Kovo 2 -ąją Dzūkijos nacionaliniame parke atidaromas naujas stumbrynas. Naujajame stumbryne jau gyvena 10 stumbrų, tame tarpe ir keli čia gimę jaunikliai, skelbiama parko pranešime žiniasklaidai.
Atidarymo metu bus pristatomas ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimo“ projektas. Pranešama, kad, siekiant įgyvendinti Stumbro apsaugos planą, šis projektas buvo pradėtas vykdyti prieš penkerius metus. Svarbu buvo išspręsti stumbrų, gyvenančių netinkamoje teritorijoje (Kėdainių ir Panevėžio rajonuose), populiacijos valdymo klausimus.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Agnės Jasinavičiūtės, naujasis stumbrynas ne tik padės vykdyti Stumbro apsaugos planą, išsaugoti natūralią girių galiūnų populiaciją, bet ir pritrauks daugiau lankytojų, kurie turės galimybę išsamiau susipažinti su šia reta bei saugoma rūšimi, suprasti – kodėl stumbrus reikia saugoti.
Dzūkijos nacionaliniame parke Stėgalių gamtiniame komplekse naujai įrengtas stumbrynas apima apie 100 hektarų. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius pasakojo, kad iš Vidurio Lietuvos atvežti stumbrai galės formuoti naują bandą dideliuose aptvaruose, o vienas mažesnis aptvaras bus skirtas ekspozicijai. Čia nacionalinio parko lankytojai, pasilypėję ant apžvalgos tiltelio, galės stebėti girių galiūnus. Į ekspozicinį aptvarą kol kas įleisti du stumbrai. Likusios patelės su jaunikliais ganosi didžiuosiuose aptvaruose.
Jei norite aplankyti naująjį stumbryną, reikia iš anksto užsiregistruoti Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse (Miškininkų g. 61), tel. +370 672 46388 arba el. paštas: info@dzukijosparkas.lt.
Pagal vykdomą projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ yra pastatytas stumbrininko namas su priklausiniais, įsigyta dalis įrangos stumbryno priežiūrai. Specialistai stebės aptvaruose esančius stumbrus, vykdys stumbrų populiacijos tyrimus.
Gyvūnams naujuose aptvaruose – daug erdvės, čia sudaryto puikios sąlygos: įrengtos šėryklos, girdyklos, druskos laižyklos. Vasarą nuo saulės stumbrai galės pasislėpti pavėsinėse.
Pridedama, kad pastaraisiais metais stumbrų skaičius Vidurio Lietuvoje sparčiai didėjo. Tačiau minėta teritorija, kurioje susitelkusi didelė dalis laisvėje gyvenančių stumbrų, nėra tinkama šiems gyvūnams, nes ten vykdoma intensyvi žemdirbystė. Stumbrai ne tik padaro daug žalos žemės ūkiui, bet ir patys kenčia nuo tręšiamų pasėlių. Kadangi Vidurio Lietuvoje yra tankus kelių tinklas, stumbrai laikosi izoliuotoje teritorijoje, todėl mažėja stumbrų genetinė įvairovė. Tad buvo nuspręsta dalį stumbrų perkelti į Pietų Lietuvą, kur susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis. Daug stumbrų gyvena Lenkijoje, Belovežo girioje.