main

BlogasTitulinis 

Pudelio kronikos: kiek (ne)ilgai reikia vedžioti šunį?

2019-08-14 — by Goda Leo0

IMG_20190809_134255_1-960x720.jpg

Įstrigo kažkadais skaitytas kinologės Živilės Čepulienės straipsnis apie didelių veislių šunis, kuriame ji pasakoja, kad daug mieliau savo veislyne veisiamus vokiečių aviganius atiduoda žmonėms, gyvenantiems butuose nei tiems, kurie turi didžiulį namą su dar didesniu kiemu. Visą straipsnį galite rasti čia, o aš tik paminėsiu pagrindines jos tezes – bute laikomą šunį šeimininkai tikrai vedžios, socializuos, o štai name auginantys pasidžiaugs mažuliuku žaisliuku, o vėliau jis greičiausiai savo dienas leis voljere. Uždarytas. Ir be žmonių.

Skaitydama apie didžiuosius pudelius labiausiai ir pasidžiaugiau, kad ši veislė ypatinga tuo, kad ji prisitaiko prie šeimininko. Jei jis maratonų bėgikas, šuo visad bėgs šalia ir bus laimingas. Jei jį augina IT specialistas, jis visą dieną šildys jam kojas, o vakare primins, kad reikia pajudėti ne tik keturkojui, bet ir dvikojui padarui.

Taip mes ir auginame savąjį pudelį Grehemą – kartais jis praleidžia visą dieną šeimos Vyrui po kojomis (šis dirba namuose), kartais aš veduosi jį ofisą, kur jį praniurko dešimtys rankų. Kiekvieną rytą susitinkame su dviem geriausiais draugais – šelčiu Eliu ir dalmantine Zeta, kuomet šunys gauna proga išsilakstyti ir išsikrauti. Savaitgalius dažniausiai leidžiame gamtoje, tad laisvė kojoms – garantuota.

Nors mūsiškiui dar virš metų, pakeitėme ne vieną pavadėlį – vieną sukramtė, kitas sulūžo pats, trečias nepatogus rankai. Šiais laikais pavadėlių šunims pasirinkimas toks, kad sąvoka, jog tai virvė vesti šunį, praranda prasmę.

Vidury dienos Grehemą į lauką veda 11-metė Smiltė, tad labai džiaugiausi atradusi, jog yra amortizuojantys pavadėliai. Kartais iš džiaugsmo ką nors pamatęs, šuo staigiai timpteli, tad gali ne tik lengvai pargriauti vaiką, bet net ir suaugusiam išnarinti petį (masažistas patvirtino, kad anaiptol tai nėra reta trauma). Amortizuojantys pavadėliai viduryje turi itin tamprią gumą, kuri įsitempdama absorbuoja smūgį ir galų gale tave patį paruošia, kad reikia tvirčiau laikyti ranką.

Dar vienas metų atradimas – „Ezydog” amortizuojantis pavadėlis, kuris rišasi per juosmenį. Susidėvėjus paskutiniam rymojome prie „Pet24” parduotuvėje esančių pavadėlių lentynų (patikėkite, pasirinkimas yra WOW) ir svarstėme, ką dar išbandyti, kas būtų patogu visai šeimai. Jei būsite šioje parduotuvėje „Ogmios mieste”, tai linkiu sutikti Rasą, kuri yra pati nerealiausia specialistė įvairiausiais šunų klausimais nuo maisto iki priežiūros, tad su ja aiškinomės, kokie mūsų lūkesčiai: patogu vesti įprastu būdu, saugus vedžioti vaikams, tinkamas bėgioti ar važinėti paspirtuku ir, žinoma, gražus. Ji pasiūlė „Ezydog Zero Shock Road Runner” pavadėlį bėgiojantiems su amortizuojamąja apsaugine sistema šunims ir galiu pasidžiaugti, kad kasdien net vedžioti šunį tapo smagiau su šiuo pavadėliu!

Vyras džiaugiasi jo patogia plačia ir minkšta rankena. Tiek aš, tiek vaikai – galimybe užsisegti pavadėlį per juosmenį. Šiaip tingumas darosi dabar baisus, nes brausyti telefone dabar galiu vėl abiem rankomis ir žinutės lekia su mažesniu klaidų skaičiumi. O iš tiesų, tai vedant šunį mieste ir einant  su keturmete ir septynmete, kurios abi mirtinai nori duoti tau ranką, tas rankų atlaisvėjimas yra kažkas tokio!

Ta liemens sagtis reguliuojasi, tad tinka ir ant mano vasarą suapvalėjusio (kalti šonkauliukai!) stoto, tiek ant mažosios kaulelių. Prie pat užsegimo du kabliukai – vienas pasikabinti skanukų dėkliuką ir maišelių laikiklį. Antra dar protingesnė – atsegus šunį gali ilgąją pavadėlio persimesti sau per petį ir užsisegti, kad nekabėtų, netrukdytų.

Viduryje jo – specialus guminis laikiklis, kad galėtum prie savęs šunėką prisitraukti, o prie pat užsegimo  vadinama „traffic” rankena, kur šunį sulaikai visai prie savęs, kad į gatvę neįpultų.

O šiaip man smagiausia pati spalva ir pavadėlio storumas – toks tvirtas, platus.

Kaip mano kolegė, auginanti didžiulį šveicarų aviganį ir taip pat vedžiojanti pavadėliu susegamu per juosmenį sakė: „Žiūriu aš į tuos žmones, kurie nešasi pavadėlį rankose ir galvoju, kokie jie durniai, kam taip vargsta…” Žinoma, kiekvienas renkasi pagal savo šunį, veislę, pomėgius įpročius ir net piniginę, bet išbandyti tikrai verta.