main

BlogasTitulinis 

Naminis gyvūnėlis žiurkė – taip ar ne?

2018-08-10 — by Goda Leo0

IMG_20180810_094910-960x720.jpg

Čia ne mokslinis straipsnis apie tai, kaip laikyti žiurkes. Pasiskaitykite gyvūnų vadovuose, nes dabar noriu pasidalinti asmenine patirtimi laikant namines (ar galima taip sakyti?) žiurkes arba kitų vadinamas, peles.

Viskas prasidėjo nuo to, kad dukros šį gyvūną pamatė pas pusbrolį. Pamatė ir… įsimylėjo. Tad mūsų žiurkes maiše rado Kalėdų senelis. Na, iš tiesų jas rado Panevėžio rajone skelbimuose ir įdėjo į tą raudoną maišą.

Aš pati niekad neauginau šių padarų, todėl nieko neišmaniau, bet patikinta, kad tai patys protingiausi ir švariausi graužikai iš visų, pasidaviau. Su sąlyga, kad nebus tos baltos raudonom akim laboratorinės pelės.

Žiurkes Kalėdų senelis įteikė tris. Trys žiurkytės sesytės trims nežiurkytėms sesytėms. Liko dvi, nes viena išėjo į žiurkyčių rojų dėl nenustatytų priežasčių. Sako, mergaitės, judresnės ir nesu lyginusi su patinėliais, bet šios rankose ramiai nebūna. Čia ne tas gyvūnėlis, kurį galėsi glostyti žiūrėdamas televizorių, nes jos visą laiką bėga. Net nufotografuoti galėjau tik suviliojusi maistu.

Žiurkės mėgsta ėsti. Galėtų būti tikros apsirijėlės, jei jų nepamiršti pašerti. Duodam ir sausą parduotuvinį miksą, ir šviežias daržoves, ir šiaip kokius padžiovintus trupinėlius, ir kruopas. Neišrankios, bet sausą pašarą ėda tik jau bado ištiktos.

Žiurkėms reikės narvo. Kuo didesnis, tuo smagiau. Mūsiškis su ratu suktis ir tuneliu. Ar manot, kad ten kuri nors kada užklydo? Nė velnio. Smagiausiai joms būti “palaidoms” namuose ir sulaukusios kokių trijų mėnesių, pasiekusios žiurkių brandą, spiriukus daro tik savo narvelyje, todėl jeigu neturite jokių skylių – jos gali laisvai ganytis po kambarį. Valanda per diena laisvės, sako, privaloma.

Žiurkės yra lengvai dresuojamos. Pilnas youtube vaizdų, kaip žiurkės šokinėja, lipa per kliūtis ir išdarinėja triukus. Mūsiškės žino tik pilamo maisto garsą. Vyresnėlė bandė jas mokinti vaikščioti ant dviejų kojų ir viliojant jas maisto gabaliuku, jos sėkmingai tai daro. Tik nežinau ar čia reik daug proto 🙂

Teigiama, kad žiurkės nesmirdi arba, tiksliau, tai mažiausiai kvapą skleidžiantis gyvūnas. Na, kaip čia pasakius… Narve pilamą kraigą, kuris sugeria viską, reikia keisti 2, o šiltomis vasaros dienomis, net 3 kartus per savaitę. Tada kvapas mažesnis, bet jis priėjus prie narvo vis tiek juntamas. Lengvą kvapą turi ir pačios žiurkės, todėl neapsikentę nusprendėme jas išmaudyti. Kaip tai padaryti, žiūrėkite video.

 

Laikėte, laikote ar žadate laikyti žiurkes? Komentuokite ir dalinkitės savo patirtimi!

 

Uncategorized

SENELIS KALĖDA: GYVŪNAS – NE ŽAISLIUKAS

2017-12-05 — by Goda Leo0

Senelis-Kaleda-960x653.jpg
​​Artėjant didžiosioms metų šventėms, Senelis Kalėda ragina dovanoti atsakingai ir nepamiršti, kad gyvoji dovana, pasibaigus šventiniam šurmuliui, gali tapti nenumatyta našta. Kartu su Vilniaus gyvūnų globos namais Senelis kviečia gerai apgalvoti dovanų pasirinkimą ir dalinasi patarimais, kaip išsirinkti geriausią augintinį.
„Kiekvienas, rašantis laiškus Seneliui Kalėdai, nuoširdžiai tikisi gauti išsvajotą dovaną. Neretai ja tampa ir šuniukai, kačiukai ar kiti gyvūnai, ypač pradžiuginantys Šv. Kalėdų rytą. Tačiau nurimus šventiniam laikotarpiui neretai nutinka taip, kad gyvoji dovana tampa rimta pareiga, su kuria ne kiekvienas apdovanotasis susidoroja… Skaudu, kad tokiais atvejais gyvūnai tiesiog išmetami į gatvę ar paliekami gyvūnų prieglaudose,“ – teigia Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarė Agnė Stasiūnienė.
Veterinarė pastebi, kad prieš šventes susidomėjimas beglobiais gyvūnais išauga. Štai pernai prieš Šv. Kalėdas iš Vilniaus gyvūnų globos namų pas naujus globėjus iškeliavo 26 šuniukai, kai paprastai per mėnesį vidutiniškai iškeliauja 12, tačiau šventinei nuotaikai atslūgus, į prieglauda pasipildė 30 gyvūnų. „Dirbame jau ne vienerius metus ir pastebime, kad kažkam padovanotas gyvūnas neretai sugrįžta pas mus atgal. Gyvūnams kiekvienas aplinkos pasikeitimas sukelia daug streso, todėl kalbamės su būsimais globėjais, ir jei sužinome, kad jie gyvūnėlį planuoja dovanoti – mandagiai, bet tvirtai atsisakome tai daryti. Jei žmogus nori augintinio sau, kviečiame užsukti pačiam, pabendrauti su juo ir pažiūrėti, ar mezgasi šiltas kontaktas,“ – sako A. Stasiūnienė.

„Suteikti namus beglobiui gyvūnui – puiki idėja, suteiksianti džiaugsmo ne vienerius metus“, – šypteli Senelis Kalėda, ir pataria, kaip neapsirikti renkantis naują šeimos narį. Anot jo, pirmiausia reikia apsispręsti kokio gyvūno – katės ar šuns, žiurkėno, o gal vėžliuko – norite. „Įvertinkite ir savo galimybes tinkamai rūpintis naujuoju šeimos nariu: juk jam reikės priežiūros ne vienerius metus, o taip pat dresūros, kokybiško maisto, profilaktinių vizitų pas veterinarijos gydytoją, ligos atveju – ir gydymo. Ar atostogų metu planuosite keliauti kartu? O gal esate numatę, kas, jums išvykus, pasirūpins keturkoju šeimos nariu?“, – sako Senelis Kalėda.

Senelis Kaleda2

Mažas šuniukas į šeimą atkeliauja lyg neapšlifuotas deimantas. Koks jis bus užaugęs, priklauso nuo šeimininkų skirto laiko. „Gyvūnas visada turi žinoti taisykles, kuriomis vadovaujasi visa šeima. Jos turi būti įdiegtos augant, pirmiausia žaidimų forma, vėliau ir – per dresūrą“, – pastebi A. Stasiūnienė. Gyvūnų globos specialistė pataria augantiems mažyliams parūpinti žaislų, kurie padėtų jiems nenuobodžiauti ir užkirstų kelią nemaloniems siurprizams – sukramtytiems batams, suplėšytoms pagalvėlėms ir kita.

Jei nusprendėte, globoti jau suaugusį ir tam tikrą patirtį sukaupusį gyvūną, kviečiame užsukti į prieglaudas, čia savojo žmogaus laukia labai daug benamių gyvūnų. „Būtinai pasidalinkite savo lūkesčiais ir įsiklausykite į darbuotojų pasiūlymus, nes jie geriausiai žino prieglaudoje gyvenančių gyvūnų charakterius. Nedarykite skubotų sprendimų, įvertinkite savo galimybes, nusimatant ne savaitei, o bent dešimtmečiui į priekį ir dovanokite atsakingai“, – teigia Vilniaus gyvūnų globos namų atstovė A. Stasiūnienė.

Taip pat svarbu įvertinti ir gyvūno sveikatos būklę. Sveiko kačiuko ar šuniuko kailis turėtų būti žvilgantis, oda nepleiskanota, ausys švarios, o akys – neparaudusios ir be pūlingų išskyrų. Jeigu pilvukas išsipūtęs – tikėtina, gyvūnas turi kirminų. Jeigu turite abejonių dėl gyvūno sveikatos būklės, pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju, jis tikrai patars, kaip turėti sveiką ir laimingą keturkojį draugą.