main

BlogasTitulinis 

Pudelio kronikos: kiek (ne)ilgai reikia vedžioti šunį?

2019-08-14 — by Goda Leo0

IMG_20190809_134255_1-960x720.jpg

Įstrigo kažkadais skaitytas kinologės Živilės Čepulienės straipsnis apie didelių veislių šunis, kuriame ji pasakoja, kad daug mieliau savo veislyne veisiamus vokiečių aviganius atiduoda žmonėms, gyvenantiems butuose nei tiems, kurie turi didžiulį namą su dar didesniu kiemu. Visą straipsnį galite rasti čia, o aš tik paminėsiu pagrindines jos tezes – bute laikomą šunį šeimininkai tikrai vedžios, socializuos, o štai name auginantys pasidžiaugs mažuliuku žaisliuku, o vėliau jis greičiausiai savo dienas leis voljere. Uždarytas. Ir be žmonių.

Skaitydama apie didžiuosius pudelius labiausiai ir pasidžiaugiau, kad ši veislė ypatinga tuo, kad ji prisitaiko prie šeimininko. Jei jis maratonų bėgikas, šuo visad bėgs šalia ir bus laimingas. Jei jį augina IT specialistas, jis visą dieną šildys jam kojas, o vakare primins, kad reikia pajudėti ne tik keturkojui, bet ir dvikojui padarui.

Taip mes ir auginame savąjį pudelį Grehemą – kartais jis praleidžia visą dieną šeimos Vyrui po kojomis (šis dirba namuose), kartais aš veduosi jį ofisą, kur jį praniurko dešimtys rankų. Kiekvieną rytą susitinkame su dviem geriausiais draugais – šelčiu Eliu ir dalmantine Zeta, kuomet šunys gauna proga išsilakstyti ir išsikrauti. Savaitgalius dažniausiai leidžiame gamtoje, tad laisvė kojoms – garantuota.

Nors mūsiškiui dar virš metų, pakeitėme ne vieną pavadėlį – vieną sukramtė, kitas sulūžo pats, trečias nepatogus rankai. Šiais laikais pavadėlių šunims pasirinkimas toks, kad sąvoka, jog tai virvė vesti šunį, praranda prasmę.

Vidury dienos Grehemą į lauką veda 11-metė Smiltė, tad labai džiaugiausi atradusi, jog yra amortizuojantys pavadėliai. Kartais iš džiaugsmo ką nors pamatęs, šuo staigiai timpteli, tad gali ne tik lengvai pargriauti vaiką, bet net ir suaugusiam išnarinti petį (masažistas patvirtino, kad anaiptol tai nėra reta trauma). Amortizuojantys pavadėliai viduryje turi itin tamprią gumą, kuri įsitempdama absorbuoja smūgį ir galų gale tave patį paruošia, kad reikia tvirčiau laikyti ranką.

Dar vienas metų atradimas – „Ezydog” amortizuojantis pavadėlis, kuris rišasi per juosmenį. Susidėvėjus paskutiniam rymojome prie „Pet24” parduotuvėje esančių pavadėlių lentynų (patikėkite, pasirinkimas yra WOW) ir svarstėme, ką dar išbandyti, kas būtų patogu visai šeimai. Jei būsite šioje parduotuvėje „Ogmios mieste”, tai linkiu sutikti Rasą, kuri yra pati nerealiausia specialistė įvairiausiais šunų klausimais nuo maisto iki priežiūros, tad su ja aiškinomės, kokie mūsų lūkesčiai: patogu vesti įprastu būdu, saugus vedžioti vaikams, tinkamas bėgioti ar važinėti paspirtuku ir, žinoma, gražus. Ji pasiūlė „Ezydog Zero Shock Road Runner” pavadėlį bėgiojantiems su amortizuojamąja apsaugine sistema šunims ir galiu pasidžiaugti, kad kasdien net vedžioti šunį tapo smagiau su šiuo pavadėliu!

Vyras džiaugiasi jo patogia plačia ir minkšta rankena. Tiek aš, tiek vaikai – galimybe užsisegti pavadėlį per juosmenį. Šiaip tingumas darosi dabar baisus, nes brausyti telefone dabar galiu vėl abiem rankomis ir žinutės lekia su mažesniu klaidų skaičiumi. O iš tiesų, tai vedant šunį mieste ir einant  su keturmete ir septynmete, kurios abi mirtinai nori duoti tau ranką, tas rankų atlaisvėjimas yra kažkas tokio!

Ta liemens sagtis reguliuojasi, tad tinka ir ant mano vasarą suapvalėjusio (kalti šonkauliukai!) stoto, tiek ant mažosios kaulelių. Prie pat užsegimo du kabliukai – vienas pasikabinti skanukų dėkliuką ir maišelių laikiklį. Antra dar protingesnė – atsegus šunį gali ilgąją pavadėlio persimesti sau per petį ir užsisegti, kad nekabėtų, netrukdytų.

Viduryje jo – specialus guminis laikiklis, kad galėtum prie savęs šunėką prisitraukti, o prie pat užsegimo  vadinama „traffic” rankena, kur šunį sulaikai visai prie savęs, kad į gatvę neįpultų.

O šiaip man smagiausia pati spalva ir pavadėlio storumas – toks tvirtas, platus.

Kaip mano kolegė, auginanti didžiulį šveicarų aviganį ir taip pat vedžiojanti pavadėliu susegamu per juosmenį sakė: „Žiūriu aš į tuos žmones, kurie nešasi pavadėlį rankose ir galvoju, kokie jie durniai, kam taip vargsta…” Žinoma, kiekvienas renkasi pagal savo šunį, veislę, pomėgius įpročius ir net piniginę, bet išbandyti tikrai verta.

IšbandomeTitulinis 

Pudelio kronikos: kaip išrinkti maistą šuniui?

2019-07-03 — by Goda Leo0

IMG_20190629_173944-960x720.jpg

Mūsų didysis pudelis Grehemas – šeimos dalis, ne tik džiuginanti savo buvimo, bet ir padedanti man atsakyti į klausimą „na, tai kada berniukas?” Kad ir kaip kvailai skambėtų, Grehemas mūsų pagrandukas lepūnėlis, kurio priežiūrai reikia skirti dėmesio.

Jeigu bent šiek tiek svarstote, kad norėtumėte šuns, kalbėsiu, kaip ir kitų veislių šeimininkai – šis yra tobulas. Jis nesišeria, puikiai sutaria su visais, yra be galo protingas ir prisitaikantis prie kompanijos šuo. Viena bėda su jo mityba, kaip ir daugelis šiuolaikinių žmonių, taip ir šunys, vis dažniau tampa kažkam alergiški. Daugelio pudelių skrandis yra jautrus, o mūsiškiui, nors jis gali suvalgyti viską, rezultatai pasimato akyse tiesiogine ta prasme – nuo vištienos produktų jam labai ašaroja akys. Pusę laiko pirkau šunų maistą su žuvimi ir ryžiais, o nesulaukusi norimo rezultato pagaliau įsigilinau į sudėtį ir ten radau, jog didžiąją dalį žuvies pagrindo maisto sudaro vištienos riebalai! Todėl pirma ir pagrindinė taisyklė renkantis maistą šunis – SKAITYKITE SUDĖTĮ. Ne tik tai, kas parašyta ant pakuotės priekio, bet ir tą, smulkiomis raidėmis.

Šunų ėdalas dažniausiai skirstomas į pagrindines kategorijas:

  • ekonominės klasės. Tai žinomi ženklai, daug reklamuojami, bet naudos augintiniui tiek, kiek iš sasyskų vaikui;
  • premium klasės. Juose jau daugiau mėsos, sudėtis pritaikyti šuns amžiui, svoriui ar net rūšiai;
  • super premium klasės. Pagrindinis šio maisto baltymų šaltinis – mėsa, kuri be jokių ten kailių ar kanopų. Šiame maiste nėra dažiklių, konservantų, skonio stipriklių.
  • ultra premium klasės. Jis labiau skirtas vyresniems šunims, šuniukams, besilaukiančioms kalėms, o pagrindinis skirtumas nuo super premium – didesnis grynos mėsos procentas sudėtyje.

Tai ar kyla klausimų, kuo maitinti šunį?

Turbūt žinote, kad kiekvienoje sudėtyje didžiausią sudėties dalį užimantys ingredientai (nesvarbu tai šampūnas, dešra ar šuns maistas) yra rašomi pačiame priekyje. Paskaitykite pirmus penkis ir jei juose nėra pelenai, smėlis (ne, aš nejuokauju), kokie nors neaiškūs priedai – tuomet maistas vertas dėmesio. Arba dar geriau – ar perskaičius sudėtį sutiktumėte nuryti bent vieną gabalėlį šio ėdesio? Jei taip, tuomet nebijokite šerti ir šuns.

Mūsų atradimas ir Grehemo labiausiai pamėgtas maistas yra „Belcando” – pagamintas Vokietijoje super premium klasės sausas ėdalas su lašiša. Šio ženklo sausame šunų maiste nėra grūdų, kas dabar irgi labai aktualu, nes daugelis šunų jų netoleruoja.

Kaip jau minėjau, Grehemas alergiškas vištienai, todėl „Pet24” parduotuvėje nuostabi konsultantė Rasa mums rekomendavo rinktis su šviežia lašiša (jos čia net 30%) ir burnočių sėklomis.

Ypatingoms progoms visuomet turiu ir „Belcando” gardėsių – vieno baltymo, kuriame nėra primaišyta skirtingų gyvūnų ar augalinių baltymų, konservų. Juos naudoju ruošdama žaisliuką – turime įsigiję tokį su anga viduje: į jį įdedu kokia nors džiovintą kiškio ausį ar mėsos lazdelę, aplink prikemšu konservų ir suvyniojusi į plėvelę palaikau kameroje. Tokiomis karštomis dienomis šuo grauždamas ne tik turi užsiėmimą viską iškrapštyti, bet ir atsigaivina.

Na, o nevalgiukams (taip, būna ne tik vaikų, bet ir šunų, pasižyminčių neypatingu apetitu) „Belcando” siūlo padažiuką – sauso maisto pagardą, kurio sudėtis išvis pasaka: jautienos raumenų mėsa, širdis, jautienos sultinys ir morkos (yra ir kitų rūšių). Tai toks lyg labai skystas konservas, kurio šaukštą kitą galima uždėti ant ėdesio grūdelių, pamaišyti, kol apsivels ir tuomet pasiūlyti šuniui.

Apie tai, kad itin svarbu sveikai maitintis patiems, ugdyti vaikus kalbama daug, bet ar susimąstote, kad sveikas ėdesys, tinkama dieta tiek pat svarbi ne tik šuns kailio blizgėjimui ar uodegos švytėjimui, bet ir sąnariams, raumenims bei gyvenimo trukmei.

RenginiaiVilnius

Šeštadienį „Ogmios mieste” – šunų šuolių į vandenį turnyras

2019-06-13 — by Goda Leo0

MG_9108-960x640.jpg

Jau šį šeštadienį, nuo 11 val. sostinėje miestiečius ir miesto svečius džiugins alternatyvų Lietuvoje neturintis šunų šuolių į vandenį turnyras Šlapia uodega”.  

Pernai pirmą kartą Lietuvoje organizuotas ir didelio susidomėjimo sulaukęs pramoginis renginys „Šlapia uodega”, šiemet ir vėl suburs nuotykių ištroškusius šunis bei jų šeimininkus. Profesionalios šunų šuolių į vandenį varžybos yra labai populiarios kitose pasaulio šalyse, ypač Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Australijoje.

Turnyro organizatorių teigimu, po pernai pirmą kartą Lietuvoje vykusio turnyro, susidomėjimas galimybe jame sudalyvauti pastebimai išaugo. „ Šiemet surengtame dalyvių atrankos konkurse užsiregistravo daugiau nei šimtas savo augintinių jėgas norinčių išbandyti šeimininkų”, – sakė viena iš renginio organizatorių „Pet24” parduotuvių tinklo marketingo specialistė Evelina Leškytė.

Dalyvių registracija baigta, bet žiūrovų – itin laukiami.

Turnyro metu augintiniai bus suskirstyti į dvi kategorijas pagal kūno sudėjimą – maži ir vidutiniai bei dideli. Anot organizatorių, šiemet turnyre aktyviai panoro dalyvauti įvairių veislių ir dydžių šunys.

Šuoliams į vandenį bus paruoštas baseinas, į kurį šokdami šunys, stengsis parodyti žiūrovams įspūdingiausius savo šuolius. Turnyrui teisėjaus Lietuvos kinologijos centro vadovė, sporto ir aktyvaus laisvalaikio su šunimi entuziastė bei daugkartinė įvairių sporto rungčių su šunimi prizininkė ir nugalėtoja Monika Venytė.

Alternatyvų Lietuvoje neturintis renginys vyks jau šį šeštadienį birželio 15 d. 11 val. Vilniuje, prie prekybos ir laisvalaikio centro „Ogmios miestas”.