main

BlogasTitulinis 

3xmama: mokausi mokyti mokytis

2020-09-23 — by Goda Leo0

sviesa-960x540.png

Pavadinimas primena kalambūrą, bet iš tiesų, realybė tokia. Ne tik karantinas, bet ir tendencijos rodo, kad vaikų mokytojais vis labiau tampame ir mes, tėvai. Bet ar esame tam pasiruošę?

Rugsėjis turbūt yra pats sunkiausias mėnuo visiems tėvams. Jam šiek tiek nusileidžia gruodis, kai reikia aplankyti visus šventinius koncertus ir pasirūpinti dovanėlėmis septyniolikai pedagogų, ir mokslo metų pabaiga, kurią šiemet „išgelbėjo” karantinas. Bet nors rugsėjis sudėtingas, varginantis ir kupinas įtampos, jis man patinka – jis kvepia ne tik naujais sąsiuviniais, bet ir naujomis pradžiomis, iššūkiais, lūkesčiais. Rugsėjį vaikai prisiekinėja, kad va šį būrelį, mama, tai jau tikrai tikrai lankysiu, nemesiu, mylėsiu. Rugsėjį vaikai dar pasiruošia kuprinę iš vakaro. Rugsėjį absoliučiai viskas, kas randasi maisto dėžutėje, yra neapsakomai skanu. Užmiršta rutina, įkvepiančios naujovės ir viltingas žvilgsnis į rytojų – na, jau šiemet, viskas bus geriau.

Viena iš šių metų mūsų naujų pradžių – vidurinėlės pakeista mokykla. Neišsiplečiant – karantinas dar labiau sustiprino buvusios trūkumus. Ir tai vertinu kaip privalumą, nes kitu, atveju visus ketverius metus mergina būtų ne tik nieko neišmokusi, bet praradusi bet kokią motyvaciją mokytis, žingeidumą ir azartą žinioms. Viena iš priežasčių, kodėl pas tobulą mokytoją (ėjome tik pas rekomenduotą pačią nuostabiausią ir pan.) gavosi netobulas rezultatas – jos vienpusiškas žinių pateikimas. Gaila, bet Lietuvoje jau taip yra, kad daugybė vyresnio amžiaus pedagogų „prašoko“ informacinių technologijų pamokas ir užmiršta pasiūlyti vaikams informacijos paieškoti internete ar spręsti užduotis EDUKA platformoje. Taip pat, jie mieliau renkasi uždavinius „Marytė turėjo du obuolius ir davė vieną Petriukui“, nei pagalvoja, kokias šiuolaikiškų mokymo priemones (kad ir spausdintines, kurių dabar apstu!) galima pasitelkti.

Leidinys „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“

Kasdien kartojama, kad niekas nežino, kokių kompetencijų reikės šiuolaikiniams vaikams. Neseniai vyrui juokavau, kad mano senelis, kuriam dabar 94-eri, įgijo tik pradinį išsilavinimą ir žiūrint iš dabartinės perspektyvos, jei dar jis ir mokėtų naudotis google, viso to pilnai užtektų. Vaikai dažnai mokomi, kaip aš vadinu „plokščiai“ – vienpusiškai, pagal vieną sistemą, vienoje platformoje. Jie turi mokėti nardyti! Jiems reikia gylio! Jiems nereikia pateikti informacijos – jie turi ją mokėti susirasti ir adaptuoti sau. Ir nekalbu tik apie internetą ar paieškos sistemas! Dažnam šiuolaikiniam vaikui trūksta paprasčiausio žingeidumo – noro sužinoti daugiau, nei pasakė mokytoja. Padaryti užduotį tokią ir tokią – check. Paskaityti tą ir aną – check. Atsinešti kažką – check. O jei aš daryčiau daugiau? Žinočiau daugiau? Pasidomėčiau giliau?

Dažnai pamirštame, kad kiekvienas vaikas yra individualus – turi savo intelektą ir jam informacija skirtingai „virškinama“. Kalbinio intelekto vaikas geriausiai informaciją gaus perskaitęs ją, o štai erdvinio intelekto vaikui geriau pamatyti paveikslėlius, per vizualumą perteiktą informaciją. Švietimo sistemos nepakeisime, bet mūsų, tėvų, užduotis papildyti ir palengvinti mokymosi procesą atrandant būdą, kuris jūsų vaikui lengviausiai padeda įsiminti informaciją.

Todėl liūdna tiesa – mes, tėvai, taip pat esame atsakingi už vaiko mokymąsi ir turime išmokti jį mokyti mokytis. Todėl esu tikra motina tigrė ir namuose dirbame ne tik, ką liepė mokytojai, bet stengiamės pagilinti žinias. Labiau pasakyčiau, stengiuosi duoti to gylio, kurio dėl laiko trūkumo nesugeba suteikti mokykloje. Šių mokslo metų pradžiai įsigijome užduočių knygų iš leidyklos „Šviesa“. Vidurinėlei Eleonorai – „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“, kurioje mokoma ne gramatikos, bet giliau žvelgiama į kūrinį, jo dalis, skirtingus kūrinių tipus. Ji labai mėgsta skaityti ir, manau, kad skaitymas taptų gilesnis, reikia mėgautis paties teksto sandara, sakiniais, o ne tik sužinoti, kas įvyko. Šeštokei Smiltei padedame pasigilinti į finansinį raštingumą, nes to niekas nemoko ir tai yra neapsakomai svarbu! Aš net dabar neįveikiu šeimos biudžeto, todėl labai noriu, kad bent mano vaikas nebūtų toks finansiškai beraštis, kaip aš. Priešmokyklinukę Oliviją sudominti yra pakankamai sunku, raides dėlioja, skiemenis jungia, bet jai viskas yra neapsakomai nuobodu. Valdorfo pedagogikos grupėje besimokanti penkiametė tiesiog yra laisvės ir lauko vaikas 😀 Kad jau su raidėm nesiseka, tikiuosi padės „Matematika. Smagios užduotys“.

Nereikia persistengti ir kankinti tuos vaikus kasdien, bet bent pusvalandis per savaitę kažko netikėto, neįprasto mokykloje tikrai dukroms patinka, ir, jei dar kartu sėdi, sprendi, tai tampa ir puikiu laiko praleidimu! Kaip prie vaikų mokymosi prisidedate jūs?

Leidyklos „Šviesa“ leidiniai papildomam ugdymui

BlogasTitulinis 

Mokslo metai (ne)baigti: gal verta svarstyti apie „homeschooling’ą“?

2020-05-24 — by Goda Leo0

IMG_20200524_185903-960x668.jpg

Du mėnesius tėvai dirbo mokytojų asistentais, o sunkesniais atvejais – net ir pačiais mokytojais. Besibaigiant mokslo metams oficialiai patvirtinama – namuose mokyti vaikus patiems tėvams su pedagogų priežiūra nuo rugsėjo 1 yra legalu. Tad sudėjus abu šiuos faktus kyla minčių – gal nuotolinis mokymasis buvo puiki praktika tiems, kurie svarstė arba visai net negalvojo apie „homeschooling’ą“?

Mūsų namuose – beveik priešmokyklinukė, antrokė ir penktokė. Savo kailiu patyrėme tris skirtingas ugdymo įstaigas, tad jaučiuosi šiokia tokia jų eksperte ir galiu pasidalinti savo įspūdžiais bei lūkesčiais.

Mažiausiajai Olivijai nevyko visiškai niekas – Valdorfo ugdymo sistemoje maži vaikai ir ekranai nedraugauja, tad gavome keletą auklėtojų laiškų su pasakomis, dainelėmis, užduotėlių, kurias galėjome atlikti patys, be kompiuterių. Toliau, kiek pavyko suderinti su viso etato darbais, sukomės patys. Kaip juokiuosi, viena ranka karpiau vienaragius, kita rašiau tekstus.

Vidurinėlė Eleonora kasdien turėjo po vieną pamoką per ZOOM platformą, o visą kitą laiką dirbo savarankiškai. Vyriausiai Smiltei vyko visos pamokos per TEAMS’us.

Man smagu, kad mokytojai pagaliau pakėlė akis nuo pratybų bei sąsiuvinių ir suprato, jog internetas – neišsemiamas lobynas užduočių. Galiu pasakyti, kad užduotis pateiktas per „Eduka“ platformą merginos sprendė daug mieliau, dažniau ir net atidžiau, nes skaitmeninėje platformoja lengviau suplanuoti savo darbą, pasirinkti individualų tempą. Autonomija ir nepriklausomybė motyvuoja kiekvieną vaiką. Be to, pasitelkiant jau įvaldytas tradicijas ir visus šiuos modernius dalykus, vyresnėlės rezultatai pagerėjo. Ji sako, kad tai labai aiški sistema – atsidarai „Eduka Klasę“, ten kiekvienas mokytojas kiekvienai klasei konkrečiai sudėjęs uždavinius, matai ką turi atlikti ir iki kada, gali pasiremti vadovėliu.

Šis mišrus nuotolinis mokymasis per porą mėnesių visos Lietuvos moksleivių kompiuterinį raštingumą pakėlė turbūt 1000 kartų. Taip puikiai kompiuteriu naudotis  spausdinti, prisijungti prie norimos programos, rasti informaciją – ir net elgesio kultūros internete vaikai išmoksta turbūt dešimtoje klasėje. O čia, bac viens du ir visi raštingi.

Mišrus mokymasis karantino metu paskatino įgyti ir kitokių įgūdžių – atsirado daugiau noro mokytis namuose. Anksčiau uždarius klasės duris apie jokias papildomas užduotis nebuvo jokių minčių, bet dabar, besibaigiant mokslo metams, svarstau juos toliau tęsti namuose. Žinoma, mažesnėmis apimtimis tiek laiko, tiek turinio prasme, bet nesustoti.

Tyrimai rodo, jeigu vaikai paatostogauja daugiau nei 8 savaites jiems grįžti į tą žinių tašką, kuriame baigė prieš atostogas prireikia mėnesio. MĖNESIO! Tai realiai visas rugsėjis „ištaškomas“ prisiminti, ką žinojo birželio pradžioje. O jeigu, pasvajokime, kartą ar du per savaitę vaikai skirtų po valandėlę pakartoti (tik pakartoti!) informaciją, kuri būtų pateikta smagiai ir įdomiai?

Toks mano planas ir yra – vasarą šiek tiek pažaisti „homeschooling’ą“ ir neleisti atsirasti tokioms atminties spragoms. Ką čia spragoms, tiesiog juodosioms skylėms!

Leidykla „Šviesa“ jau seniai žingsniuoja ne koja kojon su mokytojais, bet, sakyčiau, vienu kitu žingsniu priekyje. Todėl prieš persikeliant vasaroti į gamtą atsargas papildžiau leidiniais, kurie neleis pamiršti jau žinomos informacijos ir tuo pačiu bus smagios užduočių knygelės lietingoms dienoms.

 

 

 

 

 

 

 

 

Olivija jau labai nori pati skaityti knygeles, bet niekaip dar tos raidės nesilipdo kartu – bandysim po truputį įveikti jas su „Šviesa“ siūlomais leidiniais „Skaitymo ir rašymo knyga“ bei „Rankos lavinimo užduotys 6 metų vaikams“. Atrodo, kas yra tas raides dėlioti, bet ekspertų parengti leidiniai kažkaip leidžia vaikui tuos garsus išgirsti, suprasti ir tada sujungti, daug lengviau. Vedžiojimo pratimai padės ne tik lavinti smulkiąją motoriką, tikslumą reikalingą rašymui, bet net moko susikaupimo, atidumo ko reikės mokykloje.

Eleonorai išmoktą informaciją primins „Taisyklių atmintinė“ – tai lietuvių kalbos ir matematikos taisyklių rinkinys, kuriame jos ne „sausai“ parašomos, bet labai vaizdžiai, per žaidimus, asociacijas paaiškinamos. Pavyzdžiui, nupieštas šlapias šuo ir paaiškinama, kas yra daiktavardis, kas būdvardis.

Dar kitus išsirinktus leidinius „Įdomioji matematika. STEM užduotys“ ir „Įdomieji gamtos mokslai. STEM užduotys“ pavadinčiau protingomis užduočių knygelėmis. Tai spalvingi, įtraukiantys ir taip vaikui net nepajutus, kad čia jis mokosi, žinių suteikiantys galvosūkiai, žaidimai, viktorinos, labirintai. Kiekvienoje knygelėje po 40 užduočių, tai kaip tik per savaitę po porą padarant, užteks visai vasarai ir nenuvargins vaiko.

Smiltė labai mėgsta įvairius „Pasidaryk pats“ tipo darbelius, tad jai vasarą neatsipalaiduoti padės leidinys „STEAM eksperimentai“. Knygoje 52 skirtingi įvairaus tipo žingsnis po žingsnio gausiai iliustruoti eksperimentai. Jie suskirstyti pagrindinėmis STEAM temomis, tad vaikai sužino ir kaip robotą pasigaminti, ir kaip vitražą sukurti.

 

 

 

 

 

 

 

Stipriai viliuosi, kad atėjusiais mokslo metais mokytojai irgi nepamirš per karantiną išmoktų pamokų – mišrus nuotolinis mokymas gali tapti mišriu mokymu. Tikiu, kad balansas tarp kontaktinių pamokų, tradicinių ir virtualių užduočių padėtų labiau išlaikyti mokinių susidomėjimą, plačiau ir iš skirtingų pusių išaiškinti pamokos esmę.