Snieguotais žingsniais pamažu ateina gruodis… Tuo pačiu prasideda gražiausias ir jaukiausias metų laukimas – Adventas. Tradiciškai tai susikaupimo, apmąstymų ir ramybės metas, taip pat, tai ir pasiruošimo didžiosioms šventėms laikas.
Lietuvos etnografijos muziejus Rumšiškėse kviečia į ypatingą Adventinį miestelį, kuris vyks du gruodžio savaitgalius – 9–10 ir 16–17 dienomis. Muziejaus miestelis sušvis ir pakvies visus į nepamirštamą nuotykį: jaukiuose nameliuose Jūsų lauks daugybę veiklų ir edukacijų paruošę amatininkai – galėsite susiverti, nusipinti, išsivelti ar išsikirpti išskirtinę kalėdinę puošmeną sau ar kitam. O kur dar šventiniai meduoliai arba tradicinių saldainių vyniojimo dirbtuvėlės?
Adventinės muzikos apgaubtoje miestelio aikštėje sušalti neleis jauki laužo šiluma, kvapni arbata ir netikėta „lioterija“, taip pat saldaturgis bagotas, kad Kalėdos būt pilvotos: džiovinti obuoliukai, spanguolės, riešutai ir kiti gardumynai. Gal dar ir riebią silkę kas pasiūlys iš statinės, kad po Kūčių sakytumėt: riebi silkė – žandus vilgė! Žinokite – saldaturgyje nepabuvęs, Kalėdoms nepasiruoši!
Turgus turgum, bet reikia ir dvasią pamaitinti – su Kūčių valgiais, papročiais bei tradicijomis susipažinsite bei kalėdaitį išsikepsite, adventinių žaidimų, būrimų ir giesmių drauge pasimokinsite.
Adventinis miestelis vyks gruodžio 9–10 ir 16–17 dienomis, 12:00–17:00 val. Lietuvos etnografijos muziejuje, Rumšiškėse.
Lapkričio 11 dieną, šeštadienį, 12:00 val. kviečiame į tradicinę piemenukų rudens šventę – Balto Ožio dieną. Jau penktą kartą susitiksime Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse – Aukštaitijos Užusienio kaime, Mičiūnų sodyboje.
Pagal senovinį piemenėlių paprotį atsisveikinsime su žvarbiuoju rudeniu ir pasikviesime sniego karalienę Žiemą. Pasišildysime prie jaukaus piemenukų laužo, išsikepsime pelenuose bulvių, išsivirsime žolelių arbatos, pažaisime piemenukų žaidimus. Vaikai galės pasidžiaugti ne tik šventės „kaltininkais“ oželiais, bet ir karvute Mūze.
Atvykdami nepamirškime patogaus ir šilto rudens-žiemos slenksčio apavo, aprangos.
Gyvūnėliai Jumis dar labiau apsidžiaugs, jei iš savo lauknešėlio jiems ištrauksite morką ar kopūsto lapelį. O motulė Gamta apsidžiaugs, jeigu arbatai turėsite savo puodelį.
„Tu, oželi, mūsų gyvūnėli, jeigu nenori gauti botago – prašyk Dievulį sniego. Gana mums šlapiems vargti, tegu ateina žiema!”
Renginys nemokamas, tereikia įsigyti bilietą į parką, tai padaryti galite iš anksto čia: https://bilietai.llbm.lt
Ypatingoje vietoje, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, nuo lapkričio 4 d. pradės veikti didžiausias Lietuvoje žibintų ir šviesos festivalis „Mėnulio takais“, kviesiantis visus smagiai ir prasmingai praleisti rudens bei žiemos vakarus.
Unikalioje Lietuvos liaudies buities muziejaus aplinkoje vyksiantis festivalis kviečia visus pasinerti į magišką pasaulį. Visą kelionę lankytojus čia lydės nakties sergėtojas Mėnulis, atversiantis vartus į stebuklingą ir paslaptingą nuotykį. Keliaudami sutiksite paslaptingų miško gyventojų, laumių, angelų, lietuvių kultūros ir istorijos įkvėptų šviesos skulptūrų ir, be abejo, didžiausių žiemos švenčių pranašą elnią devyniaragį. O bent trumpam užsimiršti, pasinerti į svajonių ir sapnų karalystę, pabūti tarsi nesvarumo būsenoje kvies „Žvaigždžių miškas“. Daugiau nei 300 pavienių skulptūrų, lazerių ir LED instaliacijų, ir beveik 2 km maršrutas – visa tai leis pasinerti į pasaką, pajusti šviesos galią ir šventinę nuotaiką. Šioje stebuklingoje kelionėje bus įdomu visiems šeimos nariams.
„Rudenį ir žiemą, kai lauke žvarbu ir šalta, o vakarai tokie ilgi ir tamsūs, taip norisi šviesos ir mažo stebuklo, todėl nieko nuostabaus, kad Lietuvoje taip išpopuliarėjo šviesos ir žibintų festivaliai. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiantis festivalis „Mėnulio takais“ adaptuotas visiems: ir patiems mažiausiems, ir suaugusiems šeimos nariams. Stengiamės sukurti tokią kompoziciją, kuri leis pakeliauti ir pajusti šventinę nuotaiką, apgaubs šiluma ir įkvėps prasmingai praleisti laiką gryname ore. Šiemet mes kviečiame uždegti šviesą savyje ir aplink save kartu su festivaliu „Mėnulio takais“, – sako festivalio organizatoriai.
„Mūsų muziejuje tiek vasarą, tiek žiemą vyksta didžiausi festivaliai ir renginiai. Dėl savo unikalios istorijos, eksponatų ir, žinoma, reljefo, Rumšiškės jau seniai yra visų Lietuvos gyventojų traukos centras. Labai džiaugiamės, kad šiemet Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje veiks šviesos festivalis, kviesiantis gerai praleisti laiką ir pasisemti energijos“, – sako muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.
Užburiantis savo spalvomis, kompozicijomis bei garsais žibintų ir šviesos festivalis „Mėnulio takais“, organiškai įsiliejęs į muziejaus teritoriją, sukuria tikros pasakos efektą, jausmą, tarsi keliaujame ne Žemės, o Mėnulio takais.
Stebuklinga kelionė visai šeimai Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje prasideda lapkričio 4 d. ir tęsis iki vasario 3 dienos. Bilietais organizatoriai kviečia pasirūpinti iš anksto perkant juos internetu. Daugiau informacijos svetainėje www.menuliotakais.lt.
Bilietų kainos:
Suaugusiam nuo 16 metų – 16,50 €
Vaikui nuo 6 iki 16 metų, senjorui, neįgaliajam – 12,50 €
Šeimos bilietas 3 asmenims – 39,50 € (galioja vienam suaugusiam ir dviem vaikams (6-16 m.) arba dviem suaugusiem ir vienam vaikui (6-16 m.)
Šeimos bilietas 4 asmenims – 49,50 € (galioja vienam suaugusiam ir trims vaikams (6-16 m.) arba dviem suaugusiem ir dviem vaikam (6-16 m.)
Kur? Lietuvos liaudies buities muziejus, Aukštaitijos regiono Daujėnų sodyba ir jos prieigos
Kada? Rugsėjo 16 d. 13:00 val.
2023-ieji paskelbti Žirgo atmintinais metais, siekiant akcentuoti išskirtinę žirgo reikšmę Lietuvos istorijoje ir kultūroje bei pažymint Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo 100-mečio jubiliejų.
Kviečiame Žirgo metų proga pagerbti ir giliau pažinti gausiausią muziejaus gyvosios ekspozicijos grupę – arklius, dalyvaujant edukacinėje programoje „Žirgo batai“, kurioje Utenos žirginio sporto klubo „Bėras vėjas“ įkūrėja ir vadovė Vita Jašinauskaitė paaiškins, kodėl vienaip ar kitaip kaustomi žirgai, kaip, keičiantis žirgo vietai žmonių pasaulyje, kito ir žirgų „apavo” technologijos, kaip jis lengvino prisitaikymą prie aplinkos bei veiklos iššūkių. Mažieji žirgų mylėtojai galės nupiešti kas pamatyta, suprasta, nuspalvinti kanopos dalis ar net sukurti naujos knygelės iliustracijas, o žirgų augintojai sužinoti ir pasikonsultuoti apie kanopų ligų priežastis, gydymą ir prevenciją.
Edukacinės programos metu galėsite pasigrožėti Vitos Jašinauskaitės tapybos darbų paroda „Gilūs prisilietimai“, kuriuose – jos mylimi augintiniai. Meilė žirgams išsilieja ir poezija, kurios taip pat bus proga pasiklausyti.
O vakarėjant – pakviesime į koncertinę naktigonių programą „Geidž mana širdela naktigonėn joti“ su Biržų Kultūros centro folkloro ansambliu „Siaudela“ (vadovė Jūratė Garnelienė).
Muziejaus Aukštaitijos regiono Daujėnų sodyboje Jūsų lauks:
pažintis su arkliais – muziejaus augintiniais
viešnagė ypatinguose arklių namuose ir retesnių duonpelnių darbų pristatymas
viktorina „Nori už dyką tikru arkliu važiuoti – teks pagalvoti“
lenktynės vaikystės „žirgeliais“, vežimo ratų ridenimo ir kitokios varžytuvės
važinėjimas arkliais ir jodinėjimas
pikantiškas laužo gėrimas: ugnis, vanduo, žolynai – mūsų, puodeliai – Jūsų, kitaip – teks iš tošies aukšlį susisukti
pasižymintiems arklišku darbštumu – kūrybinės dirbtuvės „Žirgo metų suvenyrą pasidariau pats!“ – šiaudinio arkliuko gamyba
18:00 val. – kantriausiems – tradicinės naktigonių ir bulviakasio vaišės – tiesiai iš žarijų pačių iškapstytos bulbės*. Krimskim bulbes ir dalinkimės šiurpėmis prie laužo!
Apie arklius muziejuje: muziejaus gyvojoje ekspozicijoje šiuo metu gausiausia laikomų ūkinių gyvūnų, neskaičiuojant, žinoma, bičių šeimų, banda – arkliai. Jų turime 12, iš kurių 4 – seno tipo žemaitukai, 4 – stambieji žemaitukai, 3 – Lietuvos sunkieji ir 1 trakėnų veislės atstovas. Daug metų gyvuoja jojimo būrelis. Lietuvos liaudies buities muziejus yra Žemaitukų arklių augintojų asociacijos, įkurtos 1997 m. ir užsiimančios šios veislės arklių išsaugojimu, veisimu, dauginimu bei populiarinimu, narys. Arkliai muziejuje gyvena nuo pat jo įkūrimo – vežioja lankytojus, dirba žemės ūkio darbus. Arklio vaidmuo žemdirbio gyvenime atskleidžiamas ir eksponatais pastoviose ekspozicijose. Neatskiriamas lietuvio palydovas susilaukė ir ypatingo dėmesio: 1985 m. įruošta ekspozicija „Žirgas lietuvių liaudies gyvenime“, 1988 m. organizuota mokslinė konferencija „Arklys lietuvių gyvenime“, miestelio karčemoje įruošta vasaros susisiekimo priemonių ir pakinktų ekspozicija bei stendinė ekspozicija „Arklininkystė Lietuvoje“, XVIII a. graviūrų paroda. 1996 m. atnaujinta išeiginių vežimų, įrengta žiemos transporto priemonių ekspozicija pakelės karčemoje. 1991, 1992, 1997, 1998 m. vyko žirginio sporto šventės „Bėrą žirgelį pasibalnojau“, 2004 m. – etnokultūrinė moksleivių viktorina „Žirgas, arklys valstiečio gyvenime ir papročiuose“. 2019 m. gegužės 18 d. Liaudies buities muziejuje buvo surengta Naktigonė, kurioje atkartoti kai kurie senovinio arklių ganymo naktimis vasaros – rudens darbymečiais elementai. Muziejus ateityje sieks, kad būtų atidarytas hipoterapijos centras (terapija naudojant žirgus) asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.
Rugpjūčio 15 d. pasirėdykite gražiausiu rūbu, prisiskinkite kvapniausių lauko gėlių ir pasikvietę giminaičių bei draugų – atvykite paviešėti į Žolinės šventadienį Lietuvos liaudies buities muziejuje, skirtą Aukštaitijos regiono metams. Šventės prasidės 12:00 val. iškilmingomis šventomis mišiomis muziejaus miestelio bažnyčioje, kur bus pašventinti žolynai ir derlius, o po bažnytinių atlaidų darniai šventine eisena trauksim Aukštaitijon į tokį pakermošio linksmybių margumyną, kuriam prilygti nebent Žolinės puokštė tegali!
Kiekvienas muziejaus Aukštaitijos gatvinio kaimo kiemas lauks Jūsų savaip pasirengęs: sutartinės ir romansai, meistravimai, skanavimai, uostymai ir ragavimai, varžytuvės, labirintas ir šokiai, kelionės arkliais ir net laiku į šimtmečio praeitį ir susitikimas su garsiu papročių žinovu Libertu Klimka.
Dar Žolinės puokščių paroda kviečiame būtinai pasigrožėti, o žinias – viktorinoje pasitikrinti bei lauktuvių namiškiams kermošiuje nusiderėti.
Lietuvos liaudies buities muziejus – pati tinkamiausia vieta per Žolinę tradiciškai susieiti ir giminei, ir draugams, ir kaimynams. Tad laukiam Jūsų – ne tik dėl mūsų!
ŽOLINĖS ŠVENTADIENIO PROGRAMA
2023 08 15
MUZIEJAUS MIESTELYJE
12:00 Šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Mišias aukoja Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas – kun. Gintas Rumševičius. Gieda Vilniaus Bernardinų bažnyčios tradicinio giedojimo ansamblis „Po skliautu“ (vadovė Dalia Vaicenavičienė)
13:00 Kryžių pagerbimo ir apvainikavimo eisenai į Aukštaitijos kaimą, kviečia Kauno folkloro klubas „Liktužė“ (vadovė Jūratė Svidinskienė)
10:00–18:00 Kviečiame pasinaudoti paskutine proga aplankyti menininkės Laimos Dzigaitės žolynų grafikos parodą, eksponuojamą gyvenamajame name iš Plungės (po Žolinės paroda uždaroma)
14:00–14:30 Kauno folkloro klubo „Liktužė“ atsisveikinimo dainos (vadovė Jūratė Svidinskienė)
TAURAGNŲ SODYBOJE
13:00–16:00 Patirk kelionę laiku ,,Žolinės šventadienis Lietuvos kaime XX a. 3–4 deš.“
PRIE TAURAGNŲ SODYBOS SVIRNO
13:00–16:00 „Tu Žilvitėli dobilia…“ – nuspink paukštelį iš žilvičio pluošto
KILBISŲ SODYBOJE
13:00–16:00 Angelės ir Vytauto Raukčių dirbtuvėlės „Šienelis ne tik karvutę pamaitinti gali…“
RAČKIŠKĖS KOPLYČIOJE
14:00–15:00 Sutartinės – „Sasutalas“ (vadovas Andrius Morkūnas)
Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas ir publikuojamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Už fizinių asmenų fotografavimą, filmavimą ir foto bei vaizdo medžiagos platinimą renginio organizatorius neatsako.
Programa gali nežymiai keistis.
Bilieto kaina – 10 €
Studentams, moksleiviams ir senjorams – 5 €
Ikimokyklinio amžiaus vaikams – nemokamai.
Ar kada pagalvojote, kaip būtų šaunu praleisti naktį muziejuje? O dar, jei tai paslaptinga, legendomis ir žolynais apipinta trumpiausia metuose Joninių naktis? Birželio 23 dieną, 20:00 val. kviečiame į Joninių naktį Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kur susipins priešingi elementai – tradicijos ir modernybė, folkloras ir elektroninė muzika, laukų gėlės ir spalvoti lazeriai, šviesa ir tamsa, ugnis ir vanduo. Drauge įsitikinsime, kad visa tai gali sukurti darnią ir paslaptingą Joninių nakties atmosferą. Sunku patikėti? Atvykite ir įsitikinkite tuo patys.
Smalsu, ką veiksime Joninių naktį muziejuje? Šventė prasidės ant kalno Dzūkijos kaime – dalyviai bus kviečiami įsijausti į gamtos virsmą braidžiojant po laukinių gėlių pievas, kupoliaujant, susipažįstant su žolynais. Drauge pinsime Joninių vainikus ir sveikinsime varduvininkus – Jonus, Jones ir Janinas. Saulę palydėsime bei naktį pasitiksime su vandeniu ir ugnimi – plukdysime gėlių vainikėlius, nuo kalno ridensime degančius ratus, įžiebsime stebules bei didįjį Joninių laužą. Visas tradicines linksmybes gyva muzika ir balsais apipins folkloro ansambliai.
Vėliau šventė persikels prie Klojimo teatro. Bus galima braidyti po užburiančias atmosferas su muzika, kurioje susitinka mūsų senoji ir šiuolaikinė kultūros. Slėpiningoje erdvėje vyks Joninių Garsovaizdžiai – koncertas, kuriame gros eksperimentinės, atmosferinės elektroninės muzikos, įkvėptos folkloro, kūrėjai: Tamsaulė, Gabrielė Pukelytė, Vėlių Namai, Šventas Valentinas. Daugiau skaitykite ČIA
Saulę palydėsime bei naktį pasitiksime su vandeniu ir ugnimi – plukdysime gėlių vainikėlius Pravienos upelyje, nuo kalno ridensime degančius ratus, įžiebsime stebules bei didįjį Joninių laužą. Visa tai vainikuos trankūs ir smagūs folkšokiai!
Šventė tęsis per visą naktį – pasimėgavę muzika, peršokę per laužą, išbraidžioję rasotas pievas, auštančią ryto saulę pasitiksime su kvapnia arbata.
Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, o nuotraukos naudojamos muziejaus soc. tinkluose.
JONINIŲ 2023 PROGRAMA
20:00 Dzūkų kaime: apeiginis ėjimas pro Rasos šventės vartus, žaidimai, rateliai
20:30 Dzūkų kaimo pievose: kupoliavimas, vainikėlių pynimas su sutartinėmis
20:00–22:00 Dzūkų kaime Kaimo vaikų ir jaunimo žaidimai
21:00 Dzūkų kaime Jonų, Janinų ir Jonių pasveikinimas ir vaišės
21:00–21:45 Pievoje prie Dzūkų kaimo: aukuro įžiebimas ir saulės palydėjimas
21:45–23.15 Garsovaizdžių koncertas prie Klojimo teatro. Atlikėjai: Tamsaulė
22:00–23:00 Dzūkų kaimo Rudaminos sodyboje: Šiurpės ir pasakos, slėpynės tamsoje
23:15 Prie Klojimo teatro: degančių ratų ridenimas nuo kalno
23:30 Prie Klojimo teatro: didžiojo laužo ir stebulių uždegimas, šokiai ir rateliai prie laužo
00:00 Prie Klojimo teatro: vainikėlių plukdymas Pravienos upe
00:15–01:45 Naktišokiai prie laužo su „Lygaudės alumnais“
00:00–05:00 Garsovaizdžių koncertas prie Klojimo teatro. Atlikėjai: Vėlių namai, Šventas Valentinas, Aleksandr Spitzin.
01:45 – iki kol rasim… „Paparco radzybos ir kiti monai“
04:00–05:00 Saulės pasitikimas, prausimasis rasoje ir ryto arbata prie Klojimo teatro
20:00–22:00 Dzūkijos sektoriaus teritorije: pasivažinėjimas arklio traukiamu vežimu, jodinėjimas
Visas tradicines linksmybes gyva muzika ir balsais apipins folkloro ansambliai Rumšiškių KC folkloro ansamblis „Nedėja“ (vad. L. Kulakauskienė), Rumšiškių KC kapela „Rumškės“ (vad. A. Kairevičius), Kauno KC sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“ (vad. A. Morkūnas).
Gegužės 28 dieną, Lietuvos liaudies buities muziejuje šurmuliuos unikalus renginys skirtas visai šeimai, svečiams iš užsienio ir visiems, kas nori susipažinti su senaisiais lietuvių amatais, darbais ir pramogomis – Amatų dieną – Sekminių kermošius. O kur kitur, jei ne Lietuvos liaudies buities muziejaus autentiškų sodybų apsuptyje atgiję amatai padarytų didesnį įspūdį? Bus galima ne tik pamatyti, susipažinti, bet ir išbandyti. Renginys – nemokamas.
Kiekviename muziejaus regione bus demostruojami senovės amatai ir darbai, o kulinarinio paveldo patiekalų kvapai nepaliks abejingų. Lankytojai, užsukę į muziejaus miestelį, išvys kaip liejamos žvakės, apdirbamas gintaras, senoviniu būdu galandami peiliai. Bus audžiamos tautinės juostos ir galėsite patys nusiausti juostą, taip prisiliesdami prie šio amato subtilybių. Pynėjai iš vytelių supažindins su pynimu. O gal norėsite užsukti į seną fotoateljė pasidaryti nuotrauką? Bus pristatomi siuvėjo, audėjo amatai, taip pat medžio drožimo bei senovinių klumpių drožimo amatai.
Bus galima susipažinti su žaislininko amatu klausantis įdomių žaislų istorijų; pamatyti, kaip atrodė senoviški žaislai ir jais pažaisti. O ar esate bandę pavaikščioti kojūkais? Bus proga pamėginti.
Lauko krosnyje bus kepami sausainiai, miestelio kepyklėlėje – tradiciniai meduoliai. Pirmą kartą muziejuje vyks tradicinio šakočio kepimo demonstravimas. O ar esate bandę mušti sviestą? Ir smalsuoliai, ir smaližiai tikrai ras įdomių veiklų.
Šventės staigmena – papročiais ir tradicijomis apipintas Sekminių renginys su garsiąja muziejaus karvute Mūze. Jūsų lauks Sekminių viktorina, vainikų pynimas ir linksmybės su folkloro ansambliu.
Visko neatskleisime, tad kviečiame atvykti, susipažinti ir išbandyti senuosius lietuvių amatus.
Kur? Lietuvos liaudies buities muziejuje
Kada? Gegužės 28 d. 10:00–18:00 val.
Renginys – NEMOKAMAS.
Renginio programa
MUZIEJAUS MIESTELIS
13:00 val. Sekminių Šv. Mišios muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje
10:00–13:00 ir 14:00–18:00 val. Amatų pristatymas
Žvakių liejimas
Peilių galandymas
Pasakojimas apie saiko matus
Meduolių kepimas
Fotoateljė
Siuvėjo amatas
Vilnos vėlimas
Pynimas iš vytelių
Gintaro apdirbimas
Audimas ir mezgimas vąšeliu
Medžio drožinėjimo amatas
Kalvystės amatas
Sausainių kepimas lauko krosnyje
Pristatomi KPP projektų gerosios praktikos pavyzdžiai (Miestelio Stoginė)
NUO MIESTELIO LINK PAKELĖS KARČIAMOS
10:00–18:00 val.
„Litfood“ palapinėje vyks informacinė programa. Žemės ūkio ministerijos, kaimo bendruomenių organizacijų ir VVG atstovai, amatininkai, ūkininkai ir gamintojai diskutuos trimis temomis apie tradicinius amatus šiuolaikiniame pasaulyje, sveiką maistą ir bendradarbiavimą. Pokalbius ves Nomeda Marčėnaitė. Čia bus demonstruojami ir amatai – lankytojus kvies prisijungti prie edukacinių programų iš skirtingų etnografinių Lietuvos regionų. Bus puiki proga užmegzti abipusiai naudingą bendradarbiavimą kaimiškų produktų gamybos, trumpųjų tiekimo grandinių organizavimo ir vietos rinkų plėtros srityse.
Mezgimas raštuotais raštais
Kanapių sėklų aliejaus spaudimas
ŽEMAITIJOS SEKTORIUS
10:00–13:00 ir 14:00–18:00 val. Amatų pristatymas
Juostų vijimas (Darbėnų sodyba)
Juostų audimas (Darbėnų sodyba)
Medžio drožyba (Darbėnų sodyba)
Sviesto mušimas (Gondingos sodyba)
Molio žiedimas, lipdymas (Įpilties sodyba)
Klumpių drožimo amatas (Gintališkės sodyba)
DZŪKIJOS SEKTORIUS
10:00–13:00 ir 14:00–18:00 val. Amatų pristatymas
11:00 val. Sekminių viktorina ir vainikų pynimas
14:00 val. Sekminių „pakermošio“ linksmybes kelia ir visus prisijungti kviečia Kauno VDU „Atžalyno“ progimnazijos vaikų folkloro ansamblis „Kaukutis“ (vad. Birutė Viršilaitė). Išgirsite apie Sekminių papročius ir tradicijas. Dalyvauja ir muziejaus karvutė Mūzė.
Žaislininko amatas. Išgirskite žaislų istorijas, pamatykite, kaip atrodė senoviški žaislai ir susipažinkite su žaislininko amatu iš arti. Ar esate bandę pavaikščioti kojūkais? Ne? Atvykite ir išmėginkite. (Zervynų sodyba)
SUVALKIJOS SEKTORIUS
10:00–13:00 ir 14:00–18:00 val. Amatų pristatymas
Juostų audimas (Obelinė)
Bitininkystė (Drevinis bitynas)
Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas ir publikuojamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Už fizinių asmenų fotografavimą, filmavimą ir foto bei vaizdo medžiagos platinimą renginio organizatorius neatsako.
Jei renginio metu naudosite droną, privalote turėti civilinės veiklos draudimo kopiją drono naudojimui.
Renginio organizatoriai pasilieka teisę nežymiai keisti renginio programą.
Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse lankytojus drauge nuotaikingai paminėti Velykų savaitės paskutinę dieną. Susitikime sekmadienį, balandžio 16 d., 12:00 val., Lietuvos liaudies buities muziejuje, Aukštaitijos Užusienio kaime – Pakapių ir Mičiūnų sodybose. Visų atvykstančių lauks spalvingi stiprūs margučiai, daužavimo ir ridenimo varžybos, žaidimai ir viktorina, žinoma – sūpuoklės! Veiks dirbtuvėlės: kiaušinių tapymas ir pavasario paukštukų rišimas. Jūsų lauks karšta arbata ir vaišės. Iki susitikimo!
Nors pati didžiausia ir žmonių labiausiai laukiama pavasario šventė yra Velykos, nereikėtų pamiršti ir kitos, ne mažiau nuotaikingos šventės – Atvelykio. Tai pirmasis sekmadienis po Velykų. Ši diena dar vadinama ir tokiais švelniais vardais: Atvelykės, Velykėlės, Mažosios Velykėlės, Vaikų Velykos, Dzūkijoje ir Rytų Lietuvoje – Pravadais, o Žemaitijoje žinomas ir toks skambus pavadinimas – Baltos Velykos.
„Per Atvelykį virdavo kiaušinius, bet būtinai baltus ir mažiau. „Dominikus album“ sakydavo bažnyčioje, nes Atvelykis – baltasis sekmadienis. Užtat nereikia dažyti kiaušinių, balti kiaušiniai“ (P. Beržanskienė, g. 1928 m., Užkanavės k., Kretingos r.).
Tradiciškai kaime po velykinių kiaušinių dažymo likusių dažų – svogūnų lukštų, ąžuolo žievės, vantų lapų mirkalų – neišpildavo, laikydavo puodą visą savaitę ir per Atvelykį nudažydavo visus kiaušinius, kuriuos per savaitę sudėjo vištos. Velykų dieną visi daužia dažytus kiaušinius, juos ridena, supasi sūpynėse, o per Atvelykį šiomis linksmybėmis labiausiai džiaugiasi vaikai.
„Atvelykis – mažylės Velykėlės, vaikų Velykėlės. Vaikams dar nudažo kiaušinių, ir gegutė dar deda į gūžteles kiaušinių. Vaikų Velykėlės, tai gegutė po vieną kiaušinį vaikams gūžtelėje palieka. Bičkuriukų dar būna vaikams palikę, kad dar pasidžiaugtų, kad vaikų Velykėlės. Visko jau nedaug, visko mažiau, kad mažytės Velykėlės“ (A. Bitinienė, g. 1907 m., Meškalaukio k. Pasvalio r.).
Per Atvelykį tik vaikai varžosi, kieno stipresni margučiai, juos ridena, supasi sūpynėse, kad, pasak liaudies išminties, augtų didesni ir būtų sveikesni. Suvalgoma tai, kas nuo Velykų būna likę: ,,reikia užbaigti suvalgyti viską, kas šventinta“. Na, o jei nieko nelikę, tai Atvelykio išvakarėse kepami nauji pyragai ir vėl ruošiami tokie patys valgiai, kaip ir per Velykas, tik į bažnyčią šventinti jau nebenešdavo. Veliuonoje sakydavo, kad „pavalgius pirmosios Velykų dienos rytą maisto likučius reikia laikyti ant stalo visą savaitę, iki Atvelykio, kad visus metus būtų skalsa“. Žemaičiai per Atvelykį kepdavę kiaušinienę. Pagal tradiciją iki Atvelykio reikėdavo aplankyti savo krikštavaikius, apdovanoti juos margučiais, skanėstais ir kitomis dovanomis. Per Velykas laikas būdavo leidžiamas tarp šeimos narių bei artimiausių asmenų.
Atvelykis turi svarbią religinę reikšmę – tai yra 8-oji diena po Kristaus Prisikėlimo. Ši diena yra minima Biblijoje. Esą apaštalas Tomas, nedalyvavęs Kristaus Prisikėlimo įvykiuose, iš pradžių nepatikėjo, kad jis prisikėlė ir būtent 8-ąją dieną praragėjo ir patikėjo gerąja žinia. Atvelykis – tai Velykos tiems, kurie nespėjo atšvęsti tikrųjų Velykų. Per Atvelykį krikštydavo vaikus, o po Atvelykio ir piršliai pradėdavę važiuoti. Moterys šį sekmadienį susieidavę pasišnekėti ir aptarti įvairiausius dalykus: verpalus, būsimus audinius, audinių raštus, siūlų spalvas ir pan., keisdavosi ir viena iš kitos skolindavosi įvairius audimui reikalingus reikmenis.
Atvelykis – Velykinės savaitės pabaiga. Senovėje visą Velykų savaitę (nuo pačių Velykų iki Atvelykio sekmadienio) laikas buvo leidžiamas su šeima, lankomi giminės, poilsiaujama. O praėjus Atvelykiui prasidėdavę didieji pavasario žemės darbai.
Ruoškimės 33-ioms Velykoms Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse! Skubėkim pavasariu bei Atgimimu pasidžiaugt, velykaičių ritint ir visaip pasilinksmint antrąją Velykų dieną – balandžio 10-ąją. Paruošėme ypatingą ir turtingą Velykų šventės programą.
Jau nuo 10 val. Lietuvos liaudies buities muziejuje Jūsų lauks daugybė pavasariškų linksmybių ir pramogų.
Bažnytinio būgno gaudesys 12:00 val. pakvies į šv. Mišias muziejaus Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.
Muziejaus sodybose vyks Velykų stalo vaišių paroda. Sužinosite šventinio Velykų stalo dengimo ypatumus, pamatysite šventinius patiekalus – apie juos papasakos mūsų muziejininkės.
Sodybose Jūsų lauks ir nuotaikingos linksmybės: folkloro ansambliai lankytojus pasitiks dainomis ir pakvies šokti. Jus džiugins lalautojų sveikinimai ir linkėjimai.
Kokios Velykos be sūpuoklių? Jaunieji lankytojai galės savo svajonę iki dangaus pakylėti svaigiais sūpynių mostais!
Tradicinių amatų meistrė Jurgita Treinytė pamokins kaip susikurti velykinę puošmeną, o Rasa Rainienė karpinių dirbtuvėlėje – popierinį karpinį. O jei ūpo patiems pasigaminti pritrūktų – galėsite įsigyti liaudies meistrų dirbinių.
Miestelio aikštėje vilios gardumynų kvapai, o miestelio kepyklėlėje bus kepami šventiniai meduoliai, kurių nevalia neparagauti!
Veiks velykinių atvirukų paroda, Velykų paštas – ranka parašytas žodis visada šiltesnis!
Muziejuje Jūsų lauks daugybė pramogų ir edukacijų visai šeimai – velykinis „krepšinis“, velykinis „golfas“, „Kosminio“ margučio ridenimas ir kitos smagios rungtys.
Nepamirškite atsinešti ir savo margintų velykinių kiaušinių, nes vyks gražiausio margučio konkursas!
Vienintelio Lietuvoje margučių muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ kolekcijos margučių pristatymas (Barborai Radvilaitei, Ievai Simonaitytei, Pempės dienai ir kitoms atmintinoms datoms paminėti) (Pakelės karčiama)
Velykinis paštas – išsiųsk velykinį pasveikinimą, ranka parašytas žodis visada šiltesnis!
Sūpimasis sodybų kiemuose. Norit sėkmingų ir laimingų metų – per Velykas supkitės kuo aukščiau!
10:00–14:00 val.
Velykiniai margučiai renkami konkursui – „Gražiausias, mažiausias, didžiausias, tradiciniais raštais margintas“. Norintys dalyvauti konkurse, prašome savo margutį atnešti į informacijos centrą muziejaus miestelyje.
12:00 val.
Bažnytinio būgno gaudesys kvies į šv. Mišias muziejaus Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.
12:00–15:00 val.
Pakelėj vaikučius pasitiks muziejaus viešnia – Velykų bobutė (Pakelės karčema)
Velykinė viktorina „Vėl – likom, Vėl – likom!“ (Špitolė)
Pats išsikarpysi – puošmeną namams įsigysi. (Žeimelio namas)
„Rid rito, rid rito, margutis nusirito…“ velykinių kiaušinių tapymas. Veikla ir mažiems ir dideliems – visiems, kas savo rankoje išlaiko teptuką. (Tarp Tabariškių ir bažnyčios)
„Cibulių lukštai, šluotų lapas – visa grožybė“ Kiaušinių dažymas natūraliais dažais – kad įgautų dar didesnių galių (Žemaitija, Įpilties sodyba)
„Gyvas kalnas“ – gyvojo paveldo ekspozicija: žasys, antys, vištos, kalakutai ir triušiai. (Suvalkija, Obelinės sodyba)
13:00–15:00 val.
Pasilinksminimai sodybose. Sūpuoklinės dainos, vadovaujant folkloro ansambliams „Liktužė“, „Verpeta“, „Viešia“, „Žaisa“
„Kas lalauna, terbon krauna“ – Lalautojų palinkėjimai – ansamblis „Verpeta“
Žaidimai su margučiais :
ridenimas loveliais (visose atidarytose sodybose)
ridenimas lazdomis – kas toliau? (Žemaitija, Gintališkės sodyba)
Velykinis „golfas“ (Žemaitija, Darbėnų sodyba)
„Kosminio“ margučio ridenimas” (prie malūno)
velykaičių nešimas per rąstą (Suvalkija, Obelinės sodyba)
ridenimas lygioje vietoje ir ridenimas į tikslą (Suvalkija)
velykinis „krepšinis“ (miestelio aikštė)
daužavimas (Žemaitija, Kartenos sodyba)
šeimų estafetė su vežimėliais. Kas greitesnis? – Skubėk ir laimė namuos bus (Suvalkija)
15:30 val.
Šventės baigiamoji dalis miestelio aikštėje. Konkursų nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimai. Folkloro ansambliai visus lankytojus pasitiks su daina ir kvies pašokti. Vaišės.
INFORMACIJOS BŪSTINĖ – miestelio knygyne nuo 10:00–16:00 val.
Kovo 26 dieną – paskutinį kovo mėn. sekmadienį, Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia nemokamai apsilankyti muziejuje ir pasveikinti Tėviškėn sugrįžusius gandrus. Jie pasižymi punktualumu ir savo šventėn – Gandrinėms – dažniausiai sugrįžta laiku – kovo 25 dieną. Kas būtų, jei taip nenutiktų – susitikim ir išsiaiškinsim. O Gandrines, nors ir diena vėliau, kartu atšvęskim! Ilgai nesnauskim –nuo 12 val. pradėsim!
Gandrinės – senovinė pavasario lygiadienio šventė, žyminti šiltojo ir šviesiojo pusmečio pradžią. Tėviškėn grįžę gandrai – vienas svarbiausių pavasario ženklų. Tad suskubkime džiaugtis atbundančia gamta, susibūrę vienoje gražiausių muziejaus aukštaitiškų sodybų – Mičiūnuose.
Kartu atgaivinsime senuosius Gandrinių papročius: kepsime gandro bandeles, stebėsime atbundančią gamtą, iš šieno rišime paukštelius, lankysimės bityne, sužinosime, kuo minta gandras, klausysimės paukščių balsų, šoksime, žaisime ir ligi kaimynų starkausime, kol bandeles ir pavasarį užuosime ir net pavakarių gausime!
Primename, kad kovo 26 d., sekmadienį, muziejus lankomas NEMOKAMAI
