main

Kiti miestaiRenginiai

Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba Ulba“ | programa

2022-07-13 — by Goda Leo0

dzuku-kulturos-pescivalis-ciulba-ulba_lt__1656505222.jpeg

Jau tracųroz kvieciam susrynkc draugėn visus, katriem ne cik Dzūkijos kultūros praeicis, ale ir ateicis rūpi, katriej nori sucikc bendramincių ir pasmaudzyc dzūkų kultūron net keturias dzienas!  Šįmet kvieciam jumi pažįc Subartonis – kaimelį Merkinės apylinkėn, kur užgimė ir mūs traciojo pescivalio dzūkas-šviesuolis.

Visa festivalio programa https://alytus2022.lt/wp-content/uploads/2022/06/CIULBA-ULBA-2022-Programa.pdf

Bilietai: https://tickets.paysera.com/lt/event/dzuku-kulturos-pescivalis-ciulba-ulba

ČIULBA ULBA

SAVAITGALIO PROGAMA

Liepos 16 d.  šeštadienis

Vaikų kiemukas

  • 11.00 Vaidzinimas vaikam „Molinukų sakmės” (scenon). Vaidzina Alytaus vaikų teatro studzija „Drevinukas“ (vad. ir rež. Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas). Knygełį „Molinukų sakmės“ pristato Modesta Tarasauskienė (Lietuvos tauto- dailinykų sąjungos Dzūkijos skyrius).
  • 12.00 Dzūkiški rateliai, dainuojamieji žaidzimai. Veda Vylniaus m. pol’kl’oro ansamblis „Varangė“ (vad. Varsa Liutkutė-Zakarienė).
  • 13.30 Pažincinis gamtos žygis „Kas gyvena šalia mūs?“. Veda Mindaugas Lapelė. 14.30 Karpinių iš popieriaus dyrbtuvės „Kų akełės pamacis, tų rankełės padaris“. Veda Diana Lukošiūnaitė.
  • 16.00 Aitvariukų dyrbtuvės. Veda Pajauta Kudlinskienė ir Jurga Jomantė Samuolė.

Pagrindinė programa nuo festivalio vartų

  • 06.30–09.00 Žygis paukštukų žiūrėc „Kų anksci rytų mum čiūlba Subartonių krašto paukštukai?“. Veda Antanas Petraška („Ornitostogos“).

Žinių salė

  • 09.00 Paskaita „Drevinė bitinykystė Varėnos kraštan“. Skaito Romas Norkūnas, Lina Žukauskienė ir Virginija Pugačiauskienė (Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valscybinio gamcinio rezervato direkcija).
  • 09.45 Paskaita „Ko žmogus gałėt pasmokyc iš bitių gyvenimo?“. Skaito Algirdas Amšiejus.

Amatų kiemas

10.00–13.00 Rinkis mokytojų ir pamiklyk rankelas! In šitus mokymus registruokis Vartuose!

  • Juodosios keramikos dyrbtuvės. Veda Petras Pretkelis.
  • Ragelių iš beržo tošies dyrbtuvės. Veda Algirdas Juškevičius.
  • Ugnies skyltuvų kalimas. Mokina Matas Bodrijė, Tomas Pacaitis.
  • Linų verpimas. Mokina Rita Valiukevičienė.
  • Kaišycinių juostų audzimas. Mokina Danutė K. Bozienė.
  • Rinkcinių juostų audzimas. Mokina Martyna Krikštolaitytė.
  • Širšuonų (šiaudzinių sodų) rišimas. Mokina Lina Žaliauskienė.
  • Stalciesių siuvinėjimo dyrbtuvės. Veda Lina Kabelkaitė.
  • Drevinės bitinykystės pristacymas (geinio pynimas, dravės kalimas, vaško paruošimas, žvakių gamyba mirkymo būdu). Veda Romas Norkūnas, Lina Žukauskienė ir Virginija Pugačiauskienė (Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valscybinio gamcinio rezervato direkcija).
  • Pincinių iš vytelių pynimo dyrbtuvės (II/III). Veda Virginija ir Dainius Sebestinai.
  • Audzimo dyrbtuvės (II/III) „Stovų parėdzymas“. Mokina Mindaugas Rasimavičius.
  • Dažymo augalais dyrbtuvės „Senoviški vylnos ir lino dažymo receptai“. Mokina Raminta Beržanskytė.

Nuo festivalio vartų

11.00 Akskūrsija in V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinį muziejų „Atdarykim V. Krėvės gimtų namų durelas“. Veda muziejinykė Laimutė Raugevičienė.

Terpu langų

12.00 Dzūkų dainavimo mokymai (II) „Kap gieda dzūkai?“. Veda Vera Venckūnaitė-Čepulienė (asociacija „Etnoerdvės“).

Scenoje

13.30 Vaidzinimas „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“ (rež. V. Mockevičiūtė ir N. Varne- lytė). Vaidzina teatras „Labas“.

Terpu langų

14.30 Dzūkų poezijos ir prozos skaicymai. Dalyvauna Juozas Žitkauskas, Birutė Jonuškaitė, poecinis-muzikinis ansambliukas „Šėpa“ (R. Kašėta, M. Mockevičius, G. Stepanavičius, D. Snarskis, K. Jušinskas) ir Alytaus miesto teatro aktoriai (O. Gudaitytė, V. Vaškius, E. Jasinskaitė-Salickienė).

Nuo festivalio vartų

15.30 Akskūrsija po Lietuvos totorių liaudzies buicies muziejų ir totorių kulinarinio paveldo pakaštavojimas „Kap totoriai Dzūkijon gyveno?“. Veda muziejaus inkūrėja Liusia Gaidukevičienė.

Žinių salė

16.00 Paskaita „Tarmė ir literatūra. V. Krėvės atvejis“. Skaito Asta Leskauskaitė (Lietuvių kalbos inscitutas).

Scena

17.00 Diskusija „Užaivys Dzūkijos kaiman vietos bendruomenės akim: amžinai svecimas, ar būsimas viecinis?“. Dalyvauna Asta Skujytė-Razmienė, Henrikas Gudavičius, Algimantas Černiauskas, Onutė Grigaitė, Evelina Buržinskienė, Jurgita Keršienė ir Guostė Marija Norkūnaitė-Krupavičienė. Diskusijų moderuoja Marius Eidukonis.

Žinių salė

18.30 Paskaita „Galios pasauliai V. Krėvės kūriniuose“. Skaito Regimantas Tamošaitis (Vylniaus universitetas).

19.15 Pyl’mas „Daivų keliais“ pagal’ V. Krėvės-Mickevičiaus „Pratjekabuda“. Pristato rež. Ged- iminas Sederevičius ir Vladas Turčinavičius (V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis bu- tas-muziejus).

Scena

20.00 Vaidzinimas „Raganius” (rež. D. Kimantaitė). Vaidzina Alytaus miesto teatras.

Prie ugnies

21.30 Pasdainavimai prieg laužuko. Dainas veda Vylniaus m. pol’kl’oro ansambliai „Laukis“ (vad. L. Šarkaitė-Viluma), „Mindrė“ (vad. R. Ambrazevičius), „Varangė“ (vad. Varsa Liut- kutė-Zakarienė).

Pieva

22.30 Vakaruška. Grajina Vylniaus m. pol’kl’oro ansambliai „Laukis“ (vad. L. Šarkaitė-Viluma), „Mindrė“ (vad. R. Ambrazevičius) ir eksperimencinė tradicinių šokių muzikos grupė „Robaksai“.

00.30 Žvaigždukių dabojimas su Dainium Kučinsku.

Sekmadienis, liepos 17 d.

Vaikų kiemukas

  • 10:00 Senoviški dzūkiški žaidzimai. Veda Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“.
  • 11:00 Paišymas an veidelių. Paišo „Čiulba ulba” savanoriai.
  • 13:00 Paukštukų ir saulukių iš šiaudų rišimas. Veda Lina Žaliauskienė.
  • 14:30-16:00 Baigiamasis pescivalio žygis „Vincuko ųžuolas“. Veda „Čiulba ulba” savanoriai.

Nuo festivalio vartų

Žygis „Vinco Krėvės gamtos pasaulis“. Veda Žygimantas Buržinskas (Merkinės krašto muziejus) ir Mindaugas Lapelė.

Amatų kiemas

10-13 val. Rinkis mokytojų ir pamiklyk rankelas! In šitus mokymus registruokis Vartuose!

  • Juodosios keramikos dyrbtuvės. Veda Petras Pretkelis.
  • Kamandzinis gelažies kalimas. Mokina Matas Bodrijė, Tomas Pacaitis. Žvakių łėjimas an lanko. Mokina Laima Saviščevienė.
  • Rinkcinių juostų audzimas. Mokina Martyna Krikštolaitytė.
  • Širšuonų (šiaudzinių sodų) rišimas. Mokina Lina Žaliauskienė.
  • Karpinių iš popieriaus dyrbtuvės „Gyvybės medzis“. Veda Diana Lukošiūnaitė.
  • Pincinių iš vytelių pynimas (III/III). Mokina Virginija ir Dainius Sebestinai.
  • Audzimo dyrbtuvės (III/III) „Kap stovai parėdzyci, tai kožna varłė audėja“. Mokina Mindaugas Rasimavičius.
  • Dažymo augalais dyrbtuvės „Mėlynai dažancys augalai“. Mokina Raminta Beržanskytė.

Prie šulinėlio

11 val. Interakcyvios parodos „Lavkė. Begalinė ekspedicija“ atdarymas. Pristato parodos autorės Karolina Žernytė, Šarūnė Pečiukonytė ir Saulė Norkutė.

Scenoje

11:30 Subartonių krašto dainų koncertas. Dalyvauna Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ (vad. R. ir V. Černiauskai), Merkinės kultūros centro pol’kl’oro ansamblis „Kukalis“ (vad. L. Jakštienė), Vylniaus m. pol’kl’oro ansambliai: „Laukis“ (vad. L. Šarkaitė-Viluma), „Mindrė“ (vad. R. Ambrazevičius), „Ratilio“ (vad. M. Ričkutė ir K. Aponavičiūtė), „Varangė“ (vad. V. Liutkutė-Zakarienė), kūrybinio pol’kl’oro grupė „Dainaviai“ (vad. D. Steponavičienė), Vera Venckūnaitė-Čepulienė, Eglė ir Rokas Kašėtos ir kici.

Žinių salė

13.00 Paskaita „Kap V. Krėvė sukūrė Šarūno – Dainavos kunigaikščio – naracyvų?“. Skaito Vilma Daugirdaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos inscitutas).

Kiemas

14.00 Muzikinis gatvės vaidzinimas „Gekumen“ (rež. A. Schvarzstein). Vaidzina Senųjų menų studzija.

Žinių salė

15.15 Paskaita „Kuom ypacynga ir vercynga tradicinė Merkinės krašto kaimų arkitektūra?“. Skaito Rasa Bertašiūtė (Lietuvos liaudies buicies muziejus).

Terp langų

16.15 Šiuolaikinio šokio vaizdinimas-perpormansas „Dzūkija, katros nebebus“ (rež. Petras Lisauskas, muz. komp. Toma Čepaitė). Kūno buvimas – P. Lisauskas, muzikos vyksmas – T. Čepaitė.

KnygosTitulinis 

Naujai iškepti dzūkai: mokomės dzūkuoti

2022-02-14 — by Goda Leo0

IMG_9710-960x1165.jpg

Mus aplankė tikra šikavonė – neklausėm jokių varažbų ir ir iškeliavom svieto paveizėti. Va cep, pradėsma kalbėti 🙂 Kokia man dzūkiška šnekta graži – neturėjau nė bobulės, nė tetulės šituos kraštuos, tad išgirdus kur jau dzūkuojant, galiu sustot ir klausyt, kaip muzikos. Alytuje dzūkavimo nėra, jie tik labai mėgsta mažybines formas ir kažkur pamena minkštumo ženklą “šunukas”, “girukė”, “picukė”, “greitukė”… Ale vis tiek smagu klausyt.

O apie tikrą dzūkišką kalbą galiu vaikams papasakoti, nes Ieva Anelauskaitė-Motiejauskė išleido nerealią knygą “Dabarcinės pasakos”, kuri, žinoma, parašyta dzūkiškai! Trumpos pasakaitės porina apie mergaitę ir jos broliuką iš Dzūkijos. Mergelė visad buvo sirata – našlaitė ir labai gražiai sugyveno su gamta, mylėjo augaliukus, gyvūnus, tad ir tas sunkus gyvenimas nebuvo toks liūdnas.

Visi tarmiški žodžiai pažymėti kursyvu, o pirmus sakinius skaityti reikia rimto susikaupimo. Paskui, kažkaip, įpranti. Pamenu, Rimanto Kmitos šiaulietiškai parašytąi “Pietinia kronika” irgi reikėjo pastangų ne turinį, o pačius žodžius suprast. Lyg lietuviškai parašyta, bet nesupranti apie ką. Ievos sukurtos “Dabarcinės pasakos” skirtos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams – jos trumpos, pamokančios, labai vaizdingos ir, garantuoju, sukelsiančios daug klausimų ne tik kodėl taip senovėje gyveno, bet ir ką žodžiai reiškia. O čia I. Anelauskaitė-Motiejauskė nepamiršta skaitytojų ir knygos pabaigoje patalpintas dzūkiškų žodžių žodynėlis. Jame ir radau, kad šikavonė – reiškia sėkmė!

Netradicinis ir knygos apipavidalinimas – vietoje iliustracijų čia puikuojasi vaizdingi karpiniai, kuriuos sukūrė Vita Jasienė. Dažnai mažieji skaitytojai pavargsta nuo tų ryškių spalvų, margumo, tad toks juodai-baltas sprendimas tikra atgaiva estetikos ištroškusioms akims. Labiausiai žavi tos smulkiausios detalės, kurias, atvirai pasakius, nė neįsivaizduoju nė kaip iškarpyti, nei kaip išpjaustyti.

O knygos dizainą sudėliojo dar viena alytiškė – grafikos dizainerė Banga Vaicekauskienė, švelniomis pastelinėmis spalvomis papildžiusi karpinių ir teksto monochromiškumą.

Iš tiesų, tai neeilinė knyga, kuri turi didžiulę išliekamąją vertę ir bent viena kita pasaka turėtų būti įtraukta į ugdymo planus, kaip supažindinanti su dzūkiška tarme ir vertybėmis, todėl labai džiugu, kad pro­jek­tą fi­nan­sa­vus Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai, mo­ky­mo įstai­gas pa­sieks 1300 kny­ge­lės eg­zem­plio­rių.

“Ir aš ty buvau, dzūkiškų girų gėrau, ūsų in putų merkiau ir cykiai žiūrėjau, in širdzį dėjaus, kap kas uliavoj, kap dzūkiškai porina, kad galėtau po tam papasakoc ir in knygų užrašyc”

Knygą„Da­bar­ci­nes pa­sa­kas“ galima įsigyti Alytaus miesto turizmo informacijos centre ir meno salone “Dzyvai” Alytuje.

BlogasTitulinis 

Naujas “Šeimos gido” serialas-iššūkis „Atradimai Alytuje“: I ir II serijos

2021-05-06 — by Goda Leo0

IMG_1519-2-960x720.jpg

Gerbiami skaitytojai ir žiūrovai, įsitaisykite patogiai – užtruksime ne vieną savaitę stebėdami kvapą gniaužiantį Leonavičių iššūkį „Atradimai Alytuje“. Garantuojame, jame netruks komedijos, dramos ir net siaubo elementų – stengsimės aplenkti fantastikos sritį, bet pateiksime nemažai dokumentikos. Šiandien pasirašėme paskutiniuosius dokumentus ir prieš beveik metus kilusi svajonė tapo tikrovė.

Pirmoji serija – Susipažinkime!

Nepagražintą šeimos istoriją papasakosiu aš, tinklaraščio „Šeimos gidas“ autorė Goda. Esu žurnalistė, tad pasakoti tekstu ar vaizdu – mano darbas, todėl negaliu susilaikyti turėdama tooookią istoriją panosėje, ja nepasidalinti.

Karantinas dar ir dar kartą įrodė, kad šiuolaikiniai žurnalistai – tai prie kompiuterių įkaitai, kurie dažniausiai pašnekovų nebegaudo nei gatvėse, nekalbina tamsiuose užkaboriuose, bet jungiasi nuotolinių konferencijų programėles, atsakymų sulaukia elektroniniu paštu ar garso žinutėmis. Straipsnių ranka neberašome, pas tekstų surinkėją nešti neberikia, tad ir dirbti galima iš bet kur. Galiu gyventi nors ir mėnulyje, jei jame bus geras šviesolaidinis internetas.

Šeimos vyras šiose istorijose šmėžuos labiau, kaip darbų rangovas, problemų sprendėjas ir pageidavimų koncerto atlikėjas. Ne ne, jis nedainuos, jis tiesiog bandys įgyvendinti keturių damų prašymus. Darbuojasi savo IT įmonėje, vysto internetinį projektą visipsichologai.lt tad kaip ir jo kuruojami psichologai, gali gyventi bet kur ir paslaugas teikti bet kam (chachacha).

Pirmą kartą – Alytuje

Sudėtingiausia šeimos dalis – beveik trylikos Smiltė, devynerių Eleonora ir šešerių Olivija, kurios ir paskatino persikraustymą (nors to nepripažįsta).

Smiltė pagaliau įgyvendins svajonę gyventi savo kambaryje be dviejų mažesnių sesių ir netoli žirgyno (automobiliu 10 min.)

Eleonora taps kačių užkalbėtoja, nes pagaliau galės niurkyti savo murklį ir mokytis oro akrobatikos.

Olivija baigia darželį, tad pirmą klasę pradės jau kaip alytiškė – puikus startas naujiems pokyčiams.

Jei atvirai, labiausiai persikraustymu turėtų džiaugtis didysis (karališkas) pudelis Grehemas – iš sostinės senamiesčio buto bus komandiruotas į namą šalia parko/miško. Ne gyvenimas, o rojus!

Antroji serija – Kodėl Alytus?

Vaizdas išėjus iš kiemo

Alytuje su vyru dar prieš metus nebuvome apsilankę – na taip, pravažiavome kraštu keliaudami į Lenkijos pusę, bet tik tiek. Daugybę metų nešiojausi svajonę kraustytis į Birštoną, bet nekilnojamo turto kainos ten tapo neįkandamos, pasirinkimas labai mažas, o ir miestelis nedidelis.

Pirmą kartą apsilankius Alytuje kilo įspūdis, kad čia gali yra viskas, kas yra ir sostinėje (būreliai, super mokyklos, baseinai, pramogos), bet jausmas toks, lyg būtum kurorte. Juk ne veltui vietiniai Senamiesčio rajoną, kuris driekiasi Nemuno kilpoje prie Dailidės ežerų vadina Kurortu. Būtent ten ir apsistosime – centras ranka pasiekiamas, o per langus girdėsime čiulbant paukštelius.

Pirmą kartą vaikščiodami Alytumi su vyru apkalbėjome, kad laikas su vaikais bėga beprotiškai greitai – visi pritars, kad mirkt ir jau tavo leliukui prasideda paauglystė. Supratome, kad liko labai nedaug metų pasidžiaugti tomis akimirkomis kartu, labiau jas išjausti, mažiau skubėti, daugiau mėgautis, tad pabėgimo iš didmiesčio planas tam labai tiko. Suprantu, kad dirbsime tiek pat, reikalų irgi bus tiek pat, bet to mums į kaulus įsigeriančio skubėjimo, šurmuliuko ir įtampos bus mažiau.

Ar taip bus? Stebėkite mūsų šeimos serialą čia ir FB facebook.com/seimosgidas ar IG instagram.com/goda_seimosgidas ir sužinosite!

O štai pirmasis atradimas – vaizdas nuo Baltosios rožės pėsčiųjų tilto Alytuje. Gniaužia kvapą, ar ne?

Vaizdas nuo Baltosios rožės tilto Alytuje. Atradimas nr. 1!

Kiti miestaiRenginiai

Šeimos žemėlapio kūrybinės dirbtuvės

2019-06-10 — by Goda Leo0

61503235_2912336825657129_2368714372580114432_n-960x678.jpg

Šeštadienio popietę praleiskite kitaip – su ŽEMĖLAPIAIS. Etnografinio kaimo pakraštyje įsikūrusioje, natūralios gamtos apsuptoje, sodyboje.

Renginio metu pagilinsime žinias apie žemėlapius, tyrinėsim jūrlapius, oro navigacinį, aklųjų ir kitus žemėlapius. Bei, SVARBIAUSIA – „pasigaminsime“ savo šeimos, giminės, draugų rato unikalų  „Šeimos žemėlapį“

Renginio kaina: 70 Eur šeimai

Preliminari renginio trukmė: 2-2,5 val.

Iš renginio namo parsivešite ne tik puikius įspūdžius, bet ir savo autentišką „Šeimos žemėlapį“, kurio vertė – 35 Eur. Žemėlapį namuose bet kada galėsite papildyti naujais šeimos, giminės nariais, naujai įgytais draugais.

Tai puikus vaikų ugdymas per asmeninį patyrimą – liečiant, tyrinėjant skirtingų paskirčių žemėlapius, konstruojant savo artimos aplinkos žmonių gyvenamos vietos pasiskirstymą, analizuojant atstumus tikrovėje ir žemėlapyje. Suaugusiems tai puikus žinių papildymas ar atnaujinimas ir svarbiausia – laikas kartu.

P.s. Rinkinyje yra pagamintas lėktuvas (kelios kopijos) skirtas lokalizuoti išvykusiesiems į užsienį.

Renginio vieta: Valkininkai, Varėnos raj. ( 55 km nuo Vilniaus, Druskininkų kryptimi ). Tikslų vietos žemėlapį (o kaip gi be jo) atsiųsime užsiregistravusiems.

Vietų skaičius labai ribotas

Registracija ir daugiau informacijos: PM, g.jovita@gmail.com +37067805590

Šeimos žemėlapį galite įsigyti čia: www.facebook.com/commerce/products/2440194702700138/