Su šeima džiaugėmės naujuoju kelionių vadovu „Po Lietuvą su šeima“, kuriame yra net 25 maršrutai, todėl radę laisvą dieną, nusprendėme išbandyti vieną jų. Ilgesnės kelionės po šalį nusimato antroje vasaros pusėje, o dabar norėjau prasukti pro Kauną, kurį taip gerai pažįstu ir kuris vaikams vis dar toks pat svetimas.

Gaila, kad ištaikėme tik Joninių pirmadienį, kuomet nedirbo anei joks muziejus, o karštis svilino prilipdydamas mus prie šaligatvių, bet iš kitos pusės – pasivaikščiojimas buvo turiningas, o kadangi išėjome su šunimi, nebūtų mūsų kas kur nors ir įleidę…

Pirmiausia išsiaiškinau maršrutą ir lankytinas vietas. Pirmoje gido po Kauną dalyje rasite žemėlapį su tiksliais atstumais tarp objektų, trumpą objektų aprašymą, o vėliau – jau išplėstinį, su daugiau informacijos, pasiūlymais kur pavalgyti, nusifotografuoti ar pasidaryti pikniką.

Kaip ir rekomendavo knygoje, pradėjome nuo Kauno pilies.

Ten patogu pasistatyti automobilį netoliese Santakoje yra didžiulė žaidimų aikštelė, o įsiamžinti turistus kviečia milžiniškos KAUNAS raidės. Tiesa, iš praktiškos pusės, nusifotografuoti ant raidžių CUBA (kaip darėme Kuboje) buvo daug lengviau, nes yra kur vaikams įsitaisyti (dėkingos raidės C, U ir B). Štai KAUNAS turi tik U 😀 Juokauju, bet merginos vietas rinkosi tikrai ilgai.

Kauno pilies muziejuje esame buvę ir kol kas vizito pakartoti nenorėčiau https://www.seimosgidas.lt/kauno-pilis-kodel-ten-neiti/, bet tai mano asmeninė nuomonė ir tikrai siūlau patiems užsukti susidaryti savo įspūdį. Jie šaunuoliai, kad stengiasi sugalvoti edukacijų vaikams, bet pasitempti tikrai yra kur.

Apsukame ratuką, apsižvalgome ir keliaujame toliau. Seminarijos kiemais pasiekiame Rotušės aikštę. Pasakoju vaikams apie tai, kad mama ir tėtis būtent čia tapo vyru ir žmona, rodau varpą, kuriuo skambinome išėję iš surašymo. Stabtelime ir vyriausioji Smiltė skaito mums pasakojimą apie pastatą. Pasirodo, bokšto aukštis net 53 metrai!

Keliaujame toliau, pro Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą, kur pririšę šunį kišame nosį į vidų. Didinga ir vėsu, o kadangi nė vienas šeimos narys nėra tikintis, pasakoju vaikams apie navas ir bažnyčios architektūrinius stilius, kurių čia primaišyta daugybė.

Keliaujame Vilniaus gatve, o vaikų energiją palaikau, kaip kurą pildama į juos ledus, burbuliukų gėrimus ir pieniškus kokteilius. Vaikai šypsosi ir tvirtina, kad yra laimingi. Tikiuosi, kad tai ne kalorijų, o įdomaus maršruto dėka 🙂

Nusileidžiame požemine perėja ir išlendame prie istorinės Kauno prezidentūros. Apvaikštome iškabintas istorines nuotraukas o pavėsyje klausomės, kaip Smiltė skaito vadove esantį aprašymą. Sugalvojome žaidimą – kiekvienas turi papasakoti bent vieną faktą iš aplankyto objekto, tad sukame galvas ką matėme ir girdėjome. Pasikartojame ir žengiame tolyn.

Gaila, Laisvės alėja vis dar rekonstruojama ir žadama, kad 2020 metais ši legendinė pėsčiųjų gatvė vėl bus pasiekiama visiems lengvai. Todėl kampais kampais prasukame ir radome dar vieną lankytiną objektą, kurį mums pasiūlė vadovas „Po Lietuvą su šeima” – E.Ožeškienės g. 21 vienas esanti „Kiemo galerija”.

Turbūt tai smagiausias objektas visame maršrute, nes kiekviename žingsnyje pilna įvairiausių menininių instaliacijų. Nedideliame kieme gyvenantis menininkas Vytenis Jakas nusprendė suartinti kaimynus kviesdamas juos kartu papasakoti savo istorijas taip atskleisdamas ne tik dabarties, bet ir praeities atkarpas. Žinoma, didžiausio visų dėmesio sulaukia didžiulis rožinis dramblys, bet siūlau neskubėti ir gerai patyrinėti kiekvieną kiemo kampą. Su dukromis pasvarstėme, kad neblogai būtų tokį kiemą įkurti savo Vilniaus kieme – kadangi mūsų namas ribojasi su vienu iš muziejų, jiems būtų didesnis lankomumas, o mums – smagi aplinka.

Knyga siūlė dar prasukti pro Kauno Muzikinį teatrą ir jo sodelį, kur yra vaikų žaidimų aikštelė, bet dėl alėjos rekonstrukcijos nusprendėme šios dalies atsisakyti. Dar vienas įdomus objektas – Vytauto tiltas ir funikulierius. Tiltas mano nuomone nėra kažkuo išskirtinis, o štai funikulieriumi siūlau pasivažinėti, nes pramoga tikrai labai smagi. Tiesa, ne dabar, nes vėl – Aleksote esanti apžvalgos aikštelė vis dar rekonstruojama, bet žadama, kad lankytojus priims jau liepos pabaigoje.

Norintiems daugiau įspūdžių ir turintiems laiko – maršruto pabaigoje geriausių Kauno muziejų sąrašas su trumpu aprašymu. Kaip minėjau, mūsų vizito dieną niekas neveikė, bet pasiūlymai tikrai šaunūs.

Atrodo, ne kartą tomis gatvėmis ėjome su vaikais, bet tuomet kažkur lėkėme, skubėjome ir į šalis nesidairėme. Buvo labai gera ir įdomu pasijusti turistu savame krašte. Eini, dairaisi, sustoji, pasimėgauji momentu ir aplinka, domiesi istorija ir tampa svarbu, kodėl tas akmuo guli ten ar bokštas toks aukštas. Jei turite laiko, leiskitės į ilgesnius maršrutus po visą Lietuvą, kurių knygoje yra daugybė. Vieni skirti keliauti dviračiais, kiti trunka ne po vieną dieną, bet visi tikrai įdomūs. Knygą rasite didžiuosiuose knygynuose arba internete http://www.terrapublica.lt/produktas/po-lietuva-su-seima-2019/