Socializmo pasiilgai? Geriausia Kuba – pagulėjimas Varadere? Nebijai? Kam tempiesi ten vaikus? Panašiais klausimais buvau bomborduojama prieš išvykimą. Socializmą menkai prisimenu, tad ir pasiilgti nėra ko. Jeigu norėčiau pagulėti pliaže, rinkčiausi trumpesnę kelionę, nei para lėktuvuose ir oro uostuose. O su vaikais mes keliaujame visur, nes tikiu, kad tik taip galiu jiems parodyti, koks pasaulis platus ir įvairus. Na, o šįkart į būrį įstojo ir senelis. Marga kompanija 🙂

Kuba seniai sukosi mūsų mintyse, o išvydus patrauklias bilietų kainas – lengvai apsisprendėme. Kiek viskas kainavo, kaip ir kas rasite čia: https://www.seimosgidas.lt/kuba-svarbiausi-klausimai-ir-atsakymai/, o čia tiesiog noriu pasidalinti, ką gi mes ten pamatėme. Žinoma, mėnesio kelionę sutalpinti į vieno blogo įrašą yra sunku, todėl jeigu norėsis daugiau informacijos – nesidrovėkit rašyti seimosgidas@gmail.com.

Pasiruošimą kelionei pradėjau įsigyjusi naujausią „Lonely Planet“ vadovą (2017 lapkričio leidimo), todėl informacija buvo nepasenusi ir tikrai praktiška.

Pasirinkome klasikinį pažindinės kelionės variantą ir aplankėme pagrindinius objektus. Apie juos trumpai ir papasakosiu. Ar važiuočiau vėl? Dabar ne, bet po poros dešimtmečių būtinai ten grįšiu, kai jie jau bus susitvarkę, patogesni ir su mažiau duobių keliuose 🙂

Havana

Taip išgirta, bet padarė mažiausią įspūdį. Daug žmonių, daug dulkių, daug kvapų ir be galo daug turistų. Praleidome joje 1,5 dienos pradžioje ir parą grįždami. Sočiai apžiūrėti viską. Nuoširdumo čia mažai, labai norisi pasipelnyti iš turistų, bet senamiestis labai gražus. Nuklydus nuo turistinių srautų, gali įsijausti ir pamatyti šio miesto dydybę, kuri čia buvo. Tik labai labai seniai. Kontrastai bado akis – blizgantis Kapitolijus, kuriame netrukus vyks asamblėja, o priešais – griuvenos.

Populiariausia pramoga – važinėjimasis senoviniais automobiliais. Už valandos ratą sumokėsite apie 25-30 CUC (20-25 Eur) Tiesa, galimybė pasivažinėti sena griuvena ne vienintelė, nes tokios pačios, gal tik mažiau išblizgintos mašinos čia yra tiesiog taksi, kuriais nori nenori teks pasinaudoti.

Pamenate nuotraukas su storomis kubietėmis, kurios rūko cigarus? Tai taip pat tik turistams skirta pramoga ir jeigu norite ją įamžinti, teks sumokėti eurą kitą. Tikri kubiečiai cigarus rūko ne kasdien, o tai darančių moterų išvis nemačiau.

VINALES

Antra pagal populiarumą Kubos vieta. Tai kaimelis į vakarus nuo Havanos, kurio slėnyje pūpso įspūdingi kalnai su uolomis. Kaimas, rodos, gyvas ir funkcionuoja tik dėl turistų. Atvažiavus autobusą šturmuoja karingos kubietės, kurios nori tave apgyvendinti ir arklių traukiamų bričkų vadeliotojai, kurie nori tave kur nors nuvežti. Gatvės nusėtos vakarietiškomis kavinėmis, o centre – visa suvenyrų pardavėjų gatvė. Tiesa, visi 100 pardavėjų siūlo identiškas prekes už vienodas kainas. Socializmas.

Pagrindinės pramogos šiame slėnyje tai kalnų urvų lankymas. Tą lengva padaryti turistiniu autobusu, kuris suka ratus tai išleisdamas, tai paimdamas žmones iš svarbiausių taškų. Vienais kalnais gali pasigrožėti, kitur siūlo leistis virve, o pagrindiniame – plukdina požemine upe.

Kita pramoga – jodinėjimais arkliais. „Nuosavą“ arklį čia gauna vaikai nuo ketverių. Lėta žingine su pėsčiomis lydinčiais kubiečiais keturias valandas aplankėme tabako plantaciją, kur rodė, kaip gaminami cigarai, kavos ir medaus fermas, įlindome į urvą, pasigrožėjome kalnų vaizdais. Valanda su žirgu kainuoja 4-5 CUC.

PLAYA GIRON

Po intensyvių turų nusprendėme dieną kitą praleisti prie jūros. Miestelį pasirinkome atsitiktinai, tikėdamiesi, kad čia bus mažiau turistų ir galėsime pasnorklinti. Taip, abu lūkesčiai buvo išpildyti su kaupu – turistų skaičius buvo normalus, nardyti irgi labai gražu, nes visai netoli paplaukus gali grožėtis koralais, šimtais įvairių dydžių jūrų ežių ir markerio spalvų žuvimis. Tiesa, vienas „bet“ – nuo miestelio iki pliažo reikia eiti (arba pasinaudoti dviračių taksi) 1,5 km.

CIENFUEGOS

Miestas garsėja prancūziška architektūra. Vos tilpę į iš Playa Giron vykstantį autobusą, Cienfuegos pasiekėme vidurdienį. Karštis, triukšmas, dulkės, aptriušę namai – apsisukome ant kulno, dar stotyje susiradome taksi, kuris padarė mums poros valandų turą ir nuvežė į Trinidadą.

Cienfuego centras išpuoselėtas ir tikrai labai gražus, namai įspūdingi, bet ką ten veikti nelabai ir yra. Pagrindinis jų pastatas yra teatras, šalia aikštė ir daug galerijų. Šalia miesto didžiulė ir pakankamai uždara Karibų jūros įlanka (Bahia de Cienfuegos), tad nuvažiavome pasižiūrėti į La Punta – piečiausią miesto iškyšulį, pro kurį plaukia didžiuliai tanklaiviai.

Žodžiu, tiek nedaug laiko užteko trumpai apžiūrėti miestą ir nesigailėjome ten nelikę.

TRinidadas

Asmeniškai man – vienas gražiausių miestų Kuboje. Ten viskas lyg iš atviruko – spalvoti mažaaukščiai nameliai išsibarstę lyg LEGO kaladėlės, siauros grįstos gatvelės besiraitančios nuokalnėmis ir įkalnėmis, o nuo jų viršaus atsiveriantys pribloškiantys vaizdai į kalnus. Be kelių bažnyčių, svarbių lankytinų objektų čia nėra, bet pati miesto architektūra ir jauki aura tiesiog traukia klaidžioti nesustojant.

Santiago de Cuba

 

Ankstesnė Kubos sostinė, kurią tikrai reikėtų vėl grąžinti, nes va taip, turi atrodyti sostinė – susitvarkiusi, įtraukianti naktiniu gyvenimu, gausi muziejais, lankytinais objektais ir labai smagi apžiūrinėti. Joje praleidome tris dienas, vėliau vykome prie jūros ir vėl grįžę pasibuvome, nes nesinorėjo išvykti. Pagrindinė miesto gatvė, Jose Antonio Saco, užleista pėstiesiems ir nežinai, kada daugiau žmonių – dieną ar sutemus. Smagu tai, kad linksmintis traukia čia ne tik turistai, bet ir būriai vietinių. Būtent čia ragavome skaniausias kondensuotu pienu įdarytas čiuras visoje Kuboje, vėl prisiminėme „gazirovkės“ skonį, sutikome būrius muzikantų, Smiltė gavo savo karikatūrą ir papuolėme į šeštadienio turgų, kur driekėse “valandos” eilės prie pieno produktų.

Pagrindinė miesto aikštė – Parque Cespedes, iš kurios vieno šono arkikatedra, iš kitos viešbutis „Casa Grande“, kurio baras – tikras turistų prieglobstis. Neišsigąskite didingo viešbučio vaizdo, nes kainos jame tikrai labai draugiškos ir kartais ten galima sutikti patį linksmiausią mano matytą klouną.

8 km nuo Santiago stūkso didžiulė Moro tvirtovė, kuri buvo pastatyta apsiginimui nuo piratų. Kadangi Šeimos Vyras yra didžiulis pilių mylėtojas, neišvengėme apsilankymo 🙂 Tikrai puikiai sutvarkytas turistinis objektas, o statinys nustebino dydžiu. Tiesa, čia atvykti galite arba su turistine ekskursija, arba su taksi, arba su viešuoju transportu, tik nuo pastarojo teks 3 km pėdinti į kalną pėsčiomis.

Siboney

Svarstėme, kur vėl pritūpti prie jūros. Santiagas dažniausiai tarpinė stotelė vykstantiems į Borocoa kaimą. Kažkada hispterių atrastas kaimas, dabar tapo viena populiariausių turistinių vietų. Iki jos – 6 valandos kelio autobusu ir tenka važiuoti vietiniu stebuklu laikomu serpantinu La Ferola, kuriuo važiavimas, pasak ruso Aleksėjaus, kuris šioje šalyje lankosi 23 kartą, buvo viena baisiausių jo gyvenimo patirčių. Įvertinus ir tai, kad vienas šeimos narys sunkiai pakelia serpantinus, nusprendėme apsistoti vietinių pamėgtame kaime ant jūros kranto Siboney.

Sekmadienio popietė ir pirmą kartą per kelionę nakvynės paieškos užtruko net keletą valandų. Nors vietų, kur nakvoti yra daug, bet visos užimtos. Radome du dviviečius kambarius, bet šeimininkė nesutiko priimti net ir dienai, nes mūsų per daug, o pagal įstatymus ji gali priimti tik keturis žmones. Priimti daugiau bijo, nes pavyduoliai labai greit apskundžia ir net vidury nakties pas tave gali įsiveržti valdžios atstovai. Tad keletą naktų teko pagyventi atskirai, bet paskui dar dviems persikraustėme į patį tobuliausią namą. Skirtingai nei nuo ispaniško tipo daiktais apkrautų casų, čia buvo didelė erdvi bendra erdvė su dviem stilingais miegamaisiais. Šios vietos savininkai – Adriana ir Francisco yra kubiečiai, keletą dešimtmečių pragyvenę JAV, o dabar grįžę į gimtinę. Abu super draugiški ir paslaugūs, milžiniški kino filmų fanatikai, turintys didžiulę jų kolekciją, kurią galite žiūrėti namuose per projektorių. Parašykite jiems ir būtinai rezervuokite vietas iš anksto. E-mail :franciscor.rivera@nauta.cu  arba avocado2@nauta.cu. Tikrai nesigailėsite.

O pats Siboney turi nedidelį pliažą, kurį savaitgaliais nugula vietiniai, o darbo dienomis ten pakankamai ramu. Užkandžių kainos triskart mažesnės nei Playa Giron 🙂 Nardyti čia nepanardysi, bet bangos tikrai nerealios.

Valgyti būtinai užsukite į Paladar Dona Virtuded, kurią mums užrodė Adriana. Beprotiškai skanu!

Playa Santa Lucia

Kelionė ritosi į antrą pusę, tad beliko tik “paragauti” šiaurinės pakrantės. Grįžome į Santiago de Cuba, o iš ten patraukėme atgal į Camaguey. Pasirinkome naktinį autobusą, tad 4 ryto apsimiegoję ieškojome būdų nuvykti iki Playa Santa Lucia. Tai išgirti kilometrų kilometrus besitęsiantys pliažai, bet toliau nei Varadero, tad šiek tiek su mažesniu turistų būriu.

Kelionė verta atskiro paminėjimo. Su vietiniu taksi 4 ryto pervažiavome į vietinių autobusų stotį. Taksistas pasiteiravo, kur link važiuojame ir pasiūlė už 40 CUC nuvežti mums likusius 110 kilometrų. Na, bet išdidumo atsisakyti mums netrūko, nes “tiek” prabūvę Kuboje, jautėmės lyg vietiniai. Tik vėliau paaiškėjo, kad autobuso mums reikiama kryptimi nebėra. Yra tik „camiones“ – tai yra sunkvežimiai ZIL paversti į tokį supaprastintą autobusą. Jis kaip tik pajudėt turėjo 5 ryto ir mes į jį spėjome. Kelionė vienam kainavo po 1 CUC. Laimingi sutaupę ir išdidūs, nes “mokame keliauti”.

Kadangi buvo tamsu, nufotografuoti nepavyko, bet sunkvežimio priekaboje įtaisyti ploni mediniai suolai atsisėsti, tuomet eilė “suolų” aukščiau, jau tiesiog įsiremti minkštąja, ir dar du žmonės gali stovėti per vidurį.

5.30 pajudame. ZIL’as su 50 vietinių ir 6 mumis. Užgęsta šviesos, bet tuo metu atsiranda diskotekai skirta lempa, per mažyčius garsiakalbius pasklinda vietinės dainos, kurias visi dainuoja iš visos širdies kartu, per rankas leidžiami balto romo buteliai. Vis dažniau užsižiebia cigaretės… Vaikai alpsta iš miego, o mes sėdėdami antroje suolų eilėje, kur vos remiamės, juos bandome laikyti. Visi labai draugiškai kalbina. Po valandos siaubo dairausi atsakymo kada tai baigsis. Nuramina, kad kelionė truks keturias valandas. Eleonora pradeda vemti. Supranti, kad niekur negali išlipti, nes esi viduryje nieko ir liksi vidur lauko. Siaubas truko tris valandas. Išlipus šeimos vyras pakraupusią tylą išsklaidė atodūsiu, kad tai buvo blogiausiai sutaupyti 40 CUC.

Išvada – jeigu norėsite pasiekti šią vietą, rinkitės taksi.

Kitas žodis apie Playa Santa Lucia. Taip, paplūdimiai buvo. Visus 20 kilometrų. Iki tol, kol pro juos neprasiautė Irma. Dabar tai žolėmis apnešti ir šiukšlėmis aptraukti didžiuliai smėlio plotai. Prie viešbučių jie nesėkmingai bandomi nuvalyti, bet žolės ne tik krante, bet ir jūroje. Tolumoje matosi bangų skalaujamas rifas, kuris yra antras, pagal dydį po Didžiojo Australijos rifo. Džiugu tai, kad mūsų Casa savininkas turėjo automobilį, todėl už papildomą mokestį kasdien keliaudavome į Playa Coco, kuris yra už 10 km, bet tai auksinio smėlio ir krištolinio vandens oazė.

Camaguey

Jį aplankėme grįždami iš Playa Santa Lucia. Miestas garsėja tuo, kad siekiant apsiginti nuo plėšikų ir piratų, jis buvo suprojektuotas, kaip labirintas. Ta prasme, kad gatvės yra išdėstytos nesimetriškai ir dažnai iš vienos išsišakoja, kad ir į tris ar penkias. Pasivaikščiojimai siauromis gatvelėmis, nuostabi bažnyčia, puikiai sutvarkyta pėsčiųjų prmomenada ir gardūs ledai puikiai vainikavo paskutinę vietą, kurią aplankėme, tad beliko tik grįžti į Havana, o iš ten – namo.

Tad pabaigai belieka tik atsakyti į pirmuose sakiniuose užduotus klausimus:

Taip, socializmą teko prisiminti vietinėse parduotuvėse, kur be talonų negali nusipirkti nieko, nei kavos, nei degtukų, tik cigarus, o “dolerinėse”, kur pardavinėjama tik už CUC, čipsų kainos po 4 Eur. Kai valstybinės kavinės padavėjas susisukęs neįleis atsisėsti nė 3 min anksčiau, nei parašyta iškaboje. Kai pasibaigus kavinėje limonadui, turi eit pats jo nusipirkti už kampo. Bet ar tai buvo pagrindiniai kelionės akcentai? Tikrai ne.

Gulėti pliaže galima daug arčiau, pigiau ir paprasčiau.

Kuba – pati saugiausia šalis, kiek man teko keliauti. Jie ten įgasdinti, kaip reikalas. Pavyzdžiui, už marihuanos laikymą jiems atima namą.

Be socailizmo, saloje yra net devyni kultūros ir gamtos paveldo objektai įtraukti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą:

1. Vinales slėnis
2. Senoji Havana ir jos fortai
3. Cienfuegos istorinis centras
4. Trinidadas ir Los Ingenios slėnis
5. Camaguey iesorinis centras
6. Satiago de Cuba esanti San Pedro de la Roca pilis
7. Pirmosios kavos plantacijos pietryčių Kuboje archeologinis kraštovaizdis
8. Desembarco del Granma nacionalinis parkas
9. Alejandro de Humboldtnacio nalinis parkas

O ar kelionė tikrai tinkama su vaikais, tai klausimas labai individualus ir į jį kiekvienas turi atsakyti sau, o ne pamokslauti kitiems.

Dar kartą primenu, kad visuomet pasiruošusi padėti ir patarti tiems, kam to reikės seimosgidas@gmail.com