Vidurvasario šventės tradicija, lietuviškosios Rasos (Kupolės, įvedus krikščionybę – Joninės) išsiskiria papročių, tikėjimų, apeiginių  veiksmų  gausa.  Jie  įprasmina  aukščiausią  saulės pakilimą, ilgiausią dieną, didžiausią augmenijos ir gyvybinių galių suklestėjimą, gamtos ir žmonių darną.

Kernavės  archeologiniame  rezervate  kasmet  rengiama  Rasos šventė atspindi svarbiausią šio laikotarpio prasmę. Ji pasižymi ir kita išskirtine istorine reikšme: 1967 m. čia pirmą kartą surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais (jų esama jau iš XIV a.), tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais. Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos  folkloro  sąjūdis,  drauge  su  kitomis  rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis  prisidėjęs  prie  šalies  nepriklausomybės  atkūrimo. Rasos šventimas išjudino tautos gyvybines galias, senąsias tradicijas, išmintį, tikėjimą prikėlė naujam gyvenimui.

PROGRAMA

2024 m. birželio 23–24 d.

MIESTELYJE

Nuo 12.00 val. Amatininkų, tautodailininkų, kulinarinio paveldo puoselėtojų mugė

KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖS VIETOVĖS MUZIEJUJE

17.00 Parodos „Kernavės spalvos“ atidarymas ir pristatymas

ANT PILIAKALNIŲ

Apeigų atlikėjai, folkloro ansambliai, tradicinės kapelos

20.00 val. Apeiginiai vartai Pilies kalno papėdėje

20.20 val. Apeiginiai rateliai, žaidimai, folkloro ansamblių programos ant Pilies kalno

21.40 val. Saulės laida ant Pilies kalno

22.20 val. Aukuro uždegimas Aukuro kalno papėdėje

23.00 val. Didžiojo laužo ir stebulių uždegimas ant piliakalnių

23.20 val. Naktišokiai ant Pilies kalno

24.00 val. Vainikų plukdymas Nerimi nuo Pajautos slėnio

3.00 val. Šokinėjimas per laužą ant Pilies kalno

4.30 val. Tekančios saulės sveikinimas ir prausimasis pirmąja rasa ant Mindaugo sosto piliakalnio ir Pajautos slėnyje

RENGINYS NEMOKAMAS