Festivalius mėgau iki vaikų gimimo, todėl nematau, kodėl turėčiau juos aplenkti ir pagausėjus šeimai. Tiesa, dabar tik atidžiau juos renkuosi tuos, kurie įdomūs ne tik man, bet ir kitiems šeimos nariams. Šiemet vasaros sezoną uždarėme festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, kuris kasmet vyksta paskutinį rugpjūčio savaitgalį.
Tai nepriklausomas savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis, kuris jau kelintus metus iš eilės vyksta Zarasų rajone Dūburio saloje. Neapsakoma vieta apsupta ežero ir nusėta kalneliais! Festivalis vyko dvidešimtą kartą ir pagrindinis „herojus“ – Perkūnas, todėl daug veiklos buvo dedikuota būtent jam.
Kuo įdomus šis festivalis? Čia negroja garsiausios pop grupės, kurias girdime per radiją, o jeigu nesidomite baltų kultūra, folk muzika, jūsų, kaip ir mūsų, laukia daug atradimų. Taip pat ypatingai daug dėmesio skiriama šeimoms su vaikais, kitai veiklai be scenose (jų buvo net keturios) vykstančių pasirodymų.
Nors daugelis gąsdino, kad šis savaitgalis oro atžvilgiu pats netinkamiausias savaitgaliui su palapinėmis, neišsigandome ir nuvykome. Lietus salą skalbė dar trys dienos iki festivalio, tad penktadienį, nors ir nelijo, tiesiogine prasme bridome per purvyną. Šeimoms ir mėgstantiems ramesnę nakvynę buvo atskiras kempingas toliau nuo scenų. Susiradome mažiau pažliugusį plotą, įsikūrėme ir patraukėme ieškoti pramogų.
Kokios veiklos?
Vaikus masino įkurtas Amatų miestelis, kur žaizdre įkaitintą geležį dailino kalviai, įrankius dirbdami su medžiu smailino staliai, audėjas audė juostas, vilna virto veltiniu ir kailiais apsitaisę žmonės pasakojo, kaip gyveno mūsų protėviai. Vidury miestelio – kas valandą vyko įvairios veiklos nuo pamokos groti dambreliais iki chna tatuiruočių piešybos.
Už kalvelės laukė Vaikų kiemelis, kur pramogos buvo orientuotos vien į vaikus: pasakų skaitymai, teatro pasirodymas, senoviniai žaidimai ar molio lipdynės. Šalia buvo įrengta apvali trasa su kalneliais, kuri buvo pati smagiausia žaidimų aikštelė. A, dar laukė ir mūšis, kur vaikai užkariavo šiaudinę pilį.
Norintiems sužinoti daugiau apie senąją kultūrą ir Perkūną – buvo skirta paskaitų palapinė. Kankliuotojai rinkosi miške, o lankininkai – pievelėje už scenos. Tik eik ir mėgaukis.
Nors naktį nulijo, šeštadienis džiugino tobulu oru ir net bristi reikėjo mažiau.
Na, vienintelis minusas, kad kavinių erdvėje lietinių blynų teko laukti turbūt 40 minučių. Ar blynai lėtai kepė, ar kepėjos žioplokos buvo – jau nieks nesužinos 🙂 Gerai, kad pilvą malonino prieš akis ką tik susuktas kastinis su šviežiomis bulvėmis ir gira su medumi.
Tai ką, susitiksime kitais metais?
Daugiau informacijos www.mjr.lt
P.S. Šeimos bilietas perkant iš anksto kainavo 60 Eur.
