main

RenginiaiTitulinis Vilnius

“Karlsonas, kuris gyvena ant stogo” – pats liūdniausias spektaklis

2015-11-30 — by Goda Leo0

atsisiųsti.jpeg

Esu teigiamas žmogus ir visame kame dažniausiai ieškau mane džiuginančių savybių, nei kabinėjuosi prie smulkmenų. Tokiu pasiteisinimu pradedu savo pirmą piktą recenziją apie vaikų spektaklį. Yra vietų, kurios iškart kvepia nekokybe, todėl tausodama savo nervus ir vaikų skonį, tiesiog ten nesilankau. Draugei pasiūlius sekmadienio popietę su vaikais praleisti “Jaunimo teatre”, jokių įtarimų nekilo. Juk laukė spektaklis pagal vieną žinomiausių kūrinių – “Karlsonas, kuris gyvena ant stogo”.  

Muzika

Migdanti. Pirmoje dalyje (taip, šį siaubą teko kęsti dvi valandas) skambėjo foninė muzika, kuri tiktų lounge stiliaus restoranui, bet ne vaikų spektakliui. Raminanti, lengva, neįpareigojanti, nesukelianti jokių emocijų.

Antroje spektaklio dalyje rodos, ritmai pagyvėjo, bet, pavyzdžiui, Freken Bok šokius lydėjo Verka Serdiučką primenančios melodijos. Laukiau rusiškų “davai davai davai”…

karlsonas Jaunimo teatras 2

Spektaklyje buvo net VIENA autorinė daina net su tamtyč VIENĄ kartą ištrauktu mikrofonu. Kažkodėl vagims suteikta išskirtinė galimybė padainuoti absoliučiai neįsimenamą kūrinį, kurio žodžius suprasti buvo sunku, o melodija – lyg sukurta ekspromtu dainuojant duše.

Scenografija

Batas su miesto siluetais, paremtas basliu. Vis laukiau, kokią funkciją turi atlikti tas baslys. Nepasakokite, kad šitai dekoracijai paremti reikėjo ŠIOS atramos, o jeigu ir reikėjo – tuomet galima buvo jį įtraukti į veiksmą. Ups, įtraukė! Paskutinę minutę ant jo užsikabarojo tėtis. Kodėl?  

karlsonas Jaunimo teatras 1

A, tiesa, tas bato pavidalo daiktas scenoje “tarnavo” iliustruojant Karlsono namą ant stogo, bet patikėkite – tai tikrai neatrodo įdomiai.

Vaidyba

Kaip ir muzika – migdanti. Norėjosi įlėkti į sceną ir spirtelt personažams, kuriuos greičiau scenoje pjovė, nei jie vaidino vaikams. Dabar pagalvokite apie pačią liūdniausią jūsų gyvenimo dieną, mirusį šuniuką vaikystėje, ne tą kalėdinę dovanėlę ir tokiu tonu ištarkite: “Esu vyras pačiame jėgų žydėjime”. Puikiai žinau, kad Andrius Bialobžeskis yra puikus aktorius, bet kas jam atsitiko čia? Bloga diena, pilnatis ar režisieriaus Evaldo Jaro įtaka?

karlsonas Jaunimo teatras 3

Puikiai suprantu, kad suaugusiems vaikus vaidinti yra labai sunku. LABAI. Ir ši užduotis šiame spektaklyje taip pat buvo neįveikiama –  Sergejus Ivanovas scenoje atrodė labiau baisiai, nei juokingai: nenatūralus švebeldžiavimas, dirbtiniai judesiai, o apie aprangą tyliu, nes jis dėl to nekaltas.

Smagu pažiūrėti į klasikinę Freken Bok (Neringa Varnelytė) – didelė, smarki ir išraiškinga. Įdomų personažą, labai artimą šiuolaikiniams paaugliams sukūrė Giedrė Giedraitytė. Smagu buvo žiūrėti į išraiškingą vagį Giedrių Arbačiauską, kuris improvizacijomis paįvairino sustabarėjusį veiksmą.

karlsonas Jaunimo teatras 4

Finalas

Vaikai aimanavo, kada greičiau tai baigsis, bet laukėme smagaus džiugaus draugystę šlovinančio finalo. Žodžiu, Karlsonas nuskrido palikęs verkiančią Freken Bok, nuliūdusį mažylį ir pasimetusius tėvus (visa tai lydėjo lyriška daina per radiją). Visi jie žvelgė į dangų, kur matė nuskrendantį “vyrą iš stuomens ir liemens” ir… iš dangaus nusileido angelas su dūdele.

Nesakyčiau, kad naktimis nemiegu, bet klausimas KODĖL man neduoda iki šiol ramybės.

Komentaruose ar laiškais seimosgidas@gmail.com laukiu kitos jūsų nuomonės!

Nuotraukos – iš “Jaunimo teatro” archyvo.