main

KnygosTitulinis 

„Mergaitė su šautuvu“ – komiksuose įamžinta tikra istorija apie partizanus

2023-11-29 — by Goda Leo0

IMG_3409-960x1280.jpg

Mariaus Marcinkevičiaus parašyta ir Linos Itagaki nupiešta „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ – tai visai neseniai pasirodęs grafinis romanas, kurį išleido pačių autorių įkurta leidykla „Misteris Pinkmanas“. 

Prisipažinsiu, šią knygą norėjosi ir įsigyti, ir buvo šiek tiek baugu. Suprantu, kad mūsų tautos istoriją reikia pasakoti kuo jaunesniems vaikams, bet vis tiek buvo neramu dėl visos tos istorijos žiaurumo. Man net suaugus, vis dar ašaros kaupiasi skaitant apie šių žmonių didvyriškumą, pasiaukojimą ir besąlygišką atsidavimą tėvynei. Na, bet pavarčiusi pasiryžau – reikia skaityti. Be to, leidėjai prasitarė, kad pirmasis tiražas jau į pabaigą, o antrasis pasirodys tik pavasarį.

Pirmiausiai, ši knyga yra grožinė, bet paremta ne tik to meto istoriniais įvykiais, bet ir autorių vaikystėje iš artimųjų lūpų girdėtais pasakojimais apie drąsią mergaitę gyvenusią bunkeryje kartu su partizanais. Knygoje rašoma apie Magdę, kuri mėgsta žaisti indėniškus žaidimus, turi plunksną ir lanką, o jai besislepiant šuns būdoje prieš jos akis į Sibirą išvežama jos šeima: tėtis, mama, sesutė ir mažasis brolis. Liko tik nepakeliamai sunki siuvimo mašina, į koją pašautas šuo, išdavikas kaimynas, senelis, mokytojas ir staiga ją globoti pradėję partizanai. Ką daryti? Kur gyventi ir kaip išgelbėti šeimą?

Knygoje nagrinėjama labai daug temų. Puslapis po puslapio čia atskleidžiama ilgesys šeimai, noras juos išgelbėti, aplink siaučiantis baisus karas ir partizanų kova, išdavystės, mirtis ir net išgyvenimo miške pamokos. Labai bijojau, kad knyga bus graudi. Arba žiauri. Bet ji nei tokia, nei tokia. Knygoje netrūksta ir ilgesio, liūdesio, net ir žiaurumo, bet tuo pačiu ji ir šmaikšti, šilta, įkvepianti. 

L. Itagaki iliustracijos yra labai išraiškingos ir nors naudotos tik rusvos, juodos spalvos, tikrai nepraranda patrauklumo ar detalumo. Tekstas surašytas ne į tradicinius komiksų „burbulus“, bet lyg ranka tarpuose tarp iliustracijų. Joje ne tik pasakojama Magdės istorija, bet netrūksta ir tokių kasdienybės intarpų, kurie primena, kad nors ir vyko karas, gyvenimas nebuvo sustojęs. Šioje knygoje vaikai ras ne tik Lietuvos ar Magdės istoriją, bet ir sužinos apie tai, kokie yra gyvūnų pėdsakai, kaip susikurti laužą miške, kad niekas nepastebėtų.

Manau, ši knyga turėtų būti įtraukta į pradinukams rekomenduojamos literatūros sąrašą – pirma, ji labai lengvai „skaitosi“, tad ir didžiausi nenoriukai mielai pervers ją it komiksą. Kitus ji gal paskatins giliau pasidomėti Lietuvos istorija, trečius – apkabinti mamą ar brolį, kurie yra šalia. 

Apibendrinus – tai knyga apie meilę. Apie meilę artimiesiems, tėvynei, draugams ar net miško gyvūnams. Magdė gyvenimo negandas ir dovanas priima atvira širdimi. Ir su didžiule meile, tad knygą labai rekomenduoju perskaityti ir tėvams. 

Knygą rasite knygynuose arba https://pinkmanas.com/produktas/mergaite-su-sautuvu/

TeatrasTitulinis 

Kudlius ir miško broliai

2019-02-18 — by Sigita Židonienė0

ff5b376f.jpg

Nuvilnijo šventinis savaitgalis. Kaune jis buvo saulėtas ir pilnas trispalvių. Gatvėse – minios pakilios nuotaikos žmonių, o po renginių – pilnos kavinaitės babyčių. Su šeima renginiuose dalyvavome ir mes, tarp jų spėjome apsilankyti ir Kauno valstybiniame lėlių teatre. Žiūrėjome spektaklį skirta vasario 16-osios progai „Kudlius ir miško broliai“ rež. Agnė Sunklodaitė.

Spektaklio pavadinimas sufleruoja jo ne lengvą temą – partizanai. Dar prieš eidama į spektakli trumpam suabejojau: ar tokią šventinę dieną „nesugadins“ nuotaikos „sunkus“ spektaklis? Nesugadino. Spektaklis, per šunelį – pasakotoją,  įtraukė į vienos šeimos gyvenimą, į jaunuolio Juozo įsitraukimą į kovą už Lietuvos laisvę. Spektaklis nejučia privertė prisiminti, ką apie tą laikmetį pasakojo mano seneliai.

Spektaklis skirtas vaikams nuo 10 metų. Šįkart tarp žiūrovų dauguma buvo suaugę žmonės ir vyresnio amžiaus moksleiviai. Buvo keletas ir jaunesnių žiūrovų (tarp jų ir maniškiai), kurie gal ir nesuprato visko, bet tikrai domėjosi tuo kas vyksta scenoje. Gretimoje eilėje sėdėjusi gal 6-erių mergaitė vidurį spektaklio ne tyliai paklausė „O kas yra moralinis palaikymas?“. Į šį klausimą po spektaklio turėjau atsakyti ir aš.  Mano septynmetis pasibaigus spektakliui, sakė „man liūdna, kad juos nušovė…“

Spektaklis su lėlėmis, be ne visai lėlių. Įspūdį paliko scenografiniai sprendimai, ypač – okupanto kostiumas, sustiprinantis jo baisumą.

Spektaklis „Kudlius ir miško broliai“ buvo sukurtas Lietuvos valstybės šimtmečiui ir (tikriausiai) daug rodytas praeitais metais, o praeitą savaitgali parodytas tik esant išskirtinei progai.  Jei dar kartą bus progą, labai siūlyčiau nusivesti į jį vyresnių klasių moksleivius.