Lankytinos vietosLietuvoje

Žaidimas „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“

2022-05-11 — Goda Leo0

main

Lankytinos vietosLietuvoje

Žaidimas „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“

2022-05-11 — Goda Leo0

Vasaros kelionių žaidimas „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ skirtas skatinti turizmą Alytaus rajone, todėl „Veikiu.lt“ kartu su kviečia aplankyti įdomias Alytaus rajono vietas ir laimėti prizus. Norint dalyvauti žaidime, Jums reikia nuvykti prie objektų, prie jų nusifotografuoti ir įkelti nuotrauką į sistemą.

Žaidimo pradžia: 2022 gegužės 10 d., pabaiga: 2022 rugsėjo 16 d.

 

KAIP DALYVAUTI?

  • Užsiregistruokite į žaidimą.
  • Atvykite prie žaidime nurodytų objektų ir nusifotografuokite taip, kad matytųsi objektas ir dalyvio veidas.
  • Įkelkite žaidimui skirtas nuotraukas.

SVARBU: Žaidime dėl pagrindinio prizo dalyvauja dalyviai aplankę bent 8 objektus, o aplankę 12 ir daugiau objektų pretenduoja į papildomus prizus. Taip pat apdovanosime daugiausiai objektų aplankiusius dalyvius. Laimėtojai bus renkami burtų keliu.

Plačiau apie žaidimą: https://veikiu.lt/view-travelgame-alytus_lietuvos_kulturos_sostine_2022

Žaidimo objektų žemėlapis.

Vietos, kurias reikia aplankyti Alytuje

Senamiesčio skvero voverė

2020 m. Senamiesčio skvere, prie knygų mainų namelio, ant suoliuko įsitaisė bronzinė voveraitės skulptūra su knygą, kurioje parašyta „Knyga – geras būdas pranokti vakarykštį save”. Paglosčius šį mielą žvėrelį atsiranda neapsakomas noras skaityti knygas.

54.39915, 24.04853

Laisvės angelo paminklas

Laisvės angelas — tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui, o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.

54.39407, 24.04938

 

Meilės labirintas

Apipintas įvairiomis legendomis apie įsimylėjėlius, intriguojančiomis istorijomis apie kurortines meiles, bei išdavystes tarpukario metu Alytuje. Alytus nuo seno garsėjo kaip meilės miestas. Kalbama, kad labirinte galima sutikti savo gyvenimo meilę.

54.40473, 24.02438

Alytaus piliakalnis

Istoriniu aspektu vertingiausioje miesto dalyje stūkso Alytaus piliakalnis su senovės gyvenviete, dar vadinamas Vienuolyno, Joninių, Švento Jono kalnu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. II puse – II tūkst. I puse.

54.39575, 24.07903

Baltosios rožės tiltas

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m.

54.39304, 24.08080

Buvusi Alytaus sinagoga

Manoma, jog medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 metais. Jos vietoje XIX amžiaus pabaigoje pastatyta mūrinė. Sovietmečiu negailestingai niokota, dabar – rekonstruojama ir pritaikoma visuomenės reikmėms.

54.40097, 24.04807

Alytaus kraštotyros muziejus

1928 m. balandžio 24 d. šie kultūros darbo savanoriai Alytaus apskrities viršininko įstaigoje įregistravo Alytaus muziejų. Įkurtosios draugijos tikslas buvo „rinkti ir apsaugoti lietuvių kultūros liekanas nuo visiško jų sunaikinimo“.

54.39781, 24.05039

Voveraitė Liusė

Skulptūra, skirta voveraitės Liusės atminimui. Tokiu vardu buvo pavadinta tikra voverytė Jaunimo parko voveryčių eglynėlyje. Ji atsiliepdavo į šį vardą, buvo labai drąsi, mielai imdavo riešutus iš žmogaus rankų.

54.39599, 24.04794

Nurimęs varpas

Memorialas skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, 1941 m. birželio 22-28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti. Varpas – universalus ir suprantamas žmonėms simbolis, tarsi aidintis apie visą Lietuvos istoriją.

54.39427, 24.05032

Klebono akmuo Nemune ties Alytumi

Legenda pasakoja, kad labai seniai po Alytuje siautusio maro prasidėjo didelis badas. Klebonas, negalėdamas žiūrėti, kaip iš bado miršta žmonės, iš likusių gyvųjų surinko pinigus ir išplaukė Nemunu pirkti grūdų. Klebonas ilgai negrįžo. Gyventojai ir toliau vienas po kito mirė iš bado, keikdami kleboną, kad šis veikiausiai juos apgavo. Kai klebono laivas su grūdais priartėjo prie Alytaus, pakilo didelis viesulas ir trenkė į jį prakeiksmų žaibas. Taip laivas akmeniu pavirto. Vėliau šį akmenį žmonės Klebono akmeniu praminė.

54.39234, 24.08426

Archeologijos muziejus

2013 metų rugpjūčio 27 d. Alytaus kraštotyros muziejaus filiale, esančiame Jiezno g. 2, atidaryta nauja archeologinė ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“. Lankytojai gali patys išbandyti akmenines girnas grūdams malti, akmens šlifavimo, medžio drožimo darbus senaisiais padargais.

54.40330, 24.06603

Alytaus kraštas

Moterties upelis

XIX a. tiesiant geležinkelį link Nemuno Moterties upelis tapo savotiška kliūtimi – buvo nutarta statyti pralaidą. Ji sumūryta iš tašytų akmenų. Drąsesnieji gali nerti į ją ir prasieiti 61,94 m tunelio tamsoje, stebint ten gyvenančių šikšnosparnių budrių akių.

54.38904, 24.10091

Žuvinto ežero gamtos takas

Take sužinosite apie Žuvinto ežero pakrantės gyvenimą. 350 m ilgio mediniame liepte pavasarį ir vasarą girdisi didžiųjų baublių baubimas, ūsuotųjų zylių, remezų, kitų nendrynų paukščių balsai. Liepto gale esančiame bokštelyje galėsite stebėti ežere gyvenančias ir migruojančias paukščių rūšis.

54.45709, 23.63486

Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo bunkeris

1992 m. bunkerį atstatė Juozo Vitkaus Kauno inžinerinio bataliono kariai. Atkurtas šiek tiek mažesnis nei buvo originalus. Partizanai į vidų patekdavo specialiu įšliaužimu. Viduje buvo galima judėti stačiomis, kas įprastai buvo laikoma prabanga. Buvo įrengta krosnelė, kurios kaminą atstojo išskaptuota pušis, kuri išorėje atrodė kaip nulaužta vėtros.

54.516286, 24.08282

Butrimonių miestelio fontanas

Vienintelis toks Lietuvoje Butrimonių miestelio fontanas: akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą, o sutemus nušvinta įvairiomis spalvomis. Fontaną rasite Butrimonių trikampėje aikštėje.

54.50101, 24.25275

Papėčių piliakalnis

Papėčių piliakalnis įrengtas vidutinio statumo kalvoje iki 10 m aukščio šlaitais. Pats piliakalnis priskiriamas I tūkstantmečiui. Gegužės mėnesį piliakalnio viršūnė pasipuošia baltais lieknųjų plukių žiedais.

54.31414, 23.79701

Didysis Dzūkijos akmuo

Didžiausias riedulys Dzūkijoje ir devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinėjęs, nes, anot vietinių gyventojų, į jį nekartą yra trenkęs žaibas. Apie jo atsiradimą kaimo senoliai porina, kad du milžinai nešė šį akmenį, vienas jų užsikabino už kalvos ir ši sunkybė jiems išslydusi iš rankų giliai žemėn įsmigo.

54.27242, 24.02028

Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (Nemunaitis)

1939 m. mokytojo Antano Saulevičiaus iniciatyva į Nemunaitį buvo pakviestas žymus to meto skulptorius Vincas Grybas. Jau po metų miestelį turėjo papuošti Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau pasikeitusi politinė santvarka pakeitė šiuos planus. Ilgus metus skulptūrai teko buvoti įvairiose vietose.

54.30149, 24.01985

Raižių mečetė

S. Kričinskis knygoje „Lietuvos totoriai“ nurodo, kad 1556 m. Raižiuose stovėjo mečetė. Šiandieninė mečetė pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietmečiu. Mečetė yra medinė, stačiakampio plano, dvišlaičiu skardiniu stogu. Stogo viršuje yra nedidelis minareto bokštelis.

54.47990, 24.18780

Kurnėnų mokykla

Mokyklos statyba pradėta 1934 m., po dvejų metų, 1936 m. mokykla pastatyta. Statybos darbus finansavo čia gimęs ir augęs L. Radziukynas. Statybinė medžiaga ir inventorius buvo gabenami iš Čikagos per Niujorką.

54.39755, 23.90708

Balkasodžio koplyčia

Balkasodžio koplyčios istorija yra sudėtinga ir iki galo nebaigta tyrinėti. Šiose vietose XVIII a. buvo įkurtas dvaras. Ilgą laiką jis priklausė Jaciunskų giminei. Minima, kad čia stovėjo trys sarkofagai.

54.26187, 23.98001

Punios piliakalnis

Manyta, kad ant Punios piliakalnio galėjusi stovėti legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis, tačiau dabar ji lokalizuojama Žemaitijoje. Vis tik piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui.

54.51225, 24.09155

Kumečių tvenkinio užtvanka

Kumečių tvenkinys yra tokiu pat pavadinimu gyvenvietės pietiniame pakraštyje. Įrengtas 1968 m., užtvenkus Metelytės upelį. Daugelis šią užtvanką dėl nepakartojamo vaizdo vadina – kriokliu. Sunku atsispirti užtvenkimo vietoje valiūkiškai kriokliu krentančio vandens grožiui.

54.34824, 23.74720

 

Komentuok

Tavo el. paštas nebus skelbiamas. Jis bus naudojamas tam, kad mes galėtume susisiekti.