Tinklaraštis “Nesėdėk namuose” visuomet man buvo įkvėpimo šaltinis ieškant dar įdomių, neaplankytų Lietuvos vietų. Jo autorius Ramūnas Šukauskas įsitikinęs, kad “jei nori mylėti Lietuvą – keliauk po ją, jei nemyli – vadinasi per mažai keliauji” ir aš jam visiškai pritariu, todėl su džiaugsmu sutikau jo k100 pažintinių takų ir maršrutų Lietuvoje kelionių vadovą “Nesėdėk namuose” (leidykla “Terra Publica”).
Manau, kad pažintiniai takai Lietuvoje išgyvena tikrą pakilimą – dar niekad lietuviai tiek neleido laiko gryname ore, neieškojo įdomių lankytinų vietų gamtoje, kaip per/po karantiną. Pažintiniai takai yra puiki galimybė pažinti skirtingą Lietuvos florą ir fauną, pamatyti netikėtas vietas (į kurias, tikėtina, paprastai neužsuktume), ir, nepaskutinėje vietoje, PAJUDĖTI! Asmeniškai aš, kaip mama su vaikais pridurčiau, kad pažintiniai takai yra absoliučiai nemokama pramoga, kurią galima papildyti smagiais elementais, jos nereikia iš anksto rezervuoti ir ją galima lankyti visus metus. Pažintinių takų lankymui mes visada susiruošiame pikniko krepšelį, nes labai smagu valgyti gamtoje, “apsiginkluojame” muilo burbulais, o kartais išsidrožiame po žygio lazdą. Jei galima ir turime laiko, susikuriame laužą, o jei takas lygesnis – pasiimame dviračius. Žodžiu, pažintiniai takai yra universalus reikalas tinkantis ir seneliams, ir šeimoms su vaikais, ir porelėms, ir valandėlei, ir visai dienai.
R.Šukausko knygoje pažintiniai takai suskirstyti į:
Takus laukinėje gamtoje – ieškantiems laukinės gamtos ir nebijantiems iššūkių;
Maršrutus smagiems pasivaikščiojimams – takai su gražiu kraštovaizdžiu ir lankytinomis vietomis;
Takus su apžvalgos aikštelėmis – ten, kur rasite įdomesnį reljefą ant kurio užlipus galima pasidairyti iš aukštai;
Teminius takus – įdomesnių potyrių ieškantiems;
Vaizdingus maršrutus – daugelis jų ant vandens;
Knygos priekyje – Lietuvos žemėlapis su visais pažymėtais takais. Užkliuvo tai, jog tas takų sunumeravimas šiame žemėlapyje neatsispindi pačioje knygoje – buvo galima tuos pačius skaičiukus prirašyti ir plačiau aprašant taką. Dabar tiesiog to tako reikia ieškoti turinyje, versti nurodytą puslapį ir tik tada pasiskaityti.
Na, bet čia maža smulkmena palyginus su tokiu almanachu, kurį sudarė autorius. Iki šiolei visi pažintiniai takai buvo įvairiose vietose – tai turizmo informacijos, tai atskiri keliautojai rašė, bet tikrai į vieną vietą šimto nė vienas nesurinko. Kiekvienas maršrutas pažymėtas itin tiksliai – įdėtos koordinatės, nupieštas aiškus žemėlapis, kur autorius rekomenduoja eiti, nes pats išbandė maršrutą. Platus ne per vieną puslapį driekiantis aprašymas papildytas lankytinais objektais ir įdomiais faktais, pavyzdžiui, senoviniais vietos pavadinimas, vietos istorija ar šiaip smagybė, kaip didžiausiu Lietuvoje po Grybiškių ąžuolu rastu baravyku, kuris svėrė 3,5 kg! O kur dar tikroviškos, autoriaus darytos nuotraukos, kurios masina viską mesti ir kuo greičiau sekti jo pėdomis.
Labai patiko ir tai, jog Ramūnas rašo pirmuoju asmeniu, o ne oficialiai, sausai beria faktus “tiek metrų, toks aukštis”. Autorius tiesiai šviesiai nevynioja žodžių į vatą ir prisipažįsta, kada maršrutas išvargino, kaip sugėlė sparvos, kur trūksta informacijos.
“Dėl nublukusių stendų apkaltinti galima nebent saulę, tačiau už itin nuobodų, neįdomų ir enciklopediją informacijos pateikimą gerą akmenį reikėtų įmesti į Aukštaitijos regioninio parko daržą”
Taip pat ir pasidžiaugia įspūdingais Lietuvos vaizdais, netikėtais atradimais ir skatina keliautojus likti smalsiems, nes smalsumas, pasak autoriaus, visada atsiperka. Tik smalsaujant galima atrasti įdomius griuvėsius, paslaptingus akmenis ar kvapą gniaužiančias panoramas.
“Mados su laiku keičiasi, todėl keliaujant nebūtina visada ieškoti tik pačių gražiausių vietų. Kartais verta paieškoti kažko kitokio ir Žiegždrių geologinis takas čia pranoksta lūkesčius.”
Knygos apie lankytinas vietas Lietuvoje dažnai kelia klausimą, kam jos leistos, nes jose būna tik atkartota turizmo informacijos centrų informacija. Tad “Nesėdėk namuose” tikiu, kad turi atsigulti kiekvienos šeimos bibliotekoje ir tik prašvitus giedresnei dienai, čiupus ją, atrasite ne tik ką nuveikti toje gražiojoje Lietuvoje, bet ir patį Lietuvos gražumą.
Lietuvoje gausu stebuklingų vietų, gyvųjų legendų, kuriomis sėte nusėtas kelias, jungiantis Kryžių kalną ir Šiluvą. Gal trokštate nusiprausti jauninančiu stebuklingųjų šaltinių vandeniu? Gal prašote stebuklingo išgijimo malonės? Gal ieškote šeimos darnos ar išeities iš paklydimo? O gal šiuo metu labiausiai trūksta sielos ramybės ir šviesos?
Laikas ruoštis į kelionę ir patiems išgyventi stebuklą prisilietus prie stebuklingųjų vietų, jungiančių kelią nuo Kryžių kalno iki pat Šiluvos.
Kryžių kalnas
Šiaulių rajone stūksantis Kryžių kalnas garsėja ne tik kaip pasaulinio lygio turizmo ir piligrimystės objektas, bet ir kaip stebuklinga vieta. Vieni čia ieško stebuklingo išgijimo, šeimos darnos, Dievo malonės Tėvynei ir žmonėms, kiti – nori padėkoti už jau įvykusius stebuklus, treti – išvysti nuostabaus reginio, kuris nustebino net patį Popiežių Joną Paulių II. Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai čia pastatyti XIX a. viduryje, meldžiant Dievo malonės ir sveikatos, nes žmonės šį kalną laikė šventa vieta. Kiti teigė, kad kryžius imta statyti žuvusiesiems 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose prieš carinę Rusiją atminti.
I Berštienės nuotr.
Viena iš legendų byloja, kad vienas tėvas turėjęs mylimą dukterį, kuri susirgusi, ir niekas neįstengęs jai padėti. Tėvas ištisas dienas ir naktis budėjęs prie jos lovos, tačiau kartą labai nuvargęs ir užsnūdęs. Jis sapnavęs šviesiais drabužiais apsirengusią moterį, kuri tarusi: „Jei nori, kad tavo duktė pagytų, turi pats padaryti medinį kryžių ir jį nunešti į Pilies kalną ties Meškuičiais“. Nelaimingas tėvas taip ir padaręs. Jo darytas kryžius buvęs labai sunkus, ir jis vargęs 13 valandų, kol pasiekęs kalną. Tada jis pabučiavęs kryžiaus medį ir jį pastatęs kalne. Grįždamas namo, jau pusiaukelėje, sutikęs pasveikusią dukrą. Ji pasakojusi, kad kai tik tėvas išėjęs iš namų kryžium nešinas, sveikata ėmusi gerėti, o kai jis pasiekęs Pilies kalną, duktė jau iš lovos atsikėlusi.
Kunigas Ignacas Štachas – vienas blaivybės pradininkų Lietuvoje. Išliko pasakojimų, kad, senosiose Šiaulių miesto (Talkšos) kapinėse prie kunigo I. Štacho kapo pasimeldę už jo sielą, žmonės sulaukdavo įvairių malonių, išsipildydavo visi jų norai. Anksčiau prieš egzaminus čia lankydavosi gimnazistai ir studentai. Pasakojama, kad keliais apie jo kapą eidavo nevilties apimti žmonės ir paklydėliai, norintys sugrįžti į doros kelią. Kunigas palaidotas Senosiose Šiaulių kapinėse, šv. Jono kalnelio šlaite.
I.Štachas su bendraminčiais apie 1846 m. pradėjo registruoti parapijiečius, norinčius tapti blaivininkais, ir įkūrė Blaivybės broliją. Veikla buvo vaisinga – per dešimtmetį Šiauliuose gerokai sumažėjo parduotuvių, prekiaujančių alkoholiu. Šį I. Štacho pradėtą darbą labai vertino ir toliau tęsė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, 1858 m. paskelbęs savo garsųjį laišką ir pakvietęs visus kurti tautos išblaivinimo sąjūdį.
Sakoma, kad nusiprausęs Svilės šaltinių (Kelmės raj.) vandeniu, atjaunėsi 10 metų. Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenės) yra vieni didžiausių Lietuvoje pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio vandens kiekį. Apie 2 ha plote verda per 100 šaltinio akių, iš kurių išteka šaltvandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos-Dubysos perkasą. Padavimas mena, kad kadaise šaltinių vietoje stovėjo dvaras, kurį valdė žiaurus ponas. Kartą viena senutė jį prakeikusi ir ponas su visu savo dvaru nugarmėjęs po žeme. Jis vis bando išsikapstyti, todėl vanduo ir kunkuliuoja. Šaltinių vanduo yra gėlas, turi mažai druskų, todėl žmonės semia vandenį maistui ir gydymui. Vandeniu gydo virškinimo trakto, akių, odos negalavimus.
Palendriuose (Kelmės raj.) akį traukia vieniša, laukuose stūksanti bažnyčia. Tokias bažnyčias, visai nebūdingas lietuviškam peizažui, gali pamatyti nebent senųjų italų meistrų drobėse. Modernaus baroko stiliaus, populiaraus tarpukario Lietuvoje, statinys (arch. Vladas Bitė) kunigo Kazimiero Ambrozaičio, bažnyčios fundatoriaus, valia buvo pavadintas Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija (koplyčia, nedidelės katalikų bendruomenės maldos vieta). Oratorija, duris tikintiesiems atvėrusi 1938 m., veikė dešimt metų, o po karo, ištuštėjus aplinkiniams kaimams ir mirus kun. K. Ambrozaičiui buvo paversta kolūkio grūdų sandėliu.
Įvairiai žmonės kalbėdavo apie Palendrių bažnyčią: ir kad vieta buvusi nevykusiai parinkta, ir kad keistuolis kunigas, Amerikoje susikrovęs turtus, iš aukštųjų hierarchų nebuvo gavęs leidimo bažnyčios statybai… Dvidešimtojo amžiaus vidurio įvykiai, pakeitę Europos ir Lietuvos lemtį, palietė ir Palendrių bei aplinkinių vietovių gyventojų likimus. Kaimai ištuštėjo, bažnyčia pradėjo nykti ir irti… Keistąjį kunigą, sumaniusį pasistatyti sau „paminklą už viso gyvenimo darbus“, gal būtų tepriminusi tik antkapinė plokštė prie šventovės įėjimo, jei ne broliai benediktinai iš Solemo (Solesmes) abatijos Prancūzijoje. Jie sumanė statyti Šv. Benedikto vienuolyną Palendriuose ir šią vietovę su vieniša bažnyčia vėl pavertė gausiai piligrimų, maldininkų lankoma vieta.
Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas VšĮ Atrask Raseinius.Aurimo Pališkio nuotr.
Dar vienas stebuklingas objektas yra Šiluvos (Raseinių raj.) bazilikos centriniame altoriuje. Tai XVII a. Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, garsėjantis Dievo malonėmis ir dovanomis. Remiantis meniniais jo tyrinėjimais, galima teigti, kad Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą veikiausiai nutapė vietinis dailininkas XVII a. 3 deš. Šis paveikslas – ikonos, esančios Marijos Didžiosios bazilikos Šv. Paulinos koplyčioje Romoje, kopija. Apie Šiluvoje vykstančius stebuklus, išgirstus norus ir pagijimus byloja čia paliekami votai (tikinčiųjų paliekami ženklai).
Ar žinojote, kad Jurbarko rajone turime ilgiausius lauko laiptus į Nemuno slėnį? Visai nesenai važiuojant mūsų Rojaus keliu atsivėrė vaizdas į Belvederio Dvaro sodybą. Dar rudenį žymūs laiptai atsikratė savo įkyrių kaimynų krūmokšnių ir menkaverčių medžių. Dabar net ir pilkiausią dieną nuo kelio atsiveria aiškus vaizdas į Belvederio dvaro sodybą.
Ant aukšto Nemuno kranto įsikūrę dvaro rūmai pastatyti 1830–1840 m. pagal italo architekto Pjero de Rosio itališkos vilos projektą. Dvaro rūmų statytojas – Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba. Belvederis – itališkai – „gražus vaizdas“. Rūmus supa retų medžių parkas. Iš masyvaus triaukščio rūmų bokšto atsiveria nuostabus vaizdas – Nemuno bei Dubysos slėniai.
Belvederio dvaro kompleksą sudaro pats dvaras, svirnas, koplyčia ir 17 ha dydžio parkas, besišliejantis prie natūralaus miško. Daugiau kaip dešimtmetį niokotas dvaras vis dar skleidžia buvusios didybės ir prabangos aurą. Nei karai, nei po Nepriklausomybės atgavimo siautėję vandalai nesugebėjo visiškai suniokoti Belvederio dvaro – dar ir dabar jame yra išlikusių didybės atminties pėdsakų.
Ilgą laiką dvaras buvo neprieinamas pro šalį važiuojantiems keleiviams – jie tik iš išorės galėjo apžiūrėti dvaro architektūrą ir pasigrožėti nuostabiais apylinkių vaizdais.
Šiuo metu dvaras nedrąsiai atveria duris lankytojams – į vidų gali pakliūti visi norintys. Nors pastato viduje nebeliko buvusios prabangos, tačiau dar ir dabar yra kur akis paganyti. Pradėtas tvarkyti dvaras ir jo parkas neužilgo taps neatpažįstamu, jo laukia didūs pasikeitimai. Galite tapti šio virsmo liudininkais.
2. Panemunės pilies
2021 m. vasarą Vilniaus dailės akademijos valdoma Panemunės pilis po išsamių tyrimų ir kruopščios restauracijos atvers pietinį korpusą.
Tai pagrindinis pilies korpusas, kuriame buvo Žemaitijos kunigaikštystės valdytojų, Žemaičių seniūnų, Antano Anupro Gelgaudo ir Mykolo Gelgaudo bei 1830–1831 m. sukilimo vado Lietuvoje Antano Gelgaudo reprezentaciniai apartamentai. Atkreiptina, kad 2021 m. liepos 13 d. taip pat bus minimos 190-osios sukilimo vado Antano Gelgaudo mirties metinės.
Šia proga Panemunės pilis lankytojams pateikia 3 aktualias naujienas:
Žemaitijos kunigaikštystės valdytojų reprezentacinių apartamentų interjerų ekspozicija. Išskirtinė vertė – restauruota klasicistinė sienų tapyba. Atidarymo proga planuojami renginiai skirti pristatyti reprezentacinius apartamentus, sieninę tapybą bei iškilias pilyje gyvenusias asmenybės.
Nauji ir atnaujinti ekskursijų maršrutai. Lankytojams bus siūlomi 4 maršrutai: Rezidencija (naujas maršrutas), Virtuvė (atnaujintas maršrutas), Pilis (atnaujintas maršrutas) ir Parkas (atnaujintas maršrutas).
Sukurtos naujos ir atnaujintos edukacijos skirtingoms amžiaus grupėms.
Be šių su pačia pilimi susijusių trijų naujienų, taip pat yra dar viena džiugi žinia – jau pavasarį kviečiame į atnaujintą Panemunės pilies parką (baigtas I-asis darbų etapas).
3. Karšuvos žiedas. Dar viena nauja trasa: “Pasivaikščiojimas jūros dugnu.”
Kviečiame jus trumpam pamiršti skubančią kasdienybę, susilieti su gamta keliaujant Karšuvos girioje. Tai 17 km kelionė, kurioje patirsite šimtametės Karšuvos girios stiprybę ir ramybę.
Kelionė pradedama visai šalia istorinio Mažosios Lietuvos miestelio Viešvilės ir neriama tolyn į gaivią Karšuvos girią. Šiame maršrute miško takelis veda vieno iš keturių rezervatų Lietuvoje – Viešvilės rezervato riba. Čia pamatysite kaip atrodo žmogaus rankos nepaliesta gamta, jei jums pasiseks išvysite briedžius, tauriuosius elnius, šernus ir kitus miško gyvūnus. Paėjėję toliau,kopsite į aukščiausias Lietuvoje žemynines kopas.Tai Kaskalnio geomorfologinis draustinis. Kadaise čia buvo jūros dugnas. Slinkdami ledynai ir suformavo šį įstabų kraštovaizdį.
Šiaurinėje Kaskalnio draustinio pusėje galima atsikvėpti Svarkalnio aikštelėje ir prieš grįžtant į starto vietą būtinai užsukite į buvusią raketų bazę Šilinės miške, kur iki šiol grėsmingai stūkso angarai, kuriose SSRS laikais laikytos karinės raketos, bet kada pasiruošusios skrieti į Vakarų pusę.
4. Nauja atšaka “Camino Lituano”
Džiugi žinia keliaujantiems piligrimų keliais. Vienas kelias kviečia keliauti Jurbarko krašte. Trasa veda per šimtametę Karšuvos girią, senuosius mažosios Lietuvos kaimelius, pakelėse palinkusius metalinius kryžius ir nykstančias vokiečių kapinaites,menančius neįprastai sudėtingą šio krašto praeitį. Vėliau išneria į nepakartojamą Nemuno slėnį su didingai stūksančiomis pilimis, piliakalniais ir įstabiu kraštovaizdžiu.
5. Nauja lankytina vieta – maršrutas “Kauno gatvė pasakoja”.
Jurbarko Kauno gatvės istoriją byloja čia įrengti Sinagogų aikštės memorialas, 7 smulkiosios metalo plastiko skulptūrėlės ir atminimo lenta.
Atvykus į pačią seniausią Jurbarko gatvę – Kauno gatvę arba dar kitaip vadinamą Jurbarko senamiestį maršrutą siūlome pradėti nuo Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios. Čia kabo milžiniškas varpas. Jį 2013 metų birželio mėnesį antram gyvenimui prikėlė Jurbarko Rotary klubas. Tai tas pats varpasvarpo, kuris buvo nugriautas karo metu,o Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Grabauskas pašventino naujam gyvenimui.
Pasukę seniausia gatve pirmiausia sutiksite paslaptingą „Panteros“ skulptūrą. Legenda pasakoja, kadPanteroje įsikūnydavo vyriausia deivė Medeina, nenorėdama parodyti savo tikrojo veido. Pasivertus Pantera ši deivė slapta padėdavo moterims auginti vaikus, vyrams medžioti. Po dienos darbų Pantera grįždavo pas savo drauges deives. Patikusi žmonėms Pantera. Statė jai stabus ir dovanojo dovanas. Šiandien skulptūra monumentaliai sutingus Kauno gatvėje.
Paėjėjus toliau, atgaivai pakvies fontanas. Jis tarsi byloja, kad Jurbarkas visuomet buvo siejamas su vandeniu, mat yra įsikūręs trijų upių santakoje. Čia ir neatsiejamas laivininkystės atributas – Knechtas. Tai laivams pririšti skirtas įrenginys primenantis, kadJurbarkas nuo neatmenamų laikų buvo laivininkystės kraštas. Šis knechtas simbolizuoja anuos laivininkystės klestėjimo laukus.
Netoliese „Jurbarko krašto žiobrinių skulptūra“. Žiobrinės tik šiam kraštui būdinga šventė, kuriojelaužo kaitroje buvo kepami ant karklo vytelių suverti žiobriai. Tai jau kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija. Pasakojama, kad kartą žiobrinėse lankėsi net pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jam taip patiko ant žarijų kepti žiobriai, kad jų kepėją Onutę Mikutaitė kviesdavosi į prezidentūrą paruošti žiobrius Prezidento svečiams.
O štai kitoje kelio pusėje, monumentali skulptūrapasakoja apie miestelius įsikūrusius prie Nemuno. Miesteliai yra išsidėstę vienas paskui kitą palei Nemuną – nuo Seredžiaus iki Viešvilės.Skulptūroje pavaizduoti šių miestelių herbai. Ji tarsi kviečia aplankyti, pažinti ir atrasti jų grožį.
Jurbarko Kauno gatvė buvo pagrindinė miesto verslo arterija. Čia veikė daugybė amatininkų, prekybininkų, siuvyklų ir kitokių verslų. O ten kur verslas, ten ir pinigai. Kauno gatvė Nr. 33 paženklintame name tarpukariu veikė pirmasis bankelis – Jurbarko komercijos savitarpio kredito draugija. Štai ši monumentinėlenta ir primena kreditinio tarpininkavimo įstaigos Jurbarke pradžią. Džiugu, kad ir šiandien šias tradicijas sėkmingai tęsia Jurbarko kredito unija.
Nuo XX amžiaus Jurbarką garsino auksakaliai. Meistrai turėjo valcų įrenginius aukso sidabro papuošalams gaminti.
Šioje skulptūroje tarp valcų įsuktos kadaise šioje gatvėje veikusių verslininkų pavardės. Gyvenimai kartais įsukami tarp negailestingų valcų, o1940 metais užrakinta spyna byloja, kad prasidėjus antram pasauliniam karui juvelyrų veikla buvo nutraukta.Jurbarke garsiausių juvelyrų šeimos: Puliarovičiai, Abramovičiai, Krelicai gyveno ir dirbo Kauno g. Nr. 31 pažymėtame name.
Centrinis memorialo elementas iškyla virš bangų lyg plaustas. Ant jo skulptūrinė kompozicija, primenanti senąją medinę Jurbarko sinagogą. Ši sinagoga buvo pagrindinė Jurbarko žydų bendruomenės maldos vieta ir jos širdis. Neišpasakyto grožio sinagoga buvo visos bendruomenės pasididžiavimas. Žmonės iš tolimų kraštų keliaudavo jos pamatyti. Vėlyvą 1941 metų vasarą naciai su vietos koloborantais sunaikino sinagogą ir visą Jurbarko žydų bendruomenę.
Kauno gatvė namo Nr. 64 ant sienos juoda marmurinė atminimo lenta primena, kad šioje vietoje 1945 – 1953 m. šioje aikštėje buvo niekinami nužudytų Lietuvos laisvės gynėjų kūnai.
6. Zuikio kiemas
Keliaujant su mažaisiais Raudonėje nepamirškite aplankyti ir Zuikio kiemo, kuris nestokoja kūrybingumo ir žadą šiam sezonui daugiau įdomių eksponatų bei galimybę susipažinti su ūkio ožkytėmis. Taip pat teiks naują paslaugą pasivažinėjimą Nemuno slėniu. Prieš važiuojant susitarkite su Algis Jackus Tel.: 861603437.
7. Sūrio džiazo degustacijos
Kas mėgsta keliauti ne akimis, siūlome dar vieną šio sezono naujieną – „Sūrio džiazo“ degustacijas. Tik čia galėsite išbandyti įvairiausių sūrių ir kitų pieno desertų. Čia vienu metu bus galima degustuoti net iki 40 asmenų. Plačiau: https://www.suriodziazas.lt/
8. Senovinės technikos muziejus
Šiam sezonui atsinaujinęs lauks Justino Stonio Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. Čia lauks naujas laivininkystės ir žvejybos poligonas, kuriame rasite apie 15 laivų ir valčių. Taip pat veiks bitininkystės mokykla, kurioje bus vedamos ekskursijos, pamokos 10-12 kl. mokiniams bei galimas kvalifikacijos kėlimas patyrusiems bitininkams. Registracija: 865035586
Jis padeda pažinti gimtą kraštą, patirti daug emocijų. Informaciniai pažintinio tako stendai ir regykla į nuostabius Dubysos slėnio vaizdus bei didelė augalų įvairovė suteikia žaliajai erdvei jaukumo, sudaro galimybes stebėti, kaip keičiasi augalija. Pažintinį taką sudaro net 12 “stotelių”: šaudykla, regykla, trijų pušų aikštelė, mokyklos parkas, didysis ąžuolas, mokyklos skulptūrų parkas, Palemono sostas, Šv. Agotos „stotelė“, vaistažolių ir prieskonių laukelis. Tako planas: https://seredzius.jurbarkas.lm.lt/wp-content/uploads/2020/05/mokyklos-pazintinis-takas.pdf
11. Džiovintų skanėstų edukacija Jurbarke
Edukacija – pirmas etapas: lankytojui atvykus bus parodytas pristatomasis vaizdo siužetas apie tai kaip vyksta Džiovinukų gaminimo procesas.
Antras etapas: lankytojas turi galimybę iš bananinio Džiovinuko su pasigamintomis užtepėlėmis, pasigaminti sau desertą.
Privaloma išankstinė registracija, sutariant laiką ir datą. Edukacija vykdoma : lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Džiovintų skanėstų edukaciją užsisakyti galima tel.: 860567147
12. Veliuonoje įdomios edukacijos:
– Veliuonos muilinyčiosedukacijos. Šio sezono naujiena Veliuonos Muilinyčios edukacijos: čia galėsite pasigaminti nuostabius kvapnius muilus, bei lūpų balzamus ir tepalus. Daugiau tel.: 861842843
– Tarpukario fotografijos edukacija. Šių nuotaikingų edukacijų metu susipažinsite su, su A. Mickaus fotografijose užfiksuotais tarpukario Veliuonos vaizdais bei fotografijos meno istorija ir įdomybėmis. Užsisakyti Gediminas Klangauskas Tel.: 860102078
– Pučiamieji muzikos instrumentai: paslaptys, garsai, įdomybės! Susipažinimas su pučiamaisiais instrumentais: tošiniais rageliais, mediniais skudučiais, sekminių rageliu, ožragiu, barokine, indėnų ir kitomis fleitomis. Užsiėmimų metu bus mokoma groti ir supažindinama su instrumentų gamybos bei saugojimo paslaptimis. Užsisakyti Lina Lukošienė Tel.: +37068653233
– Susitikimas su panele mokytoja: dailieji menai, cianotipija. Tai intriguojantis, įdomus ir įtraukiantis fotografinis procesas. Užsisakyti Jolanta Lukenskaitė Tel.: 865517338
13. Safari pramogos
Safari Pramogos siūlo įsimintiną pasivažinėjimą keturračiais, kuris apima įspūdingo kraštovaizdžio miško keliukus, smėlio kopas, panemunės peizažą. Ši pramoga tinkama tiek aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, tiek norintiems ištrūkti iš namų ir mėgautis grynu oru nuostabioje gamtos apsuptyje. Be to didesnėms grupėms (nuo 4 keturračių) į maršrutą galime įtraukti pikniką gryname ore. Užsisakyti: https://www.facebook.com/safaripramogos/
14. Naujas kneipo takas kaimo turizmo sodyboje “Jurodis”
O atsipalaiduoti po įvairiausių istorijų Jurbarke, visai netoliese kviečiame į atnaujintą Kneipo taką kaimo turizmo sodyboje „Jurodis“.Takas sodybos viduje, skirtingų frakcijų žvirgždo, smėlio, molio, vandens, natūralios žolės bei kankorėžių atkarpos. Plačiau: https://www.gasthaus.lt/lt/apie-mus/
15. Klasterio „Panemunių turai“ nauja vandens pramoga
Pasimėgaukite vandens pramogomis! Ramus pasiplaukiojimas vienviete ar smagus leidimasis žemyn upe su draugais šešiaviete irklente – puiki galimybė aktyviai praleisti laisvalaikį gamtoje. Plačiau: http://www.nemunas.eu/
16. Raudonės bendruomenės edukacija „Žvilgsnis į dvaro virtuvę“
Raudonės bendruomenės „Žiburys“ siūlo edukacinę programą „Žvilgsnis į dvaro virtuvę…“ Tai vienos valandos trukmės pasakojimas apie Raudonės pilies istoriją, dvariškių gyvenimą, gražiausias jų meilės istorijas, dvaro virtuvės paslaptis ir joje ruoštus patiekalus. Taip pat edukacijos metu galima skanauti bendruomenės šeimininkių pagamintų „Sofijos virtinukų“, turinčių kulinarinio paveldo sertifikatą.
Galima rinktis virtinukus su mėsos arba su varškės įdarais, arba ragauti abiejų rūšių virtinukų. Virtinukai patiekiami su specialiu padažu, o pageidaujantiems – su grietine. „Pilies parko žolelių arbata“ (karšta arba šalta), prie kurios patiekiama bendruomenės šeimininkių keptas pyragas arba pyragaičiai. Pageidaujantiems galima paruošti ąžuolo gilių kavos. Raudonės bendruomenės edukaciją užsisakyti galima tel.: 860067922
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro valandos edukacija skambant muzikai, klausantis pasakojimo apie Mažąją Lietuvą, įsigilinant į mažu teptuku padėto taškelio jėgą, išbandant tai pačiam ir aišku galimybė pagauti savo mūzą atsisėdus ant stebuklingos dailininkės kėdutės.
18. Laivai-amfibijos
Jurbarko rajonas tikrai nesiskundžią vandens telkinių trūkumu. Tad visiems išbandyti siūlome naują vandens pramogą – laivus-amfibijas (hovercraft). O kam atsibos vanduo šiuo „orlaiviu“ keliauti galima ne tik vandeniu, bet ir sausuma. Plaukioti galima Pilis I prieplauka arba Jurbarko užvankoje. Tel.: 867837650
19. Pramoga mažiesiems Jurbarko Dvaro parke
Po šaltos žiemos ir ilgų karantino mėnesių vis labiau norime aktyvių pramogų lauke. Vieną iš jų mažiesiems galima rasti Jurbarko Dvaro parke kur veikia elektromobilių nuoma.
Jurbarko kraštas – Rojaus kelio sostinė, kviečiame jį atrasti!
Pirmasis interaktyvus baltų kultūros populiarinimo centras Lietuvoje ir Latvijoje laukia, kada galės atverti lankytojams duris po karantino. Pagrindinis šio centro ir viso projekto LLI-187 „Tarptautinis kultūros kelias „Baltų kelias“, acr. „Balts‘ Road“ tikslas – skatinti keliauti ir pažinti baltų materialųjį ir nematerialųjį kultūrinį ir gamtos paveldą. Yra sukurti keliavimo baltų žemėmis maršrutai, turizmo vadovas, veikia svetainė wwww.baltukelias.lt, o dabar ir unikali erdvė, padėsianti supažindinti baltų kultūros praeitimi ir dabarties raiškomis. Naujienos skelbiamos ir feisbuko puslapyje www.facebook.com/baltukelias.
Šiame centre šiuolaikinėmis technologijomis, eksponatų kopijomis, edukacinėmis veiklomis pristatoma baltų istorija, kultūra, gyvensena sukuriant galimybes ugdyti sąmoningą baltiškojo paveldo pažinimą ir jo išsaugojimo nuostatas jaunimui, šeimoms, turistams, Šiaulių miesto gyventojams.
Centro „Baltų kelias“ darbo laikas darbo dienomis 10-18 val., šeštadieniais 10-16 val., sekmadieniais 10-14 val. Kol kas į Centrą įleidžiama tik po 6 lankytojus, kurie turi dėvėti apsaugines veido priemones bei vienkartines pirštines (platinamos Centre). Prieš atvykstant, prašome užsiregistruoti el. p. info@baltukelias.lt arba tel. +370 60 409 902. Jūsų registracija bus patvirtinta Centro darbuotojui atsakius. Mūsų adresas: Vilniaus g. 213-90, Šiauliai (buvusio „Žiburio“ knygyno patalpos).
Centro ekspozicijos idėja sukurta pasirinkus universalų objektą, taip pat svarbų baltų simbolį – saulę. Atsižvelgta ir į sąsają su Šiaulių miestu, kuris yra žinomas kaip Saulės miestas. Ekspozicijoje naudojamos dekoro detalės, meniniai sprendiniai sukurti remiantis žiniomis apie baltų gyventas ir gyvenamas teritorijas, genčių istorinę raidą, piliakalnius ir laidoseną, gyvenimo būdą, ornamentiką, keramiką, audimą, metalo apdirbimą, medų, maistą, sutartines, gamtą. Centras skirtas skatinti aktyvų lankytojų dalyvavimą, susidomėjimą, pažinimą ir informacijos įsisavinimą per pojūčius – klausą, uoslę, regėjimą ir lytėjimą. Todėl rašytinės informacijos juose pateikiama nedaug, tik trumpai supažindinama su tema ar ant stendo vaizduojama veikla, užsiėmimu. Visa informacija pateikiama lietuvių, latvių ir anglų kalbomis.
Centras kurtas remiantis universalaus dizaino principais: yra audiogidas (keramikos, metalo apdirbimo, audimo, sutartinių temos), stendų pavadinimai pateikti Brailio raštu, žmonėms su judėjimo negalia ar šeimoms su vaikų vežimėliais yra pandusas, taip pat keltuvas patekti į sanitarines patalpas.
Tiek jaunas, tiek senas apsilankęs muziejuje ar kitame šviečiamąją funkciją atliekančiame centre tikisi naujovių. „Baltų kelio“ erdvėse rasite net keturis interaktyvius žaidimus. Tai istorine ir archeologine medžiaga moksliškai pagrįsti žaidimai, kurie kompiuterinės grafikos ir animacijos pagalba tampa tikru dėmesio centru. Prisiliesti, išbandyti ir sužinoti – taip galima pavadinti šiuos keturis žaidimus, nepaliksiančius abejingų.
Biometriniais žmogaus duomenimis paremtas žaidimas „Baltų „profesija“ galima pamatyti, kaip atrodytum, jei būtum verpėja, audėja, kariu, žveju ar kt. ir atsisiųsti tokį portretą nuskenavus QR kodu. Kitas edukacinis žaidimas „Pažink baltiškus daiktus“ supažindina su baltų genčių buityje naudotais daiktais. Krentant įvairiems objektams, reikia identifikuoti, kurie priklauso baltiškajam laikotarpiui ir tematikai, o kurie – ne. Žaidimo metu renkami taškai. „Nukeliauk į Baltų kasdienybę“ žaidimo technologija leidžia žmogų, stovintį prieš kamerą, perkelti į unikalią papildytos realybės aplinką, kurią jis pats pasirenka. Turistas turi galėti sukomponuotą vaizdą su savo atvaizdu išsisaugoti kaip nuotrauką ir atsisiųsti nuskenavus QR kodu. Daugiausiai erdvės palikta žaidimui-instaliacijai „Baltų gyvenimas“ – ant specialiai paruoštos, lietimui jautrios plokštumos projektoriai, sensoriai pristato atskirų baltų genčių savitumą, taip pat bendrus baltiškosios gyvensenos aspektus. Tai garsais, šviesomis užpildyta erdvė, kuri dar geriau leidžia pažinti senovės baltų kultūrą ir gyvenimą.
Kol įsipatoginusi žiema alsuoja šaltuku ir barsto sniegą, o keliauti kol kas ne pati geriausia idėja, planuoti savo atostogas – pats tinkamiausias metas! Anykščiai sparčiai pildo 2021 metų turizmo naujienų kalendorių ir kviečia artėjantį šiltąjį sezoną praleisti kitaip.
Šį pavasarį Angelų muziejus-sakralinio meno centras ypač laukia gyvo bendravimo pasiilgusių miesto svečių! Karantino metu muziejaus durys užvertos, tačiau viduje verda darbas. Atvykę lankytojai čia ras ne tik stebuklingą angelą, pildantį norus, bet ir visiškai atnaujintą Angelų muziejų, naujus eksponatus ir interaktyvią ekspoziciją su atgyjančiais meno kūriniais. Jei anksčiau esate čia buvę, atvykę jausitės kaip pirmą kartą!
Atsinaujinęs Angelų muziejus
Labirintų parkas Anykščiuose įgavęs pagreitį ir pilnas naujų idėjų, šiais metais pasipildys naujais, svaiginančiais atrakcionais: mini laipynių parkas, Velnio tunelis ir traukinukas įtrauks į nuotykių sūkurį net pačius pasyviausius parko lankytojus. 2021 metais Labirintų parkas taip pat vykdys naujas edukacines veiklas bei prisidės prie projekto „Kultūros pasas“ ir ugdys visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročius. Taip pat planuose nauji kukurūzų ir kanapių labirintai. Ir dar ne viskas! Apversto namo kaimynystėje šią vasarą duris atvers „Kreivas namas“ ir dar vienas paslaptingas, galvą susukantis atrakcionas!
Labirintų parkas
Patiems mažiausiems turistams ir lankytojams Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka paruošė įvairių nuotaikingų veikų ir edukacijų. Ateinantį turizmo sezoną biblioteka linksmins mažuosius smalsuolius ir jų tėvelius edukacinėmis programomis „Krosnies pasakos“, ,,Nešė velnias akmenį..“ir „Robotuko Tuko kelionė po Aukštaitiją“. Šios edukacijos kvies pažinti pasakas kūrybiškai ir smagiai!
Vieną iš egzotiškiausių ir karščiausių 2021 metų naujienų Anykščiuose pristato SAFARI parkas, šiais metais tapsiantis tikriausia Afrikos savana! Atvykę lankytojai galės šokti į džipus ir važiuodami gyvai susipažinti su naujais parko gyventojais: zebrais, kupranugariais, buivolais, juodagalvėmis avimis bei su daugeliu kitų, egzotiškų gyvūnų!
Safari parkas
Vandenlenčių parkas Anykščiuose „Wake Pond“kiekvienais metais kviečia visus, mėgstančius vandenį, greitį, aktyvų laisvalaikį ir nepamirštamus įspūdžius. 2021 metais šis vandens pramogų slėnis pristatys lankytojamstrumpalaikio apgyvendinimo kompleksą, kuriame svečiai galės apsigyventi ir mėgautis vandens pramogomis net keletą dienų ar savaičių. O, kad poilsis būtų tobulas, vandens parkas pasirūpino ne tik nakvyne, bet ir naujutėlaitėmis irklentėmis, valtimis ir net pirtimi!
Sodyba ,,Barono vila” keliautojus džiugins garinės pirties paslaptimis, o naujai įrengtame SPA centre puoselės ir lepins savo svečius atpalaiduojančiais masažais ir kitomis kūno procedūromis. Dar viena ypatinga naujiena – „Miško maudynės“. Tai pirmoji Lietuvoje sertifikuota patyrimų ir terapijos programa, kurioje sąmoningas buvimas miške, panirus į jį visomis juslėmis, visapusiškai gerina sveikatą, atgaivina pavargusį kūną ir sielą. Po visų pramogų ir terapijų lankytojai galės pasinerti į gastronominę kelionę vilos restorane ir paragauti tradicinio uzbekiško patiekalo „Barono plovas“, tapusio vietine garsenybe.
Ateinantys metai keliones Anykščiuose pranašauja, kupinas nuotykių, nepakartojamų emocijų ir neregėtų dalykų. Tik pasibaigus karantinui, naujų potyrių išsiilgusių turistų laukia kerinti gamta, nuostabi miesto panorama, neatrasti skoniai, aktyvios pramogos bei išpuoselėti kultūros objektai. Anykščiai – čia gera ilsėtis!
Kaskart pamačiusi postą socialinėję erdvėje „oi, pasirodo, Lietuvoje yra tokių ypatingų vietų“, „nereikia turkijų, kai turim lietuvišką pajūrį“, „nesitikėjau, kad Lietuvoje taip gražu“ atsidūstu iš pasitenkinimo. Nors labai „neskaniai“ skamba, bet – ačiū, karantinui, kuris uždarė sienas ir privertė žmones pakeliauti po savo šalį. Pagaliau!
Tiesa, ne visiems taip paprasta atrasti tą įstabiąją Lietuvą – naršyti, dėlioti, planuoti mėgsta ne kiekvienas, todėl labai džiaugiuosi, kad leidykla „Terra Publica“ padovanojo šviežut šviežutėlį gidą šiai vasarai „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“. Tai trečiasis knygos leidimas atnaujintas pagal paskutinius duomenis.
Jame smulkiausiai išnarstyti 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų ir 6 rezervatai. Projekto partneris – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Pirmuosiuose puslapiuose – smulkus Lietuvos žemėlapis, kuris padės susigaudyti kur koks parkas ar rezervatas. Vienas iš knygos autorių, Vytautas Kandrotas labai taikliai pastebi: „Juose lankytis saugu ir nebrangu: daugelį gamtoje esančių objektų galima apžiūrėti bet kuriuo metu, nebūtina eiti į patalpas, nėra didelių žmonių srautų, nereikia ilgai ruoštis ar pirkti specialios aprangos.“
Kiekvienas parkas ar rezervatas aptartas atskirai – pirmiausia, trumpas jo pristatymas, o šalia labai detalus žemėlapis su sunumeruotas lankytinais objektais. Kituose puslapiuose šie objektai aprašomi plačiau. Šiame vadove nėra tiksliai sudėliotos maršrutų trajektorijos – pvz, pirmas ir antras toje teritorijoje esantis objektas gali būti visai nepakeliui. Keliautojai patys gali nuspręsti ir susidėlioti, kaip jiems yra patogiau.
Prie kiekvieno objekto rasite tikslias koordinates, kurios neleis pasiklysti. Ir, žinoma, daug daug spalvotų nuotraukų, kurios puikiai reprezentuoja lankytinus objektus. Kai kurie išskirti pažintiniai takai iliustruoti nedideliais žemėlapiais, kurie neleis pasiklysti.
Žinoma, čia daugybė žinomų objektų, bet tikrai rasite ir netikėtų, mažai girdėtų vietų. Pavyzdžiui, kiek iš jūsų būdami pajūryje aplankėte paukščių stebuklą prie Plazes (Plocio) ežero? Ar senosios Nemirsetos laivų gelbėjimo stotį?
Lietuvoje daugybė neįtikėtinų objektų. Pavyzdžiui, ar esate matę akmenį su Dievo pėdomis? Užlipę į Indiją (t.y. Indijos piliakalnį)? Ilsėjotės milžiniškų medžių paunksnėjėje Liepų pavėsinė? Žinote, kas yra sufozinis cirkas? Visi šie gamtos stebuklai aprašyti „Ypatinga Lietuva“, o jums teliks juos surasti ir pasimėgauti.
Knyga – kietais viršeliais, storais lakuotais puslapiais, labai maloni ir solidi, todėl tai gali būti ir puiki dovana.
Šiaulių regionas turtingas įvairiausiais turistiniais objektais: nuo garsiausio Kryžių kalno iki alpakų fermų. Regione galima mėgautis edukacinėmis programomis, pažinti kraštą pėsčiomis ir automobiliu. Tad kaip geriausia pateikti visą turistui, o ir vietos gyventojui geriau pažinti kaimynystę? Šiaulių turizmo informacijos centro iniciatyva sukurta mobilioji aplikacija, kurioje – visas Šiaulių regionas.
Kartu su projekto partneriais – Šiaulių rajono, Joniškio, Kelmės turizmo ir verslo informacijos centrais, Radviliškio raj. savivaldybės viešąja biblioteka ir bendradarbiaujant su Akmenės raj. savivaldybe – Šiaulių TIC siekis sukurti šiuolaikišką ir patogią, Šiaulių regiono kultūrinio turizmo išteklius talpinančia mobiliąją programėlę, sėkmingai įvykdytas ir turistai galės naudotis išsamia informacija tiek ruošdamiesi keliauti, tiek jau atvykę į Šiaulių regioną.
Pirmą kartą sukurta inovatyvi Šiaulių regiono kultūrinio turizmo komunikacijos platforma, kurioje vienoje vietoje pateikiama informacijos apie Šiaulių krašto turistinius išteklius naudojant moderniąsias technologijas.
Programėlės, skirtos išmaniesiems mobiliesiems įrenginiams, pagalba bus galima įvairią turistinę informaciją nesudėtingai, šiuolaikiškai ir interaktyviai pateikti neribotam turistų skaičiui.
„Siekiant į Šiaulių kraštą pritraukti daugiau lankytojų ir juos išsamiau supažindinti su esamais lankytinais objektais, sukurtos mobiliosios programėlės dėka turistai galės interaktyviai naudotis parengtais maršrutais, bei susipažinti su objektų informacija (aprašymai, foto galerijos) mobiliajame įrenginyje“, – pasakojo centro vadovė Rūta Stankuvienė.
Kadangi regionas sulaukia turistų iš įvairių pasaulio šalių, informacija pateikiama net keturiomis kalbomis – lietuviškai, latviškai, angliškai bei rusiškai. Mobiliąją programėlę planuojama nuolat atnaujinti ir plėsti. Programėlė bus patalpinta „Google Play“ ir „App Store“ parsisiuntimo platformose.
Projektas įgyvendintas finansuojant Lietuvos Kultūros tarybai, Šiaulių miesto ir projekto partnerių savivaldybėms.
2020-uosius Šiauliai pasitinka švytėdami – pagrindinė miesto eglė puikuojasi rekonstruotoje Prisikėlimo aikštėje, kalėdinis namukas kiek toliau nuo centro žiba visomis vaivorykštės spalvomis, o renginių kaleidoskopas pilnas iki pat Trijų karalių. Tad ko tikėtis šventiniu laikotarpiu Saulės mieste? Rekomendacijų penketukas.
Žaidžiame Šiauliuose. Miestas gali būti puikia žaidimų aikštele. Šventiniu laikotarpiu Saulės miestą pažinti galima žaidžiant žaidimą „Zodiako ženklai Saulės mieste Šiauliuose!“, kuriame laukia žinomi ir nežinomi, o gal netikėti turistiniai objektai. Koks žaidimas be prizų? Juos įsteigė Šiaulių įmonės: 200 Eur vertės batams „Sabalin“ įsigyti, merino vilnos pagalvės iš „Linoo“ ir vakarienė dviem restorane „Žvejų užeiga“. Žaidimas parengtas bendradarbiaujant su portalu „Pamatyk Lietuvoje“.
Šiauliečiai pamėgo orientavimosi žaidimus, todėl gruodžio 27 d., 18 val. visi kviečiami „palakstyti“ Pietiniame miesto rajone. Geriausiai pasirodžiusios komandos gaus prizus, kuriuos įsteigė rėmėjai.
Kalėdiniai žiburiai.Kalėdinis namas Šiauliuose niekuo nenusileidžia Pakruojyje žybsintiems Kinijos žibintams. Ar įsivaizduojate, kaip atrodytų jūsų namas, jei jį išdabintumėte tūkstančiais lempučių ir girliandų? Užsukite į Šiaulius, Jovaro gatvėje, privatus namas papuoštas ir jau ne vienerius metus pritraukia didžiulius būrius smalsuolių.
Chaimo Frenkelio vilos parkas išpuoštas lemputėmis, 1000 pasodintų rožių uždangstytos ir raudonais kaspinais aprištos – atrodo lyg nykštukai. Saulei nusileidus, tai puiki vieta pasivaikščioti.
Šiaulių universiteto Botanikos sodas vasarą puošiasi gėlių žiedais, o žiemą – lempučių girliandomis. Vakare sužibusios švieselės unikaliame sode kuria jaukią nuotaiką. Sode šviečia net šiltnamiai, o žibintai suslapstyti netikėčiausiose vietose.
Muzikos garsai.Centrinė Šiaulių eglė ne tik keri grožiu, bet ir muzikos garsais. Pasiklausyti šventinių melodijų galima kiekvieną dieną. Koncertinėse įstaigose šventinių koncertų programa pasižymi įvairumu – nuo smuiko garsų iki berniukų choro „Dagilėlis“ koncerto Katedroje.
Ekskursijos su „pagardais“.Jau ne kartą kalbėta, kad geriausia miestą pažinti kartu su gidu. Jei gidas pristato miestą dar įpindamas meninių akcentų, vaišių ar muzikos, o gal pasipuošia specialiai sukurtu kostiumu – geri prisiminimai ir įspūdžiai garantuoti. Jau galima registruotis į „pagardintą“ ekskursiją – gidas Saulius gruodžio 20 d., 18 val. kviečia į autorinę ekskursiją „Nuo varpo balsų iki bohemos vakarų. Varpo – Dvaro gatvės“.
O sausio 11 d. kviečiame į „Kultūrinį musgaudį“, kuriame 2 vedėjai, kurie įsikūnija į tam tikrus asmenis (prieš 299 metus paskutinioji žinoma visos Lietuvos metu Šiauliuose sudeginta ragana bei itin žinomas tarpukario Lietuvoje Šiaulių miesto verslininkas – Stasys Pocius). Sausio 25 d. ekskursijos premjera – „Zubovai Šiauliuose. Tada ir dabar“ – kokius turtus Šiaulių kraštui paliko ši sena giminė sužinosite su gidu Sauliumi Stasiūnu.
Po švenčių – naujos šventės.Šeimų šventė jau neatsiejama nuo Šiaulių – kasmet sausio mėnesį Šiaulių vyskupija kviečia susirinkti šeimoms Šiaulių arenoje. Kitų metų šventės, kuri vyks sausio 12 d., 12 val., pavadinimas – „Aš esu gyvybės duona“.
Muziejus įkurtas name, kuriame 1961–1985 metais gyveno vaikų poetas, pedagogas Anzelmas Matulevičius-Matutis. Pastato antrame aukšte išsaugotas rašytojo darbo kambarys su autentišku interjeru, biblioteka, suvenyrais ir asmeninais daiktais. Čia galima pamatyti didžiąją dalį A. Matučio vaikams sukurtų knygų. Antrojo kambario ekspozicija iliustruoja rašytojo kasdieninį gyvenimą ir įkvėpimo šaltinius. Įvairūs eksponatai ir fotografijos byloja apie tolimas keliones ir meilę gamtai. Muziejuje moksleiviams ir šeimoms siūlomos įvairios edukacinės programos, rengiamos vaikų kūrybos parodėlės. Šiltuoju metų laiku Poeto kieme vyksta renginiai. Kitapus gatvės, A. Matučio parke, lankytojus pasitinka mediniai poeto kūrinių personažai: Raganosis, Drevinukas, Pelėda ir kiti. Kainos: ekskursija – 10 Eur, edukacinis užsiėmimas dalyviui – 2 Eur, audiogido paslauga – 1 Eur. Lankymas nemokamas
Parke yra 7 skirtingo sudėtingumo trasos suaugusiems ir paaugliams ir viena speciali trasa vaikams nuo 3 iki 7 m. Čia galima ramiai palikti pačius mažiausius karstytis ir laipioti be papildomų apsaugų, kadangi visa trasa įrengta su elastingais tinklais, kad mažyliai neiškristų ir nesusižeistų. Parke yra batutas. Žaisti futbolą, tinklinį, kvadratą, dartus galima nemokamai. Vaikams džiaugsmo suteiks pasijodinėjimas poniu ir žirgais, jojimo pamokos. Parke yra kavinė-picerija ant Nemuno kranto.
KONTAKTAI: Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r. Tel.: +370 671 80 500 www.tarzanija.lt
3.Lėlių teatras „Aitvaras“
Lėlių teatre „Aitvaras“ vaikai gali pamatyti ne tik spektaklius, bet ir sudalyvauti edukacinėje programoje, kurios metu galės susipažinti su lėlių teatro specifika, lėlių technikomis, pasigaminti lėlę ar pirštinę – lėlę ir sužinoti jos valdymo ypatumus.
Alytaus miesto teatras savo repertuare turi daug įvairių spektaklių ne tik suaugusiems, bet ir vaikams bei jaunimui. Be to, teatras parengęs keletą edukacinių programų vaikams ir jaunimui, kuriomis kviečia: „Teatro pasaulis magiškas ir paslaptingas. Atvykite pas mus ir atraskite savyje dar neatrastų talentų“.
Muziejaus ekspozicijos ir vertingi eksponatai iš muziejaus rinkinių suteikia galimybę geriau pažinti krašto praeitį. Alytaus kraštotyros muziejus parengęs kelias edukacines programas: kelių ciklų „Raštininko baltos rankos“, „Grikio kelias“, „Žvakių liejimas“, be to, kviečia pabūti aktyviais dalyviais: dirbant prie ekspozicijos vitrinų, atliekant įvairias praktines užduotis ir tiesiog gerai praleidžiant laiką.
2010 m. renovuotas plaukimo baseinas atitinka tarptautinius ir olimpinius standartus. Čia lankytojų laukia sportinis baseinas su aštuoniais 50 metrų ilgio plaukimo takeliais sumontuota moderni elektroninė plaukimo ir vandensvydžio varžybų valdymo įranga. Paplaukioję galite atsipalaiduoti moderniame, net 84 m2 ploto pirčių komplekse, kuriame yra įrengta sauna, garinė bei infraraudonųjų spindulių pirtys ir sūkurinės vonios.
Tai programa aktyviems ir žingeidiems, apie abiejų Amerikos kontinentų indėnų kultūrą, regionus, buitį, tradicijas. 2-2.5 val. trukmės programa, grupėms nuo 10 žmonių. Atvykusiems programos dalyviams, išdažomi veidai (tik norintiems). Supažindinami su prerijų indėnų gyvenamuoju būstu (niitoyis), jo konstrukcija, vidaus įranga. Mini būsto (niitoyis) pastatymo rungtis. Mantos pervežimo konstrukcijų (mustangui, šuniui) pristatymas. Indėniškų replikų muziejus. Aktyvūs žaidimai: tomahauko, svaidomojo peilio mėtymas, šaudymas iš lanko, apačių bėgimas, bizono kiaušinio žaidimas.
KONTAKTAI: Gardino g. 11, Meškasalio k., Raitininkų sen., Alytaus r. (54.283897, 24.145302). Tel.: +370 616 14 142
9. Šaltalankių ūkio „Gintarinė uoga“ edukacinė programa
Ekologiškame šaltalankių ūkyje „Gintarinė uoga“ rengiamos edukacinės programos, kurių metu pasakojama, kuo šaltalankių uogos panašios į gintaro gabalėlius, kaip šaltalankių pagalba atjauninti organizmą, stiprinti imunitetą ir išgydyti rimtus susirgimus. Užsiėmimų metu galima ne tik paragauti, bet ir įsigyti sveikos, ekologiškos produkcijos: saldainių – guminukų, pyragų, keksiukų, giros, sulčių, uogienės, arbatos.
KONTAKTAI: Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus r. Tel. +370 626 44 522 www.gintarineuoga.lt
9. Ruminos žirgai
Atsibodo miesto šurmulys? Norisi išbandyti kažką naujo? O gal seno tik užmiršto? Atvykite į Ruminos Jojimo Klubą ir užmirškite miesto rutiną!
KONTAKTAI: Juočiškių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. (54.418531, 24.181892). Tel.: +370 684 41 512 www.facebook.com/ruminos.zirgai
10. Parkai ir žaidimų aikštelės
Alytuje Jaunimo parkas pritaikytas tiek renginiams, tiek ramiam poilsiui, čia įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, riedlenčių–riedučių aikštelės bei dvi dviračių kalnelių trasos (angl. „pumptrack“). Viena trasa skirta vaikams ir pradedantiesiems, o kita – pagrindinė, 2019 metais atidaryta, didžiausia dviračių kalnelių trasa Lietuvoje.
Alytuje Kurorto parko skvere, už Laisvės angelo aikštės, įrengta moderni laipynių ir sūpuoklių vaikų žaidimų aikštelė. Greta – atvira lauko muzikos instrumentų aikštelė.
Prie Mažojo ir Didžiojo Dailidės ežerų bei Alytaus piliakalnio yra įrengtos poilsio zonos su vaikų žaidimų aikštelėmis.
Dauguose, Turgaus aikštėje, yra įrengta žaidimų aikštelė, kurioje vaikai gali smagiai praleisti laiką.
Butrimonyse, rekonstruotoje istorinėje trikampėje miestelio aikštėje, šalia išskirtinio akrilo kolbos formos fontano, kurio viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys, laiką smagu leisti skambinat lauko muzikos instrumentais.
