Savaitę buvau dingusi: leidausi į nuotykį, kurį sugalvojau pati – 8 mamos su 18 vaikų leidome laiką kūrybinėje stovykloje Liepojoje. Nurovė stogą, atėmė rankas ir kojas ir iki šiol prisiminimais dalinuosi kas antrame sakinyje.
Manęs klausia ar pailsėjau. Ne to ten važiavau, todėl poilsio nebuvo. Tik bėgimas. Ir beprotiškai gera energija, kopos juoko, jūros emocijų… Ačiū patikėjusioms idėja ir sudalyvavusioms.
Trumpa istorija: prieš septynerius metus, kai pirmagimei buvo apie metukus, galvojau, kaip būtų gerai suburti mamas ir kartu stovyklauti. Juk kai daug vaikų vienoje vietoje, viskas paprasčiau. Praėjusį rudenį sulaukiau pasiūlymo edukacijai išnaudoti senovinę jugendo stiliaus vilą Liepojoje, kelios minutės nuo jūros. Iškart supratau, kad ta stovyklos įgyvendinimo akimirka išaušo.
Birželio 10 d. aštuonios mamos ir aštuoniolika vaikų susitiko Latvijos kurorte. Vaikų amžius – nuo 11 mėn. iki 12 metų. Pasirūpinau dietologės sudarytu meniu, produktais ir grafiku, kada kurios mamos gamina. Pasiskirstėme po dvi, bet realybėje pagalbininkių visad buvo daugiau. Po savaitės juokiausi, kad nebemokėsiu gaminti penkiems, o ne 25-iems…
Rytas prasidėdavo kelione į turgų, kur iš lietuviškai kalbančios latvės pirkdavau lietuviškas braškes. Kasryt – vis kita košė su braškėmis. Jokių jogurtukų, sūrelių ar sumuštinių. Tikras iššūkis ne tik vaikams 🙂
Dar prieš maistą laukdavo mankšta su įkvepiančia Vaida iš „Vaikų sporto“, kuri primindavo, kad tingėjimas ne pasiteisinimas 🙂 Sportavome ir kartu su vaikais, ir atskirai, ir šviečiant saulei, iš dar rasai nenudžiūvus.
Po pusryčių – veikla: išvyka į apleistą karinį uostą Karosta ir jų kalėjimą (oi, perauklėjimo įstaigą), molą, miestą, eksperimentų muziejų, baseiną ar net atnaujintą oro uostą.
Popiet ar lietui lijant – darbeliai. Lipdėme, klijavome, vėrėme ir net vėlėme kartu su Meile iš „Veltukai“.
Sulaukėme ir svečių – psichoterapeutės Lingos Švanienės psichologaspades.blogspot.lt ir muzikos mokytojos, obojininkės Justės Gelgotaitės juste.gelgotaite.eu.
O kai vaikai suguldavo, prasidėdavo mamų laikas. Buvome, kalbėjome, juokėmės, verkėme, kovojome su baimėmis, pasakojomės ir net apkalbinėjom vietines žvaigždes…
Ar kartosiu? Būtinai. Nežinau kaip kur ir kada, net nežinau ar tai pakartojama, bet supratau, kad man buvo labai gera.
Ačiū Agnei, Vaidai, Jolitai, Meilei, Rūtai, Aurelijai ir Kristinai.
P.S. Apie Liepoją vaikams papasakosiu atskirai – tai dar vienas mano atradimas!