Jau esu sakiusi, kad kai turi vaikus, pavargsti nuo to brukamo “meilė-seilė” reikalo. Mieli žaisliukai, širdį spaudžiančios knygutės ir “teisingi” spektakliai kalbantys apie draugystę (čia populiariausia tema), užuojautą, skirtumus… Todėl šiandien apsilankymas Sigitos Pikturnaitės režisuotame spektakli “Linksmoji Einšteino laboratorija” buvo atgaiva mano sielai ir akims.
Spektaklis skirtas vaikams nuo devynerių metų, todėl vidurinėlę palikom namuose ir į kompaniją pasiėme devynmetę draugę. Smiltei – septyneri ir į rekomenduojamą kategoriją dar netelpa, bet salėje matėme ir mažesnių.
Labai smagu, jog spektaklyje nesprendžiamos žmonijos problemos, nelipama ant moralės, o tiesiog smagiai, aiškiai ir kūrybingai stengiamasi sudominti vaikus mokslu. Lengvai “pamišęs” profesorius ir jo pagalbininkė Erika (sąsaja su žodžiu “Eureka”) skaito paskaitą auditorijai apie paprasčiausius fizikos dėsnius – žemės trauką, saulės įtaką, mėnulį ir kitas planetas. Kiekvienas pasakojimas papildomas pavyzdžiais, aiškiomis iliustracijomis, todėl tikrai išsaiškinome kodėl yra diena ir naktis, kas įtakoja vasarą ir žiemą ir kas greičiau pasieks žemę – plaktukas ar kempinė.
Dar vienas svarus šio spektaklio sėkmės faktorius – nerealusis Viačeslavas. Jau seniau buvau girdėjusi apie geriausią Lietuvos klouną, tai išgirdau rekomendacijų, kad geriausias Lietuvoje šios srities meistras yra būtent Viačeslavas Mickevičius. Jo atliekami triukai, rodos, tokie paprasti (žongliravimas kamuoliukas, balansavimas), bet gniaužė kvapą. Pagarba!
Aktorė Sandra Latanauskaitė – Erika, užgožta profesoriaus asmenybės, puikiai susitvarkė su jai patikėtu asistentės vaidmeniu.
Mažosioms žiūrovėms, žinoma, labiausiai įstrigo Einšteinas ir jo atliekami triukai. Įstrigo nusileidimas mėnulyje, o po spektaklio stropiai pasikartojome kas kodėl ir kaip sukasi 😀
Kitas spektaklis – gruodžio 6 dieną!
