Žiemos sezono metu, kai temperatūra mūsų šalyje gali būti labai skirtinga, žmones užklumpa įvairios peršalimo ir infekcinės ligos. Žinoma, stiprinti imunitetą tam skirtais papildais, daug judant gryname ore reikėtų dar ankstyvą rudenį. Tačiau jeigu jau užklupo liga jos užleisti negalima, nes paprasčiausias kosulys gali peraugti į rimtas komplikacijas. Taigi, kokios tos ligos ir kaip su jomis kovoti?
Dažniausios žiemos sezono ligos – kvėpavimo takų infekcijos
Paprastai kvėpavimo takų infekcijos suaugusius žmones užklumpa vidutiniškai 2-4 kartus per žiemą. Vaikams tenka persirgti ir iki 10 kartų, nes jų imunitetas dar nėra galutinai susiformavęs. Pagrindinės tokių ligų priežastys yra peršalimas sukaitus, per ilgas buvimas lauke, kai žema temperatūra ir buvimas aplinkoje, kurioje siautėja virusai. Žinoma daug kas priklauso nuo žmogaus imuniteto stiprumo.
Nemažą įtaką peršalimo ligoms turi ir lėtinės ligos, nesveikas gyvenimo būdas, skurdi mityba ar tiesiog neįvertintas šalto oro pavojus. Apie ką, tikriausiai, mažai kas pagalvoja, bet didelė tikimybė susirgti yra intensyvus rūkymas. Gleivinė tampa žymiai mažiau atspari. Be to, tokiems žmonėms didesnis pavojus, jog paprastas peršalimas gali išsivystyti į bronchitą ar net plaučių uždegimą.
Kalbant apie vaikus, jie serga dažniau, bet lengviau. Gal tai lemia didesnis tėvų rūpestis vos tik susirgus mažyliui. Suaugusieji paprastai linkę susirūpinti savimi, kai liga prigriebia rimtai. Dar vienas dalykas – svarbu vaikų per daug stipriai neperrengti. Jie daug juda, suprakaituoja ir gali užtekti vieno vėjo gūsio, kad vaikas susirgtų.
Kalbant apie vaistus, be abejonės, geriausia iš pradžių naudoti lengvesnius nereceptinius vaistus. Bet jeigu gydytojas primygtinai sako, jog ligai gydyti reikalingas receptinis preparatas, to tikrai nereikėtų ignoruoti. Rimtos komplikacijos reikalauja ilgo ir agresyvaus gydymo, o neretai baigiasi net mirtimi.
Kaip elgtis pastebėjus pirmuosius simptomus?
Žmonės kartais būna linkę griebtis kraštutinumų. Vieni griebiasi stipriausių vaistų, o kiti tiesiog ligą ignoruoja. Ir vienu, ir kitu atveju taip elgtis neprotinga. Jeigu pastebėjote pirmuosius peršalimo simptomus, pirmiausia reikia vengti vietų, kur siaučia virusai. Gerkite daug arbatų, kitų skysčių. Galima vaistinėje įsigyti įvairių sirupų ar tirpdomų šiltame vandenyje miltelių.
Nesupainiokite paprastos slogos nuo sinusito. Atsiradus pūlingoms išskyroms iš nosies, kurios teka į ryklę, veido, galvos skausmams, jau galima įtarti sinusitą. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją. Sinusitas išties rimta liga, nes jis gali sukelti akių ar net smegenų pažeidimų. Ypač atidžiai stebėkite, kai sloguoja vaikai. Jie dažnai dar nelabai supranta, jog nedidelė sloga vystosi į kažką rimtą.
Dažnai nutinka taip, jog susirgus vienam šeimos nariui, pradeda sirgti ir kiti. Tokiu atveju ligonį dera apgyvendinti atskiroje namų erdvėje ir pačius namus vėdinti kuo dažniau. Nesergantieji turėtų vengti kontakto su sergančiuoju, sveikai maitintis, laikytis dienos režimo, vartoti vitaminą D ir nesidalinti bendrais indais su ligoniu.
Žiema ir virškinimo ligos
Sezoniniai pokyčiai atsiliepia ne tik mūsų nuotaikai, bet ir virškinimo sistemai: atvėsus orams, sulėtėjus gyvenimo tempui, sulėtėja ir medžiagų apykaita,Tai gali skambėti keistai, bet virškinimo sutrikimų padaugėja būtent šaltuoju metų laiku. Pirmas dalykas – žiemą labiau traukia riebūs ir kaloringi patiekalai. Vakaras ateina labai greitai ir dažniausiai jis leidžiamas pasyviai prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų su nesveikais užkandžiais rankose. O jau pabėgioti ar tiesiog pasivaikščioti vakare išsiruošia tik užkietėję sporto aistruoliai.
Dar vienas dalykas – žiemos metu daugiau vartojama vaistų. Tai virškinimui irgi ne į naudą. Ypač, kai tenka gerti stiprius vaistus, Sakykim, antibiotikus.
