Nors knyga yra skirta paaugliams, man ją teko skaityti pačiai, nes visi trys mano vaikams į šią knygą reagavo skirtingai: penkiolikmetės nesuintrigavo nei pavadinimas, nei iliustracija ant knygos, vienuolikmetis, kuris nemėgsta skaityti knygų, „surijo“ ją per 2 vakarus, tačiau apie ją tepasakė: „Labai šiuolaikiška“, o dešimtmetė „pusiaukelėje“ sustojo, nes pasidarė labai nuobodu.
Tai štai, nusprendžiau skaityti pati. Pirmiausiai atkreipiau dėmesį į tai, kad knygoje naudojami šiuolaikiniai žargonai. Tai labiausiai patiko sūnui. Juk nei vienoje anksčiau skaitytoje knygoje nebuvo žodelių ir išsireiškimų: „F**k“, „uždėjo po baną“ ar „rovė stogą“. O ir teksto pateikimas yra gan netikėtas – lygtai skaitytum žinutes „Messenger‘yje“:
Į pasakojimą (beje labai prasmingai ir ne per dažnai), įtraukti daugiau ar mažiau žinomų dainų tekstai:
Paauglys, kuris išgyvena sunkų „aš niekam nerūpiu“ periodą, sugalvoja bėgti iš namų ir pradėti naują gyvenimą. Tačiau planas žlunga tuomet, kai jis įkrenta į dvokiantį šulinį. Jo pojūčiai, jo bandymai išsikapanoti iš klampaus purvo ir pamąstymai apie šeimą, draugus, mokslus, praeitį bei ateitį taip įtraukia, kad vis norisi sužinoti, kas bus toliau, ar jį išgelbės kas nors, ar ne. Ši intriga „nepaleidžia“ iki knygos pabaigos. O ta pabaiga – šiek tiek netikėta!
Dėl ko nepatiko knyga jauniausiajai dukrai? Gal dėl to, kad įpusėjus knygai, pritrūksta veiksmo, per daug mėtomasi nuo vienos temos prie kitos, o ir ne visi žargonai yra suprantami: „dežūruoja“, „machinos“ ir pan.
Knygą galite įsigyti knygynuose arba internetu: http://debesuganyklos.lt/knygynelis/dovis-pries-dovi/
