main

TeatrasTitulinis 

Teatro „Pradžia” spektaklis „Sivužas” – ne tik patiems mažiausiems

2019-05-29 — by Goda Leo0

C_LauraVanseviciene-19-960x640.jpg

Pamenu, kaip vyriausią dukrą Smiltę po teatrus (ir net operas!) tąsiau nuo pusės metų. Jaučiausi didvyrė ir labai išmani, vaiką ugdanti mama. Dabar juokinga, nes sulaukusi trečios suprantu, kad svarbiau turinys, o ne pats veiksmas ką darai. Todėl mažiausioji vaikšto į konkrečius spektaklius, skirtus patiems mažiausiems, kurie koncentruojasi būtent į tokių vaikų ugdymą ir įtraukimą. Nes vaikščioti dėl vaikščiojimo galima, nebent jei turite šeimoje žmogų ant scenos 🙂

Tai va taip mes atradome teatrą „Pradžia” su gausybe spektaklių patiems mažiausiems, kur svarbu forma, spalva, muzika tiek, kiek tai aktualu vaikams, o ne tėvams. Bet ir jiems įdomu! Pati sustingusi žiūrėjau, kvatojau iki ašarų stebėdama spektaklį „Sivužas”, o po jo pakalbinau režisierių ir aktorių Žilviną Beniušį.

– Dažnai kuriama pagal klasikinę literatūrą, o knyga „Sivužas” pasirodė visai neseniai – kodėl pasirinkote ją

– Mariaus Marcinkevičiaus knygą pasirinkau todėl, kad tai mėgstamiausia mano paties vaikų knyga. Ją namie perskaitę dešimtis kartų, nejučiomis pradėjome knygelėje papasakotą istoriją vaidinti, užsidėję namie vilnones kojines kartu su vaikais čiuožinedavome po kambarius ir mūkdavome arba kriuksėdavome. Matydamas, kaip smagu vaidinti knygoje aprašytas situacijas, nusprendžiau šiuo džiaugsmu pasidalinti su visais.

Taip pat knyga patraukė tuo, kad ji parašyta ne didaktiniu, o žaidybiniu lengvu stiliumi, kuriame tarsi žaidžiant susikuria pačios mistiškiausios ir giliausios prasmės.

– Tikslinė auditorija 2-5 metai, kokiais būdais stengėtės ją pasiekti? Ar tai sudėtinga?

– Labiausiai atsižvelgiau į tris dalykus: pirmasis, kad spektaklyje būtų daug judesio ir veikėjams kylantys jausmai būtų daugiausiai išreikšti judesiais, garsais, naudojant kuo mažiau kalbos. Buvo svarbu, kad aktorių judesiai būtų labai vizualūs, žinoma, tas pats liečia scenografiją ir kostiumus. Tai svarbu mažiausiems žiūrovams.

Antra tai, kad visa istorija turėtų logišką seką, kad kiekvienas judesys ir emocija logiškai sietųsi tarpusavyje, nes tai labai svarbu vyresniems vaikams, kurie tada gali kartu su veikėjais pilnai išgyventi visą istoriją.

Ir trečia, kad abu aktoriai, kurių vienas ir pats esu, nepamirštų scenoje žaisti, mėgautis tuo ką daro, kad jų akys spindėtų, kad aktorių susiklausymas aprėptų ne tik juos pačius, bet ir vaikus, tėvelius bei senelius.

– Esate pristatomas, kaip ir profesionalus klounas – ką tai reiškia? 

– Tai reiškia kad esu profesionalios meninės klounados mokslus baigęs aktorius. Šią veiklą pradėjau organizacijoje „Raudonos nosys”, ją tęsiu kurdamas klounados spektaklius tiek teatruose, tiek ir gatvės pastatymuose. Taip pat dėstau klounadą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Man svarbu, kad šis žanras atrastų vis svarbesnę vietą Lietuvos meniniame žemėlapyje, nes jis pasižymi ypatinga aktorine technika bei klausymu. Klounas laisvai žiūri į kito akis ir jas tikrai mato. O tai, tikiu, mums labai reikalinga.

– Itin išradinga scenografija su švieslentėmis – kaip gimė idėja ir kas jų autorius?

– Norėjosi kad scenografijoje vyrautų medžiai, kurie knygelėje tiek žodžiais tiek iliustracijomis pavaizduoti nuostabiai. Tad ir buvo noras, kad medžiai lydėtų Paršelį ir Karvę šioje kelionėje gelbėjant Sivužą. Medžiai tarsi saugo veikėjus ir įkvepia jėgų suprasti vieniems kitus. Čia didžiausia padėka scenografei, kostiumų dailininkei Justei Kondratei – ji šią idėją subrandino bei su kompanijos „Glow Factory“ komanda pavertė realybe.

– Kaip apibūdintumėte pagrindinius personažus – karvę ir paršelį? Kuo jie ypatingi?

– Karvė yra tikra svajotoja, ji labiau širdies personažas, kuri lengvai geba būti čia ir dabar, žavėtis ir žino, kad diena pati pasirūpins savimi. O paršelis labiau atspindi protą, jis racionalus apgalvojantis ką ir kaip daryti, žinantis reiškinių mokslinius terminus. Įdomu, kad paršelis nori kurti poeziją ir išbando visokiausius žodžių junginius, o karvė nekuria poezijos, bet lyg pati yra poezija. Ir gražiausia kūryba Paršelį ištinka būnant būtent kartu su karve.

– Ką iš šio spektaklio turėtų išsinešti vaikai?

– Pirmiausia, tai istorija apie draugystę, apie tai kad nėra gera būti vienam ir kad kartu su draugu gali nuveikti didžių dalykų bei padėti kitiems. Taip pat norėjosi, kad spektaklis pasižymėtų aukšta estetine verte tiek aktoriniu atlikimu, tiek vizualiniu pateikimu, nes estetika visada gražiai jungiasi ir su etika.

– Kokius kitus jūsų darbus vaikams galima ar bus galima pamatyti?

– Ši vasara bus darbinga, nes režisuosiu du spektaklius, vienas iš jų tai suaugusiųjų auditorijai skirtas klounados spektaklis apie vyriškumo stereotipus. O kitas vaikų auditorijai skirtas spektaklis apie didžiausio lobio paieškas kurį kursime kartu su Šarūnu Gedvilu.

Daugiau teatro „Pradžia” spektaklių – www.teatrasvaikams.lt

Kiti miestaiRenginiai

„Klounai, klouniukai ir Kalėdų senelis” Panevėžyje

2018-12-17 — by Goda Leo0

klounai_facebookui.jpg

Artėja pati gražiausia metų šventė  – Kalėdos… Tokios baltos, jaukios, magiškos… Kurkime stebuklą kartu  ir padovanokime savo mažiesiems nuostabiausią dovaną – kalėdinę pasaką teatre „Menas” Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 19.

Ar matėte kada klounus, klouniukus, pokštininkus, išdaigininkus teatre?! Garsiai besikvatojančius, žaidžiančius,dainuojančius, grojančius… Jiems, kaip ir Jums patinka linksmos istorijos, nekaltos išdaigos ir žinoma, MAGIJA… O kas gali būti magiškiau už Kalėdas…?

Susitikime teatre – pašėlsime, pažaisime ir lauksime stebuklo kartu.

Renginio trukmė 1 val. (30 min. spektaklis ir 30 min. susitikimas su Kalėdų Seneliu)

Bilieto kaina 3 Eur

Turite pageidavimų, pasiūlymų skambinkite 8-684 05 751, 468935 arba  rašykite el. paštu: teatras.menas@gmail.com

RenginiaiTitulinis Vilnius

“Linksmoji Einšteino laboratorija” – privalomas spektaklis pradinukams

2015-09-27 — by Goda Leo0

486681_151844604998327_1410318661_n.jpg

Jau esu sakiusi, kad kai turi vaikus, pavargsti nuo to brukamo “meilė-seilė” reikalo. Mieli žaisliukai, širdį spaudžiančios knygutės ir “teisingi” spektakliai kalbantys apie draugystę (čia populiariausia tema), užuojautą, skirtumus… Todėl šiandien apsilankymas Sigitos Pikturnaitės režisuotame spektakli “Linksmoji Einšteino laboratorija” buvo atgaiva mano sielai ir akims.

spektaklyje

 

Spektaklis skirtas vaikams nuo devynerių metų, todėl vidurinėlę palikom namuose ir į kompaniją pasiėme devynmetę draugę. Smiltei – septyneri ir į rekomenduojamą kategoriją dar netelpa, bet salėje matėme ir mažesnių.

Labai smagu, jog spektaklyje nesprendžiamos žmonijos problemos, nelipama ant moralės, o tiesiog smagiai, aiškiai ir kūrybingai stengiamasi sudominti vaikus mokslu. Lengvai “pamišęs” profesorius ir jo pagalbininkė Erika (sąsaja su žodžiu “Eureka”) skaito paskaitą auditorijai apie paprasčiausius fizikos dėsnius – žemės trauką, saulės įtaką, mėnulį ir kitas planetas. Kiekvienas pasakojimas papildomas pavyzdžiais, aiškiomis iliustracijomis, todėl tikrai išsaiškinome kodėl yra diena ir naktis, kas įtakoja vasarą ir žiemą ir kas greičiau pasieks žemę – plaktukas ar kempinė.

Spektaklis "Linksmoji Einšteino laboratorija" ą

Dar vienas svarus šio spektaklio sėkmės faktorius – nerealusis Viačeslavas. Jau seniau buvau girdėjusi apie geriausią Lietuvos klouną, tai išgirdau rekomendacijų, kad geriausias Lietuvoje šios srities meistras yra būtent Viačeslavas Mickevičius. Jo atliekami triukai, rodos, tokie paprasti (žongliravimas kamuoliukas, balansavimas), bet gniaužė kvapą. Pagarba!

Aktorė Sandra Latanauskaitė – Erika, užgožta profesoriaus asmenybės, puikiai susitvarkė su jai patikėtu asistentės vaidmeniu.

Mažosioms žiūrovėms, žinoma, labiausiai įstrigo Einšteinas ir jo atliekami triukai. Įstrigo nusileidimas mėnulyje, o po spektaklio stropiai pasikartojome kas kodėl ir kaip sukasi 😀

Kitas spektaklis – gruodžio 6 dieną!

Spektaklis "Linksmoji Einšteino laboratorija" 2