Jei anksčiau nepamainomi pagalbininkai vasarą būdavo seneliai, dabar – dienos stovyklos. Tik skirtumas tame, kad ne visi seneliai turėdavo (ir turi) laiko ir kantrybės būti su anūkais, skirti jiems pakankamai dėmesio ir TURININGAI praleisti laiką, o štai stovyklų – daugybė, kuriose vaikais bus pasirūpinta visapusiškai.
„Šeimos gidas“ testuotojos Smiltė (10m.) ir Eleonora (6m.) praėjusią savaitę dirbo rimtą tiriamąjį darbą – aiškinosi, ką iš tiesų vaikai veikia dienos stovyklose, kas ten yra gerai, o kas – blogai. Tiriamasis objektas – Vilniuje Žvėryne įsikūrusi privati mokykla „Šiaurės licėjus“ ir jų VISĄ vasarą rengiamos dienos stovyklos.
Dar prieš joms pasirodant gavome rimtą lapą su konkrečia informacija, kaip pasiruošti. Mamoms, vienu rūpesčiu mažiau, į stovyklą negalima neštis jokių užkandžių, pakramsnojimų ar saldainių ir nurodyta koks konkrečiai tiekėjas rūpinsis vaikų sotumu. Antra, pasirūpinti reikia tik vaikų apranga visokiam orui ir visokioms progoms: laikui viduje (patogios šlepetės), laikui lauke, laikui, kai lija, sportavimui. Voila, ir vaikai suruošti!
Jei nesate buvę toje Žvėryno dalyje, kur įsikūrusi mokykla – labai rekomenduočiau. Pirmą kartą pamačius pastatą – nustembi, koks įspūdingas, o aplink tvyranti ramybė tiesiog kviečia ne tik palikti vaikus, bet pasilikti ir pačiam 🙂
Dienos stovyklos priėmimo laikas – nuo 8 iki 9 val. Patogu, kad nereikia skubėti minutė į minutę ir turi visą valandą atvykimui. Atvažiavus, mokytoja pasitinka vaikus, paskutiniai bučkiai ir jie jau keliauja į pramogų kupiną dieną.
„Šiaurės licėjuje“ stovykla vyksta visą vasarą, todėl stovykla kasdien yra kitokia, o mėnesiais – net skiriasi temos. Liepa – „Tyrimų ir atradimų“ mėnuo ir apie tai, ką jie veikė, pasakoja Smiltė ir Eleonora:
„Kai tu išėjai, mums parodė, kur yra mergaičių rūbinė ir mes gavome po atskirą spintelę. Tada valgėm. Buvo kiaušinis. (Ar skanu?) Aha (Eleonora). Ne… (Smiltė). Tada ėjome į miestą ir trynėme stebuklingą pilvuką. Bet jis nelabai stebuklingas, nes aš paprašiau, jog suspragsėjus pirštais atsirastų sparnai, bet jie vis neatsiranda (Eleonora). Dar stovėjome ant stebuklingos plytelės!
Po to ėjome apžiūrėti senovinių žaislų į muziejų. Labai patiko, nes galėjome juos ir išbandyti.
Grįžome pėsčiomis. (Ar nenusibodo eiti?) Ne, labai linksma! Grįžus ėjome pietauti. Po jų – rašėme ką matėme ir žaidėme labai įdomius žaidimus lauke. O vakarienei buvo blynai (Ar patiko?) Labai!!! (Abi). Ai, dar susiradom draugių – aš vieną (Smiltė), o aš dvi (Eleonora). Jos čia lanko mokyklą ir joms viskas labai patinka (čia ataskaita žurnalistiniam tyrimui).
(Kas labiausiai patiko?) Viskas! (Eleonora). Pilvukas (Smiltė).
(Ką reikėtų keisti ar pagerinti?) … Nežinau… gal nieko? (Eleonora). Pusryčiams neduot kiaušinio (Smiltė).”
Vaikus pasiimti galima net iki 18 val. Nekantraudama atkeliavau penktą ir radau, jas dūkstančias kieme. Dar mokytoja Violeta man skyrė 10 minučių išsamiai papasakoti, ką veikė ir kaip mergaitėms sekėsi adaptuotis naujoje kompanijoje.
Pagalvojau, kad „Šiaurės licėjaus“ dienos stovyklas galima apibūdinti trimis žodžiais – rūpestingumas, profesionalumas ir turiningumas – visa tai gaus jūsų vaikai čia.
Daugiau info: http://www.siaureslicejus.lt/node/161
