main

PajūrysRenginiai

Savaitgalį – Juodkrantės kurorto dienos

2019-07-05 — by Goda Leo0

pagrindinis_fb_event_100_1140x490-960x413.jpg

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia. Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.

PROGRAMA

PENKTADIENIS 07 05

  • 14.00 – 00.00 Lopšinių parkas. Marių pakrantės pieva.
  • 14.00-18.00 Nemokamos Surfstyle.lt irklenčių ir banglenčių pamokos. Paplūdimys ties centrine gelbėtojų stotimi
  • 14.00 – 22.00 Dizaino alėja-Sveikatos sala-EKO turgelis. Marių pakrantė.
  • 16.00 – 22.00 Menų promenada. Artistų pasirodymai ir pramogos vaikams. Marių krantinė ties Raganų kalno įėjimu.
  • 16.00 – 22.00  Kurorto gydykla. Kūno konsultacijos ir masažai. Kęstutis Mingėla konsultuoja ir kviečia išbandyti įvairius masažus: holistinį, klasikinį, gydomąjį, Shiatsu, Tibeto dubenų ir Marma masažus. Sveikatos sala.
  • 17.30 Kurorto šventės atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo iki XIX a. viduryje iki katastrofos 1945“ pristatymas.
  • 18.30 Kafijos gėrimo ceremonija. Šalia Vilos Monbijou (Kalno g. 26)
  • 19.00 Sonatos Žiži kolekcijos pristatymas. Vila Monbijou (Kalno g. 26)
  • 20.00 „Jausmų džiazas“ – poezijos ir muzikos vakaras. Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B) kiemelyje gražiausias lietuvių ir užsienio poetų eiles, jausmingas dainas atlieka aktorė Eglė Jackaitė, svaiginančias muzikines improvizacijas – džiazo virtuozas Vytautas Labutis.
  • 21.00 Pasivaikščiojimas su gidu po Vilų kvartalą. Pradžia Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B) kiemelyje.
  • 21.00– 00.00 Koncertas Marių scenoje. Dailė ir Justina, Darius Žvirblius, Evelina ir Gytis Šimelioniai, Synthgirl I-rena.
  • 21.30 „Le artist“ pasirodymas Menų promenadoje ties Raganų kalno įėjimu.
  • 22.00 – 23.00 Saulės palydėjimas su Linu Švirinu ir Gongų garsais ant jūros kranto. Paplūdimys ties centrine gelbėtojų stotimi.

ŠEŠTADIENIS 07 06

  • 09.00 – 00.00 Lopšinių parkas. Marių pakrantės pieva.
  • 09.00 Tai či. Marių scena
  • 10.00 Joga. Marių scena
  • 11.00 Zumba. Marių scena
  • 10.00 – 22.00 Dizaino alėja-Sveikatos sala-EKO turgelis. Marių pakrantė.
  • 10.00 – 20.00  Kurorto gydykla. Kūno konsultacijos ir masažai. Sveikatos sala. Kęstutis Mingėla konsultuoja ir kviečia išbandyti įvairius masažus: holistinį, klasikinį, gydomąjį, Shiatsu, Tibeto dubenų ir Marma masažus.
  • Būgnų ratas su Jotvilu Švirinu 12.00 Ievos kalnas 14.00 Raganų kalnas 18.00 Marių scena
  • 10.00-18.00 Surfstyle.lt irklenčių ir banglenčių pamokos. Paplūdimys ties centrine gelbėtojų stotimi
  • 12.00-20.00 Baidare.com jūrinių baidarių pamokos marių krantinėje.
  • 15.00 Edukacinė ekskursija „Gintaro gaudymo paslapys“. Gidas – Igoris Osnač. Paplūdimys prie jūros. Būtina išankstinė registracija el.p.: hi@creators.lt
  • 16.00 – 22.00 Menų promenada. Artistų pasirodymai ir pramogos vaikams. Marių krantinė ties Raganų kalno įėjimu.
  • 18.00 Pasivaikščiojimas su gidu po Vilų kvartalą. Pradžia Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B) kiemelyje.
  • 17.00, 19.30 ir 23.00 „Le artist“ pasirodymas Menų promenadoje ties Raganų kalno įėjimu.
  • 19.00 – 00.30 Koncertas Marių scenoje. Ingaja, Kazimieras Likša, Edgaras Lubys, Justinas Jarutis.
  • 21.00 Koncerto dalyvių ir viso pasaulio lietuvių Tautiškos giesmės giedojimas Marių scenoje.
  • 22.00 – 23.00 Saulės palydėjimas su Linu Švirinu ir Gongų garsais ant jūros kranto. Paplūdimys ties centrine gelbėtojų stotimi.
  • 23.00 Naktinis plaukimas su laiveliais.
  • 23.00 Vinilo bangos su Mindu (Diskonektai). Marių scena.

SEKMADIENIS 07 07

  • 09.00 Tai či. Marių scena
  • 10.00 Joga. Marių scena
  • 11.00 Zumba. Marių scena
  • 10.00 – 16.00 Dizaino alėja-Sveikatos sala-EKO turgelis.  Marių pakrantė.
  • 09.00 – 16.00 Lopšinių parkas. Marių pakrantės pieva.

Lankytinos vietosLietuvoje

„Po Lietuvą su šeima”: kelionė po Kuršių Neriją

2019-06-28 — by Goda Leo0

Juodkrante-960x911.jpg

Maršrutas iš kelionių vadovo „Po Lietuvą su šeima“, kuriame galite rasti 25 suaugusiems ir vaikams pritaikytus turus automobiliu, pėsčiomis ar dviračiais po gražiausias Lietuvos vietas. Knygą galite įsigyti knygynuose arba http://www.terrapublica.lt/produktas/po-lietuva-su-seima-2019/

Kuršių nerija yra viena įstabiausių Lietuvos vietų – retas lietuvis nėra girdėjęs apie unikalias auksines vėjo pustomas kopas, Kuršių nerijos kraštovaizdžius, jaukias gyvenvietes ir senąsias žvejų sodybas. Išskirtine augalija ir gyvūnija, kultūros ir architektūros paveldu garsėjanti vieta pasižymi savita, nuostabiai jaukia ir ramia atmosfera, traukiančia keliautojus iš viso pasaulio. Kuršių nerija – 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio smėlio kopų pusiasalis, išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys, – įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tad keliaukime į šį nepaprasto grožio kampelį, skalaujamą Kuršių marių ir Baltijos jūros vandenų.

Iš Klaipėdos Naujojoje perkėloje keltu persikelkime į Smiltynę – kelionę pradėsime prie Lietuvos jūrų muziejaus (1). Po rekonstrukcijos atidarytas muziejus gali pasigirti įspūdingomis ekspozicijomis, nepamirštamų įspūdžių paliks 18 m ilgio skaidrus povandeninis tunelis akvariume. Iš muziejaus keliaukime į delfinariumą. Bus tikrai įdomu išvysti čia rengiamus delfinų pasirodymus, užsiėmimus su šiais protingais ir draugiškais gyvūnais! Iš Smiltynės keliaukime tiesiai į Juodkrantę (2) – antrą pagal dydį Kuršių nerijos gyvenvietę. Pasistatę automobilį, eikime pasivaikščioti po nedidelį Juodkrantės centrą Kuršių marių pakrantėje. Nepamirškime aplankyti unikalios Juodkrantės vėtrungių galerijos (3). Šalia rasime aukštą ir medžiais apaugusią kopą, vadinamą Raganų kalnu (4). Pasivaikščiokime, pailsėkime, vaikams labai patiks ant kalno sustatytos medinės skulptūros – ant jų galima užsilipti, pasisupti, pažaisti. Ir visai nesvarbu, kad tai – velniūkščių ir raganaičių skulptūros, jos visai nebaisios! Toliau judėkime Naglių gamtinio rezervato link. Pakeliui, tik išvažiavę iš Juodkrantės, užsukime į kormoranų stebyklą. Pasiekę Naglių gamtinį rezervatą, išvysime vieną įspūdingiausių Kuršių nerijos vietų – Mirusias kopas (5). Jos taip pavadintos todėl, kad kadaise po savimi palaidojo (užpustė smėliu) net keletą gyvenviečių. Naglių kaimo gyventojai nuolat keldavosi iš vienos vietos į kitą, o galiausiai apleido šią vietovę. Išskirtinį rezervato kraštovaizdį galime išvysti tik žingsniuodami Naglių pažintiniu taku (ne taku rezervate vaikščioti draudžiama). Čia įrengti riboženkliai, pusė trasos driekiasi mediniu takeliu, kita – per vėjo pustomą smėlį. Tako pabaigoje atsiveria nuostabus vaizdas į Kuršių marias. Pasimėgavę nenusakomo grožio gamtos peizažais, vykime į didžiausią Kuršių nerijos gyvenvietę – Nidą (6). Pasistatę automobilį Nidos centre, pasigrožėkime Kuršių marių pakrante ir prieplauka, jachtų uostu. Ant marių kranto, pietinėje Nidos dalyje, rasime etnografinę Nidos žvejo sodybą (7). Kelionės pabaigoje laukia Kuršių nerijos gamtos stebuklas – Nidoje stūksanti Parnidžio kopa (8). Į ją vingiuoja pažintinis takas. Kopos viršuje iškilęs nuo audrų nukentėjęs ir atstatytas saulės laikrodis-kalendorius (9). Tai nuostabiausia vieta po įspūdžių kupinos dienos palydėti į Kuršių marias besileidžiančią saulę.

IŠSAMŪS LANKYTINŲ VIETŲ APRAŠYMAI:

  1. Lietuvos jūrų muziejus-delfinariumas įsikūręs Smiltynėje, Kuršių nerijos pakraštyje. Čia išvysime daugybę akvariumuose plaukiojančių žuvų, įvairių Baltijos ir tolimesnių jūrų gyventojų, kriauklių, koralų kolekcijų. Specialiame pingvinams įrengtame pingvinariume išvysime šiuos didingus paukščius. Jau daug metų muziejuje gyvena ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai – įdomu bus juos pamatyti. Nepamirškime apžiūrėti muziejuje saugomų didelių senųjų laivų ekspozicijos. Atskira muziejaus dalis – delfinariumas, kur auginami ir dresiruojami delfinai. Jiems draugiją palaiko iš tolimosios Kalifornijos (Jungtinių Amerikos Valstijų) atkeliavę didžiuliai jūrų liūtai. Smagiausia pramoga lankytojams – šių jūrų gyvūnų pasirodymai.
  2. Juodkrantė – jauki gamtos apsuptyje įsikūrusi gyvenvietė, istorinis-urbanistinis draustinis. Per kelis šimtmečius Juodkrantės planas išliko nepakitęs. Siaura Kuršių marių pakrantėje net 2 km besidriekianti vietovė yra taisyklingo linijinio plano gyvenvietė Lietuvoje. Juodkrantės apylinkėse žmonės gyveno nuo seniausių laikų – tai rodo akmens amžiaus radiniai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 1429 m. paminėta vietovė iš pradžių kūrėsi kitoje vietoje, arčiau jūros (2,5 km nuo dabartinės gyvenvietės). Tokį Juodkrantės „judėjimą“ lėmė gamtos jėgos – vėjas pustė smėlį ir formavo kopas, taip versdamas vietinius gyventojus prisitaikyti prie tokių gamtos sąlygų. Juodkrantės gyvenvietės centre nuo XIX a. pabaigos išlikusi evangelikų liuteronų bažnyčia, yra žvejybos uostas, graži jachtų prieplauka. Nuo senų laikų ši vietovė garsėja ne tik kaip žvejų kaimelis, bet ir kaip poilsio oazė ramybės išsiilgusiems žmonėms. Čia gausu senųjų poilsinių vilų ir vasarnamių.
  3. Vėtrungių galerijoje, įkurtoje vėtrungių entuziastų šeimynos, susipažinsime su pamario kraštui būdingų vėtrungių istorija. Patys galėsime įsigyti šių gražių meno kūrinėlių. Vėtrungės atsirado 1844 m., kai buvo įvesta nauja žvejybinių laivų ženklinimo sistema – stačiakampiai skardiniai skydai. Jie būdavo išmarginti keliomis spalvomis, papuošti raudonai balta vėliavėle. Vėtrungę sudaro viršūnė, priešvėjinė ir pavėjinė dalys. Labiausiai išpuošiama pavėjinė dalis, kurioje neretai atsispindėdavo ir gimtojo žvejų kaimo motyvai – bažnyčia, namai. Dviejų vienodų vėtrungių niekada nebūdavo – kiekviena jų unikalus dirbinys, lyg meno kūrinys. Paprastai jas žvejai padirbdindavo jūroje, kai tinklai būdavo užmesti ir reikėdavo laukti laimikio. Užsukime į Juodkrantės galeriją ir patys įsitikinkime vėtrungių grožiu.
  4. Raganų kalnas – iš tiesų visai ne kalnas, o šimtametėmis pušimis ir krūmynais apaugusi kopa, iškilusi net 42 m. Kol kopa dar nebuvo apaugusi medžiais, nuo jos atsiverdavo nuostabi Kuršių nerijos panorama. Pasak legendos, kadaise ant kalno puotas keldavo raganos ir velniai, čia lankydavosi net pati vyriausioji ragana Ragė, todėl ši vieta ir buvo pavadinta Raganų kalnu. Ypatingą vietovės aurą pajutęs Juodkrantės girininkas Jonas Stanius sumanė, jog drožybos meistrai galėtų sukurti senųjų pasakų ir legendų veikėjus ir šiomis skulptūromis papuošti kalną. Idėja pradėta įgyvendinti 1979 m., bėgant metams skulptūrų vis daugėjo ir galiausiai jų čia iškilo per 80. Šiandien Raganų kalnas gyvas lyg tais laikais, kai tikrosios raganos čia rengdavo savo sąskrydžius.

  5. Mirusios kopos
    dar žinomos Pilkųjų kopų pavadinimu. 1675– 1854 m. čia buvo užpustyti net keturi žvejų kaimai, kurie dar ir dabar dunkso kažkur giliai po smėlio danga. Kad ir kaip žmonės stengėsi kovoti su vis pustomu ir slenkančiu smėliu, gamta juos nugalėjo ir privertė išsikelti į kitas Kuršių nerijos gyvenvietes. Per Mirusias kopas eidami Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku, pasieksime Agilos kopą (53 m aukščio).

  6. Nida
    – didžiausia ir populiariausia Kuršių nerijos gyvenvietė. Nida, kaip ir Juodkrantė, ne visada buvo įsikūrusi toje vietoje, kurioje ją matome šiandien. Pirmą kartą paminėta dar 1366 m., Nidos gyvenvietė nuo dabartinės vietovės buvo nutolusi net 2 km. Tad Nida yra ne tik poilsiautojų taip mėgstamas kurortas, bet ir seną istoriją turinti gyvenvietė. Čia išvysime etnografinę žvejo sodybą, gintaro galeriją, evangelikų liuteronų bažnyčią (pastatytą 1888 m.), šalia šventovės – etnografines kapines, kurios ypatingos tuo, jog čia vietoj įprastinių antkapių dalį kapų žymėdavo mediniai krikštai. Krikštai būdingi tik Vakarų Lietuvai, tai vieni seniausių antkapinių paminklų šalyje.

  7. Etnografinė žvejo sodyba
    pastatyta 1927 m. Joje galime pamatyti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kuršių nerijos žvejų namų interjerą ir buitį. Ekspozicijoje panaudoti modernūs vizualiniai sprendimai, inovatyvios technologijos ir kūrybinės instaliacijos, kurios sudomins ir vaikus. Žvejo sodyboje eksponuojami autentiški daiktai, sukuriamas įspūdis tarsi name vis dar gyventų žvejo šeima.

  8. Dėl savo įspūdingo dydžio (52 m virš jūros lygio) ir grožio Parnidžio kopa tapo viena mėgstamiausių Kuršių nerijos lankytojų vietų. Užkilus ant kopos atrodo, jog saulė kyla ir leidžiasi vandenyje. Dalis kopos yra apželdinta, o dalis natūraliai pustoma ir formuojama vėjo bei smėlio. Pietuose išvysime šešėliais išmargintas keliaujančias kopas, susiformavusias dėl žmogaus veiklos dar XVII–XVIII a. Natūralių pušynų kirtimas pažeidė natūralią gamtos pusiausvyrą, todėl slenkančios kopos užpustė visą gyvenvietę. Pažvelgę į šiaurę, pamatysime XIX a. pasodintą kalnapušių kilimą, kuris buvo skirtas keliaujančioms kopoms suvaldyti.
  9. Saulės laikrodis-kalendorius ant Parnidžio kopos iškilo 1995 m. pavasarį ir buvo skirtas Nepriklausomybės atgavimui paminėti. Kalendorių sukūrė net keletas autorių: architektas Ričardas Krištapavičius, senosios astronomijos specialistas Libertas Klimka ir skulptorius Klaudijus Pūdymas. Statinio aukštis siekė net 12 m (2 m po žeme). Parnidžio kopa – vienintelė vieta Lietuvoje, idealiai tinkanti tokiam laikrodžiui, nes nuo čia atsiveria platus horizontas. 1999 m. uraganas Anatolijus nuniokojo saulės laikrodį, kurį laiką jis stovėjo apleistas ir apgriuvęs. 2011 m. atstatant šį paminklą, buvo sukurtos dar trys skulptūros, simbolizuojančios svarbius gamtos įvykius: žiemos saulėgrįžą, pavasario lygiadienį ir rudens lygiadienį.