main

RenginiaiVilnius

Kęstučio Kasparavičiaus knygų iliustracijų paroda

2019-10-07 — by Goda Leo0

70478535_10156421030836863_8187376734799134720_n-960x542.jpg

Nėra vaiko užaugusio be nuostabių Kęstučio Kasparavičiaus knygų, kurių iliustracijos gniaužia kvapą. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka iki lapkričio 11 d. kviečia apsilankyti Kęstučio Kasparavičiaus vaikų knygų iliustracijų parodoje „Dirigentas su teptuku”. Paroda surengta Tarptautinė konferencija „Vaizdų kalba vaikų literatūroje“. Konferenciją organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi, vykdydami Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą Skaitymo skatinimo programą. Tarptautinė konferencija ir kiti renginiai vyks spalio 9–10 d. Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų Konferencijų salėje ir Nacionalinėje bibliotekoje.

Kęstutis Kasparavičius (g. 1954) yra vienas ryškiausių Lietuvos dailininkų, kuriančių vaikų knygos srityje. Jis gerai atpažįstamas pagal skaidrias, akvarelės technika lietas iliustracijas – sukūrė daugiau nei 60 knygų iliustracijų įvairioms Lietuvos ir pasaulio leidykloms, jo knygos išverstos į 28 užsienio kalbas: lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, danų, graikų, ispanų, katalonų, portugalų, italų, olandų, suomių, latvių, estų, rusų, lenkų, ukrainiečių, kroatų, slovakų, vengrų, bulgarų, rumunų, kinų, japonų, korėjiečių, turkų, hebrajų, tajų.

Dailininko kūrybą galime drąsiai skirti į tris laikotarpius – ankstyvąją, brandžiąją ir vėlyvąją kūrybą. K. Kasparavičius savo kūrybinį kelią pradėjo XX a. 9 dešimtmetyje. Ankstyvoji jo kūryba išsiskyrė beveik monochromine, tik niuansuota koloristika, grafiniu štrichu, menininkas savo kūriniuose naudojo plunksnelę, grafinius piešinius kūrė paspalvindamas akvarele. Brandžiojoje dailininko K. Kasparavičiaus kūryboje išryškėjo dvi stilistinės kryptys: iliustracijos su nonsenso estetika ir realistinis vaizdavimas. Jo klasikos kūrinių iliustracijos sujungia abu šiuos stilistinius bruožus. Gyvas nonsenso estetikos naudojimas kūryboje tapo vienu iš pagrindinių dailininko kūrybos bruožų. Akvarele sukurtos iliustracijos pasižymi lakia vaizduotės galia, humoru, puikia technika. Gyvūnų vaizdavimas tapo viena iš mėgstamų ir dailininkui puikiai pavykstančių knygos herojų įvaizdinimo formų. Jis geba sukurti savitus herojų charakterius, gyvūnams suteikti žmogiškųjų savybių, iki smulkmenų surežisuoti situacijas ir iliustracijų kompozicijas – jo teptukui paklūsta visi veikėjai, prikaustantys žiūrovų žvilgsnį. Vėlyvąją K. Kasparavičiaus kūrybą siūloma skaičiuoti nuo 2003 m., kai dailininkas savo iliustracijoms sukūrė pirmąjį literatūrinį tekstą. Taivano leidyklos „Grimm Press“ atstovams pasiūlius parašyti savo iliustracijoms tekstą, K. Kasparavičius atrado savyje ir rašytojo talentą. Nuo tada dailininkas jau yra sukūręs 20 iliustruotų autorinių knygų vaikams. Tai trumpos absurdo ir nonsenso elementais paįvairintos istorijos apie kasdienę mus supančią aplinką, pasakojimai apie egzotišką ir tolimą pasaulį, pasakos apie sodus, sapnus ir kitką.

K. Kasparavičius už kūrybą pelnė daugybę premijų ir apdovanojimų. Iliustracijos ne kartą įvertintos Knygos meno konkursuose (1985, 1986, 1987, 1990, 2005, 2006, 2013, 2014), trylika kartų buvo atrinktos į Bolonijos vaikų knygų mugės iliustracijų parodą. K. Kasparavičius – vienintelis Lietuvos atstovas, nominuojamas aukščiausiam tarptautiniam vaikų literatūros ir knygos meno apdovanojimui – H. Ch. Anderseno medaliui (dailininkų kategorijoje 2008, 2010, 2018, 2020), vienuolika kartų pristatytas prestižinei Astridos Lindgren atminimo premijai (The Astrid Lindgren Memorial Aword), už kūrybą vaikams apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija (2008), jam įteiktas Lietuvos dailininkų sąjungos Aukso ženklelis (2010), paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija (2018).

Tekstą parodai parengė dailėtyrininkė Jolita Liškevičienė.

Paroda veiks Nacionalinės bibliotekos atrijuje, V a. Įėjimas laisvas.

KnygosTitulinis 

Didžiausia baimė – nežinia

2016-04-25 — by Goda Leo0

IMG_5115-1-960x720.jpg

Autorius ir dailininkas Kęstutis Kasparavičius man yra vienas iš lietuvių literatūros „dievukų“. Mes su dukromis ne po vieną kartą skaitėme jaukią ir šiltą „Sapnų katytė“, fantastiškai jo iliustruotą „Žiogo ir Skaičiuotojo nuotykiai“ (rašytoja Loreta Kavolė). Todėl su nekantrumu namo nešiau naująją šio autoriaus knygą „Kaimynė už kampo“.

Istorija žavi savo paprastumu, lengva ironija ir neįkyriu pamokymu. Mažas triušelis, grindis siurbiantis siurbliu „Anakonda“, o ant sienos pasikabinęs jūros pabaisą, beprotiškai bijo gyvačių. Tiesa, viena bėda – jis nežino, kaip jos atrodo.

IMG_5118 (1)

IMG_5120 (1)

IMG_5119 (1)

Gal taip ir būtų gyvenęs, bet atsikrausto nauja kaimynė ir labai draugiškas Rausvanosis trokšta su ja kuo greičiau susipažinti. Visą dieną jis vejasi naują pažįstamą per miestą, pamato, kaip kaimynės apsilankymai apverčia viską aukštyn kojomis, bet pasimatyti nespėja tik atsitiktinai sužino, kad ji – gyvatė. Kuo baigiasi ši žinia? Žinoma, kad draugyste.

IMG_5117 (1)

Labai šilta ir jauki istorija, lengvai paaiškinanti tiek vaikams, tiek suaugusiems, kad dažniausiai bijome to, ko nepažįstame ir nežinome. Todėl nereikia drebinti kinkų, o pažinti.

Kai autorius pats iliustruoja savo knygą (ar iliustratorius pats ją parašo, kaip geriau sakyti?) visuma labai darni. Esu skaičiusi, kad K.Kasparavičius labai mėgsta piešti iš natūros – tuomet ir klostės krenta gražiau, ir detalės tikroviškesnės. Todėl versdama puslapį po puslapio negalėjau atitraukti akių nuo vieno keisto namo. Chm. Toks deja vu aplankė ir namas neiškrito iš galvos, kol nepatikrinau vieno kiemo… Yra panašumų? Gerai apsidairykite eidami Trakų gatve, Vilniuje.

IMG_5123 (1)

IMG_5126

IMG_5132

Spėju, kad tai ne vienintelis į knygos puslapius perteiktas architektūrinis objektas. Galbūt reikėtų parašyti šios knygos pridėtinę vertę: “Orientacinis žaidimas tėvams – atrask nupieštus pastatus“. Mane sugundytų.

IMG_5116 (1)