Jei reikėtų įvardinti keletą vaikų žaislų, kurie būtų WOW, tai balansinis dviratukas būtų vienas jų. Jokie pasipirtukai ar dviratukai nėra tiek naudingi ir smagūs kiek šis. Kodėl? Nes vaikiški dviratukai dažniausiai yra sunkūs, minasi sunkiai (jau apie tuos kūdikiškus su rankena net nekalbu, nes nesuvokiu iki šiol kam jie skirti), pridedami ratukai barška, o vaikas be jų išmoksta važiuoti jau su didesniu dviračiu. Paspirtukų nemėgsta ortopedai: jais važiuojant dirba tik vieną kūno pusę, nes vaikas įpranta pasispirti viena koja. Aišku, esant norams ir galimybėms – gera turėti ir visus tris 🙂 Bet šįkart dalinuosi asmenine balansinių dviratukų patirtimi.
MEDINIAI
Kaip bežiūrėtum į pasiūlą, balansinius paspirtukus galima dalinti į dvi grupes – mediniai ir metaliniai. Ir vienų, ir kitų yra pigių, vidutinių ir brangių. Vienur moki už vardą, kitur – už geresnę kokybę, metalą ar medžiagas, lengvumą, sujungimus, ratus.
Pirmasis Eleonoros balansinis dviratukas buvo medinis iš „Mano dviratukas“. Įteikėme jai jį antrojo gimtadienio proga, bet galiu tvirtai pasakyti, kad bet 2,5 metų ji nelabai ir suprato ką su juo daryti. O paskui kaip sėdo, taip ir nurūko. Silpnų nervų tėvams (ir vaikams, kurie neklauso sustoti prie kelio) šie dviratukai netinka, nes vaikui išmokus balansuoti jie lekia taip, kad bėgdamas nepavysi 🙂 Juo ji važinėjo iki trijų metų ir kokių 8 mėnesių, tuomet jis tapo per mažas. Nes kai vaikas atsispirdamas turi išsiskėsti, nes kojos per ilgos, nėra gerai. Pradėjome ieškoti kito.
METALINIAI
Pirmasis variantas nebuvo pigus, todėl kai išmoko gerai balansuoti, pagalvojau, jog tiks ir pigesnis. Įsigijome belekokios firmos perpus pigiau nei medinį. Žinoma, jis atrodo daug prasčiau. Taip pat neturi rankenos nešimui, kai vaikas pavargsta važiuoti. Sunkesnis. Turi stabdžius, kurių niekad nereikia. Ir puikiai važiuoja. Nežinau, gal įtakojo sprendimas pirma išmokti su mediniu, bet tikrai nusiskundimų ir esminių skirtumų nematau.
Į ką atkreipti perkant balansinį dviratuką:
- rinkitės dviratuką pagal vaiko ūgį/amžių. Mažesniems yra vadinami mini variantai, kuomet sėdynė nusileidžia daug žemiau. Svarbu, kad vaikas net sėdėdamas ant žemiausios pozicijos pilna pėda pasiektų žemę. Tiesa, pirkti naują, kai tinka tik aukščiausia sėdynė padėtis neverta – rinkitės didesnį.
- svoris. Vaikui jis gal ne tik svarbus (nors, žinoma, sunkus dviratukas sunkiau valdomas), bet parke neštį teks jums. Taip pat pagalvokite už kur jį paimsite.
- apsaugos. Patogu, kai ant rankenų galų yra paminkštinimai – jie apsaugo vaiko rankas krentant, taip pat mažiau apsibraižo.
- padangos. Būna iš įvairių medžiagų, bet aš skirstau – pripučiamos arba ne 🙂 Pripučiamos minkštesnės, bet gali prakiurti. Nepripučiamų sukibimas gali būti prastesnis. Atvirai pasakius, taip ir nesupratau, kurios geriau 😀
SAUGUMAS
Aš labai tikiuosi, kad jūs iš tų tėvų, kuriems vaikai rūpi ir jie važinėjantis dviračiu primena užsidėti šalmą. Taip, vaikui nugriuvus ant šaligatvio, šalmo gal ir nereik, bet jeigu į jį trenksis pvz. didesnis dviratis (ar mašina) ir jis skris kelis metrus, komentuoti turbūt nereik… Mylėkite savo vaikus ne tik bučkiu prieš miegą.
Vienas komentaras
Renata
2016-06-10 00:55
Paminėčiau dar vieną svarbų kriterijų, renkantis balansinį dviratuką – tai rankenų plotis… nė nepagalvotumei renkantis pirmą kartą… tačiau, kai lygini su kitais, pastebi reikšmingus skirtumus. Balansinio dviratuko, kuriuo važinėjo sūnus, rankenos buvo siauros (trumpos), todėl rankytėmis laikėsi santykinai arti centrinės ašies. Tuomet net mekas kryptelėjimas gali stagiai užsukti priekinį ratą. Lekiant dideliu greičiu tai jau tampa laaabai pavojinga… Tad rinkitės dviratuką ilgomis rankenomis! Tuomet valdymas patogesnis ir saugesnis!