galėjusi stovėti XVI a., kita šventovė  pastatyta 1787 m. Prienų seniūno Kazimiero Sapiegos rūpesčiu ir lėšomis. Naują mūrinę bažnyčią 1900–1909 m. suprojektavo garsus architektas Vaclovas Michnevičius. Bažnyčią puošia įspūdingi vitražai.
  9. Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone atidarytas 2015 m. Tai pirmasis ir vienintelis Lietuvoje vandens garinimo statinys, kuriame galima mėgautis procedūromis po atviru dangumi: išbandyti inhaliacijas, šviesos terapiją, stiprinti imunitetą ir sveikatą kvėpuojant „jūros oru“ bei tiesiog būnant po atviru dangumi. Centriniame miesto parke esančiame unikalios architektūros mineralinio vandens garinimo bokšte galime rasti fontanėlį, druskų galeriją. Statinio sienomis teka mineralinis vanduo, kuris garuoja savaime ir taip gerina mūsų sveikatą.
  10. Greimų tilto per Nemuną Prienuose ilgis – 227 m, plotis – 11 m. Tiltas pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą, jį suprojektavo Anatolijus Rozenbliumas. Šio tilto statyba rūpinosi Prienų burmistras Julius Greimas. 2010 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu tiltui suteiktas Greimų vardas, pagerbiant šią iškilią prieniečių šeimą.
  11. Nemuno suformuotu Birštono atragiu ir Škėvonių gūbriu driekiasi 1,6 km ilgio Škėvonių pažintinis gamtos takas. Unikalus Škėvonių gūbrys – sala sausumoje – tęsiasi maždaug 3 km, jame auga daugybė įdomių augalų, kai kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Ko gero, įdomiausia gūbrio vieta – 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio Škėvonių atodanga, ant kurios įrengta regykla.

IšbandomeLankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Išbandėme: naujasis Palangos baseinas

2019-04-30 — by Goda Leo — 0

IMG_20190426_112057-960x720.jpg

„Šeimos gidui” karštą atsiliepimą apie kovo mėnesį duris atvėrusį naują Palangos baseiną siunčia Gabrielė, kuri Velykų savaitgalį jame lankėsi net keletą kartų:

„Palangos naujasis baseinas per Velykines mokinių atostogas buvo puikus pasirinkimas. Žmonių nedaug, 25 metrų plaukimo takeliai buvo apylaisviai, net ir dalyje jų treniruojantis plaukimo stovyklos dalyviams.

Vadinamoje „sveikatingumo erdvėje” lankytojų pramogoms laukia 3 pirtys, jacuzzi ir baseinas su įvairiomis vandens srovėmis, įrengtas lyg prabangiame SPA. Nustebino, įrengimo kokybė, nes jaučiasi pasirinktos geros medžiagos. Baseinų prižiūrėtojai dirba stropiai, vis pasako kokią pastabą, kad vaikai į baseiną nešokinėtų ar tėveliai į pirtį rankšluosčio nepamirštų.
Sveikatingumo erdvė
Darbo dieną 2 valandų buvimas baseine su sveikatingumo paslaugomis (t.y. pirtimis) suaugusiam kainuoja 10 eurų, 3 valandų – 13 eurų, o mokyklinukams 30 proc., 4-7 metų vaikams 50 proc. nuolaida, o iki 3 metų mažiukams nemokamai. Nuo penktadienio popietės kainos kyla – 11-14 eurai.
Man patiko, kad į baseiną arti ateiti pėsčiomis, o į kitas panašias vietas aplink Palangą jau tenka važiuoti.”
Daugiau informacijos https://www.palangosbaseinas.lt/
Adresas – Kretingos g. 23, Palanga.

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Muziejų lankymas – Trakų pilis

2019-01-28 — by Lina Paulauskaitė — 0

IMG_2761-960x1280.jpg

2019 metais kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį nacionaliniai ir respublikiniai muziejai, kurie yra pavaldūs Kultūros ministerijai, duris atvers nemokamai. Apie tai išsamiau jau buvo rašyta ir „Šeimos gide“ čia.

Šį sekmadienį, sausio 27 dieną, su šeima (aš, vyras ir kūdikis) apsilankėme Trakų istorijos muziejuje – Trakų pilyje. Smagu – įėjimas nemokamas. Diena pasitaikė ypatingai saulėta, giedras dangus, tad gavome vitamino D, kol ratuoti su vežimėliu nukakome iki Trakų pilies. Smagiai pasifotografavome pilies kiemelyje, pasigrožėjome saulės nutviekstais vaizdais ir sparčiu tempu pasižvalgėme po eksponatus. Kadangi buvau su vyru, kuris visą laiką nešė mažylį, tai aš didelių sunkumų neturėjau, tačiau pats muziejus nėra pritaikytas lankytis su vežimėliais (reikia juos palikti prie įėjimo), tad kitiems rekomenduoju turėti su savimi nešynę arba jau eiti su vaikštančiais mažaisiais.

Metai dar ilgi, tad tikiuosi pasinaudosime šia galimybe ir aplankysime dar ne vieną muziejų! Turiningų sekmadienių!

 

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Vertinam šeimos poilsį „Oro Dubingiai”

2018-12-04 — by Inga Čukauskienė — 0

IMG_20181202_101821-960x720.jpg

Kai norisi pabėgti savaitgaliui iš miesto dažniausiai su šeima renkamės jau žinomas kryptis – Druskininkai, Birštonas, pajūrys…Ten, kur bus smagu ir suaugusiems, ir vaikams, kur ramu arba nelabai (pagal nuotaiką).

Pirmą žiemos savaitgalį vyro draugai organizavo susitikimą Dubingiuose „Oro Resort“ komplekse. Nesu buvusi, tad pasiskaičiau orodubingiai.lt tam, kad įsitikinčiau, jog ir mano padaužos turės ką ten veikti.

Vos valanda kelio nuo Vilniaus, o tie paskutiniai 10km apsnigtais kalneliais su posūkiukais taip sužavėjo mano Saulių, kad liepė man važiuoti lėčiau. Su visom nuorodom viešbutį lengvai radau net be GPS.

Registratūroje gavome raktus ,svarbiausią informaciją, žemėlapius ir atskleistą paslaptį, kad pagal juos galima rasti lobį – prisipažinsiu, net ir man pasidarė smalsu.

Kadangi rezervuojant kambarius žinojau jo kainą – tikrai nesitikėjau kažko tooookio, bet likau maloniai nustebinta. Apartamentus sudarė 2 kambariai, su maža virtuvėle su visais rakandais, kas be galo patogu keliaujant su vaikais. Visur švaru, erdvu ir šilta.

Įsikūrę nusprendėme su vaikais pasivaikščioti ir išsinagrinėti pirmą žemėlapį. Čia visi pastatai yra atskirti t.y. norint nueiti pavalgyt, pasportuot ar į baseiną, tenka eiti per lauką – labai nepatogu žiemą, ypač turint metų princesę, kuriai nepatinka vilktis kombinezoną. Kita vertus, tokiu būdu buvom priversti išlįsti į lauką bent 3-4 kartus per dieną, o tai visai nėra blogai. Suradom ir didelę vaikų aikštelę, ir futbolo vartus, ir uždarą salę su stalo teniso stalu ir boulingu. Išalkę patraukėm į restoraną.

Restorane kainos panašios kaip kurorte,bet porcijos didžiulės!

Vienos sriubos lėkštės užteko ir mamai, ir 2 žvirbliams, o blynų liko dar ir vakarienei. Po pietų patraukėm nagrinėtis kito žemėlapio – pagal jį galima buvo pasiekti skardį su gražiu vaizdu ir daaaug laiptelių, pelkę (nerizikavom jos ieškoti žiemą) arba pasivaikščioti sveikatingumo trasa. Pasirinkom sveikatingumo trasą, kuri eina mišku aplink Asvejos ežerą net 11km. Tiesa, tiek tikrai nenuėjome ir sukom atgal

Vakarinės pramogos – boulingas ir baseinas su pirtelėm. Sekmadienio ryte laukė tikrai skanūs ir gausaus pasirinkimo pusryčiai, o kadangi visi turėjom būti apsirengę, tai po pusryčių ėjom ieškoti ančių. Numatytas trumpas pasivaikščiojimas virto 2 val žygiu. Buvo taip smagu, kad pamiršau, jog esu užsirašius masažui!Spėjau ir buvau dar kartą maloniai nustebinta – jauki aplinka,profesionaliai atliktas darbas ir kainos trigubai mažesnės nei kurortuose.

REZIUMĖ:

1. netoli Vilniaus rami, gamtos apsupta vieta, puikiai tinkanti ilsėtis tiek su mažais, tiek su didesniais vaikais;

2. draugiškos kainos;

3. paslaugus personalas;

4. tikrai grįšim vasarą – išbandyti privataus paplūdimio bei susirasti pelkę;

5. žiemos sezonu baseinas veikia tik savaitgaliais, todėl ten vėsoka. Gerai pagalvokit, ar verta eit su kūdikiais;

6.sekmadienį virtuvė užsidarė apie 13val, tad sriubos teko vaziuoti į Vilnių;

Ps.: lobio paslaptis slypi 152 laiptelyje

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Galvasukis – tai nauja pažinimo ir atradimų erdvė!

2018-09-23 — by Goda Leo — 0

n1-960x640.jpg

Atskriejo laiškas iš karščiausios ir naujausios vietos vaikams, suaugusiems ir šeimoms sostinėje – GALVASUKIO!

„Esame vienintelė tokio pobūdžio erdvė Vilniuje: daugybė galvosūkių, dėlionių, virtualių žaidimų ir muzikos instrumentų! Įdomios edukacinės programos ir nepamirštami vaikų gimtadieniai!

Esame energingi, kitokie ir norime savo visas jėgas atiduoti vaikų geroms emocijoms ir patyrimams.

Kiekvienas Galvasukis erdvėje ras dar nematytų dalykų, negirdėtų skambesių. Edukacinė erdvė sukurta vaikams, tačiau tinka ir suaugusiems. Užtikriname, kad kiekvienas atėjęs pajus pažinimo džiaugsmą iš naujo.

Esame tam, kad vaikai nenustotų norėti pažinti, pajausti, išgirsti. Šioje edukacinėje pažinimo erdvėje skatiname vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir žingeidumą. Vaikai šioje erdvėje turi visišką laisvę bandyti ir eksperimentuoti.

Mes orientuojamės į neformalaus vaikų ugdymo formavimą, nes laisvalaikio kultūra turi didelę reikšmę asmenybės tobulėjimui.  Tinkamas neformaliojo vaikų švietimo organizavimas ir įgyvendinimas atitraukia vaikus nuo beprasmio laiko leidimo.  Dalyvaudami neformaliojo švietimo veikloje vaikai ugdo kompetencijas, kurios leidžia jiems tapti aktyviems visuomenės nariams, savarankiškai spręsti gyvenime kylančias problemas.

Vadovaujamės principu, kad patrauklu yra tai, kas priverčia mąstyti. Norime, kad ne tik gražius eksponatus pamatytų vaikai, tačiau, kad pats apsilankymas pažinimo erdvėje paliktų išliekamąją vertę. Galvasukis erdvėje yra daugiau, nei 20 skirtingų interaktyvių eksponatų, kuriuos galite dėlioti, sukti, spausti, mesti, surinkti, groti, lipti ir visa tai paliesti savo rankomis! Tai daiktai ne už stiklo, tai daiktai Jums – tobulėti, sužinoti ir kurti!

Organizuojame edukacines programas vaikams, kurių metu vaikai sužinos apie tam tikrus fizikos dėsnius. Dėlios Lietuvos žemėlapio dėlionę, dalyvaus protmūšyje, statys bokštus iš įvairių figūrų, gamins geometrinių formų magnetukus ir dar daug daug visko, prie ko galės prisiliesti! Galės groti ne tik pianinu, tačiau išbandyti ir Mėnulio būgnelį. Visiška laisvė išbandyti virtualios realybės akinius ar Xbox žaidimą.

Šalia visų šių galvosūkių ir žaidimų, pas mus galite švęsti vaikų gimtadienių šventes! Turime surinkę visiškai nerealių, originalių ir profesionalių menininkų ir personažų kolektyvą! Kviečiame gamintis odines knygas užrašams, kurti erdvines komiksų knygeles, piešti draugystės paveikslą, pasileisti į nuotykių kupiną gimtadienį su pačiu piratu ar daryti neįtikėtinus eksperimentus su mokslininku! Ir dar daug daug kitų pasakiškų ir originalių temų, apie kurias plačiau galite pasiskaityti mūsų puslapyje www.galvasukis.lt“

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Trakų rajone – du nauji rekreaciniai objektai

2018-08-17 — by Goda Leo — 0

Stovyklaviete-prie-skaiscio-960x640.jpg

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio miškininkai gyventojams pristatė naujai įrengtą stovyklavietę prie Skaisčio ežero šalia Varnikų gyvenvietės ir netrukus lankytojus pakvies į kitą rekreacinį objektą – Skrebio miško pažintinį pėsčiųjų taką šalia Aukštadvario. Gaila, asmeniškai apsilankyti dar nepavyko, bet dalinuosi informacija iš spaudos pranešimo.

Stovyklavietė prie Skaisčio

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai naują stovyklavietę (nuotrauka viršuje) įrengė poilsiautojų mėgstamoje ir gausiai lankomoje Skaisčio ežero pakrantėje šalia Varnikų gyvenvietės. Stovyklavietė driekiasi 450 metrų ežero pakrante, jos teritorija užima net 3,3 ha plotą, kuriame įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, 740 metrų ilgio pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelė, laužavietės, pavėsinės, persirengimo kabinos, palapinių statymo vietos ir kiti kokybiškam poilsiui gamtoje reikalingi objektai. Bendra Skaisčio stovyklavietės įrengimo vertė – 67 tūkst. eurų, iš kurių 49 tūkst. eurų sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

„Mums, miškininkams, miškas pirmiausiai yra darbo vieta, mes čia praleidžiam didžiąją laiko dalį. Džiaugiamės, kad galime sudaryti galimybes žmonėms pasigėrėti natūraliu mišku, jame ilsėtis, atsipalaiduoti, stovyklauti. Miškininkai kasmet įrengia naujų stovyklaviečių ar atokvėpio vietų, tai yra svarbi ir mėgstama mūsų darbo dalis“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

„Džiaugiuosi, kad nuo šiol turime dar vieną puikiai poilsiui pritaikytą vietovę. Miškininkų įrengta stovyklavietė šalia Trakų – labai vaizdingame kraštovaizdyje, dažnai lankomoje vietoje. Dabar čia – visos galimybės pailsėti, net nakvoti, susikurti laužą, vaikštinėti pėsčiųjų takais, maudytis ypač skaidriame Skaisčio ežere. Šią poilsiavietę drauge su miškininkais ir prižiūrėsime – Trakų rajono savivaldybės iniciatyva yra pastatyti konteineriai šiukšlėms. Su Trakų regioninio padaliniu nuo seno mus sieja pozityvus bendradarbiavimas“ , – sakė Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė.

Skrebio miško pažintinis pėsčiųjų takas

Kartu su Aukštadvario regioninio parko direkcija baigiamas įrengti 3 km ilgio Skrebio miško pažintinis pėsčiųjų takas. Takas nusidrieks per Aukštadvario girininkijos valstybinį mišką, Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaninį ir Mošos archeologinį draustinius, Natura 2000 teritoriją „Skrebio miškas“. Skrebio takas išsiskiria ypatingu kraštovaizdžiu, biologine įvairove ir archeologiniu paveldu – I tūkstantmečio piliakalniu su papėdės gyvenviete ir 3 pilkapynų kompleksu.

 

VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija

Pauliaus Peleckio, Fotografijos agentūra BFL, nuotr.