main

TeatrasTitulinis 

Tikras teatras ir tikri jausmai

2019-04-05 — by Laura Bernotaite0

width473-Ane-anonsui.jpg

Esu didelė teatro gerbėja, o tai reiškia, kad ir vaikus į teatrą veduosi labai dažnai. Vis pasvajoju pamatyti ne tik Vilniaus teatrų siūlomus spektaklius, tačiau kol kas gąsdina kelionės iki kitų miestų, nes bijau, kad dar iki spektaklio vaikai bus jau nuvargę. Vos išvydusi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro gastrolių Vilniuje afišą bilietus sau ir vyriausiąjai dukrai į spektaklį “Anė iš Žaliastogių” nupirkau nedvejodama.

Spektaklis užbūrė nuo pirmųjų aktorių ištartų žodžių. Pati istorija apie Anę yra nemari klasika, nes nepaisant to, kad knyga parašyta 1908 m. ir dabar, prabėgus šimtmečiui aktualios meilės, pagarbos, drąsos, savigarbos, vaikų santykių su kaimynais ir tėvais, draugais, visuomenės požiūrio į vaikus iš vaikų namų, patyčių temos. O pagrindinės herojės neribotos vaizduotės galia – vau – suteikia padrąsinimą ir raktą į pasaulio pažinimą – svajokit svajokit svajokit…

Labai šiltas, jaukus spektaklis apie tikrąsias vertybes ir tikruosius jausmus, apie tarpusavio santykius. Aktoriai taip meistriškai nukėlė į XX a. pradžią ir Žaliastogių sodybą, kad visas 2 valandas tiek aš, tiek mano dukra buvome lyg užburtos, net ir per pertrauką gvildenome spektaklio temas, o ne savo kasdienybę. Labai buvau pasiilgus tikro ir klasikinio spektaklio vaikams, be pompastiškų ir modernių dekoracijų, riksmo, balagano ir dar velniai žino ko.

Jei tik pamatysite, kad rodo šį spektaklį Jūsų mieste pakalbinkite savo vaikus, o gal net ir tėvus ir keliaukite smagiai pasijuokti, o gal net ir nubraukti ašaros, ne iš liūdesio, o iš to jausmo, kad viskas tikra, nors ir suvaidinta.

Spektaklis skiriamas vaikams nuo 10 metų, tačiau salėje buvo nemažai vaikų, kuriems 6-7 m. ir jie susidomėję stebėjo spektaklį.

Po spektaklio susiradome A. M. Montgomery knygą tuo pačiu pavadinimu “Anė iš Žaliastogių” ir kibome skaityti vakarais. Labai tinka lėtam ir ramiam skaitymui. Vyresnioji pati skaityti nenori dėl didelės apimties ir klampių sakinių, tačiau mielai klausosi. Jautriausiai išgyvena istoriją ir įsitraukia 6-metis Mantas, na o 2,5 m. Šarūnė laksto aplink ar piešia šalimais ir vis bando išsiaiškinti, kas yra tie Žaliastogiai ir kas yra vaikų namai 🙂 Rekomenduoju nepatingėti ir suskaityti vaikams iki mokyklinio amžiaus.

Knygą neseniai perleido leidykla Alma littera ir ją galima įsigyti Pegaso knygyne https://www.pegasas.lt/?sid=s-adb5925d7c0afcecb1b7ae7cdc4a74d3e4fa6c7c&cl=details&anid=3cdb102167&listtype=search 

 

KnygosTitulinis 

Kukū – slėpynės prieš miegą arba kokių gyvūnų tik nebūna

2019-04-05 — by Laura Bernotaite0

20190404_222836-960x720.jpg

Atšilus orui ir išlindus saulei vaikams norisi bėgti į kiemą, dūkti, lakstyti ir slapstytis. Tėvelių dideliam džiaugsmui, po žaidynių kieme vaikams dar lieka daug jėgų pasakos skaitymui prieš miegą. Ir dar vienos pasakos, ir dar vienos ir t.t. ir be pabaigos. Šįkart pabaigai pasirinkome leidyklos “Nieko rimto” knygelę “Kas slepiasi miške ir sniege?”.

Pirmąkart skaityti pasisiūlė mažoji Šarūnė ir viskas atrodė maždaug taip – labai nerimtai – lapė virto žiogu, apuokas ūkė – br br, na o varlė – princese tapo. Visko gali nutikti, juk knygelė apie slėpynes – iš pradžių nesimato, kas slepiasi kiekviename naujame puslapyje, reikia įsivaizduoti 🙂

 

Iliustracijos užburiančios, patraukiančios dėmesį ir skatinančios krapštytis jau užmigusios vaizduotės akis. Sakyčiau, kad tai pirmoji mažojo skaitytojo enciklopedija, kurioje pateikiami trumpi faktai, o iliustracijose persipina tikrovė ir pasaka. Knygą siūlau skaityti dvejopai:

  • perskaityti tekstą ir vėliau ieškoti papildomos informacijos apie gyvūnus didesnėse enciklopedijose, palyginti nuotraukas su piešiniais, peržiūrėti trumpų informacinių filmukų internete, susirasti dar daugiau įdomių faktų. Su vyresniais vaikais pasiteisino būtent šis skaitymo būdas. Labai smagu, kad gyvūnai knygelei parinkti ir iš artimos aplinkos  (apuokas, varlė) ir egzotiniai (tinginys, chemeleonas). Nors iš pirmo žvilgnio atrodo, kad knygelėje aprašyti tik 5 gyvūnai ir 6-mečiui ši knygelė jau per paprasta, siūlau išmėginti tokį knygos skaitymo būdą, kai vėliau papildomai ieškoma informcijos, pamatysite, kad veiklos užteks porai savaičių, nes juk apuokų ir varlių ohoho kiek skirtingų rūšių yra….Sužinojus vis daugoau norisi sugrįžti prie knygoje pateikiamos informacijos ir piešinių, pasižiūrėti, ar tikrai autorė neklydo, o piešinys į kokią nuotrauką panašus? Detalių piešinėliuose netrūksta, paskutiniame atvarte ir paieškoti šių detalių prašoma;
  • na, o mažųjų, 2-3 metų skaitytojų, siūlau iškart neapkrauti visa informacija, jiems pakaks ir po vieną faktą apie gyvūną vieno skaitymo metu, tą faktą galima apipinti tikromis ir pasakiškomis detalėmis, arba galima tiesiog žaisti slėpynes – knygelėje įtaisyti atvartai su ištraukiamomis detalėmis. Vaikam dažniausiai patinka absurdiški suaugusiųjų spėjima, juk taip smagu pamatyti, kad mama ne viską žino geriau 🙂 O dar tas gyvūnas, tinginys, puikus pretekstas pokalbiui apie tingėjimą 🙂

Nuostabią Paulos Hanačkovos knygelę “Kas slepiasi miške ir sniege?”, skirtą skaityti, žaisti ir išmokti išleido leidykla “Nieko rimto”, 2018 m., kaina 7,19 Eur.

https://www.niekorimto.lt/knygos-internetu/kas-slepiasi-miske-ir-sniege_5732

RenginiaiTitulinis 

Kai ateina laikas atsakyti į “nepatogius” klausimus

2019-01-23 — by Laura Bernotaite0

mvs-1-960x375.png

Labai smagu stebėti augančius ir besikeičiančius savo vaikus, labai gera būti autoritetu ir sugebėti atsakyti į visus vaikams kylančius klausimus, tik vieną dieną, sakyčiau nepastebimai, tie klausimai tampa kebloki ir kritiški, tiek kalbant apie ekologiją ir klimato kaitą, tiek ir apie kūną bei kūniškumą, tikėjimą, gyvenimo prasmę… Diagnuozuojam su draugėm – paauglystė.

Taigi gyvenant virsmuose labai smagu atrasti pastiprinimą iš šalies, kadangi ne visi tėvų atsakymai tenkina, o ir nevisad smagu atvirai kalbėtis su tėvais, kad ir kokie artimi bebūtume. Noriu pasidalinti man dideliu atradimu tapusia vaikų lytinio švietimo programa (na va nuraudau net rašydama) http://www.manovaisingumassvarbus.lt/ Tai vyrai ir moterys, kurie pasakoja į paauglystę žengiantiems 10-12 metų berniukams ir mergaitėms apie tai, kas vyksta su jų kūnais, kaip tai yra gražu ir kodėl savo organizmą reikia gerbti, iš kur ir kaip atsiranda vaikai, kodėl reikalingos mėnesinės. Ne tik pasakoja susisodinę ratu, bet ir išgyvena tą virsmą. Jų parengta programa mergaitėms “Ciklo šou” tikras teatras, o programa berniukams “Agentai vykdo misiją” iš pasakojimų ir nuotraukų panašus tiesiog į veiksmo kupiną šelionę. Visa seminarų medžiaga yra orientuota į pagarbą savo kūnui.

Tėvams paskaita yra nemokama, tik reikia užsiregistruoti, facebook paskyroje https://www.facebook.com/Manovaisingumassvarbus/ skelbiama kur ir kaip.

PAPILDYTA Godos

Mano Smiltei dešimt ir nors atrodo, kad ji dar mažas vaikiukas, bet suprantu, kad klausimų kyla ir į ne į visus juos galiu atsakyti išsamiai. Taip, galiu dukrai papasakoti apie mėnesines, apie higienos priemones, bet kaip iš tiesų viskas vyksta? Kokie procesai? Kokie hormonai? Taip atradau „Ciklo šou”, kur tokių išsamių biologijos žinių nesu mačiusi niekur kitur. O žinios, mano manymu yra pats stipriausias ginklas prieš įvairius mitus ir baimes.

Pirmiausia į susitikimą keliavau aš, kur programos įkūrėja Elena Kosaitė-Čypienė papasakojo, ką sužinos mergaitės, atsakė į visus kilusius klausimus, parodė nuotraukas ir net priemones. Todėl taip, pačiame „Ciklo šou” nebuvau, bet galiu pasakyti, kad tai tikras tikras šou. O žinote, kas labiausiai patiko? Skiepijama meilė savo kūnui, vaisingumui, dėkingumas, už tai, kad mes tokie ypatingi. Ir jei kam nors menstruacijos siejasi su nešvaru, purvina ir gėda – tai tik dėl blogo auklėjimo, nes visa tai yra dovana.

Smiltė iš paskaitos-spektaklio grįžo… paaugusi. Su tokia šypsenėle, kad ji ir ji jau viską žino, „įstojo į klubą”, su tėčiu ėjo lažybų, tai kiek tų spermatozoidų prisigamina kas minutę, o tam, kad nepasimirštų – gavo ir informacinę knygelę atminčiai. Todėl tokia paskaita „must visit” visoms ir visiems (kaip jau Laura ir rašė – berniukams yra paskaita-užduotis „Agentai vykdo misija”, kurioje jie kovoja už spermatozoidų komandą).

 

KnygosTitulinis 

Gal gali pamėginti skaityti pats? Arba bandymai su skiemenuotomis pasakomis

2019-01-10 — by Laura Bernotaite0

skiemenuotos-pasakos-trecia-dalis_z1.jpg

Ne paslaptis, kad vaikiškų knygų skaitymas vaikams kažkuriuo momentu tampa tikru darbu, nes 5-erių metų žmogus jau turi savo nuomonę ir daug mieliau renkasi futbolininkų biografijas nei mamai patinkančius A. Lindgren kūrinius… Man skaityti vaikams labai patinka, tačiau kai reik pakartotinai skaityt Messi tam tikrų gyvenimo etapų aprašymus 5-tą kartą iš eilės, atsiranda noras pamokyti vaikį skaityti patį.

Todėl mane suvilioja „Baltų lankų” leidyklos skiemenuotų pasakų serija. Knygelėse pasakos pateikiamos su žaismingomis iliustracijomis. Vienas Mantas skaityti nesiruošia, pasikviečia draugą Saulių, na, o mažoji sesė įsitaiso šalia.

Pirmiausia mėginame ieškoti „pažįstamų” raidžių – sekasi puikiai, nes visas tekstas didžiosiomis raidėmis. Kadangi mokymasis – tai ilgas procesas, pažangą ir vaikų pastabas pavyks aprašyti manau po pusmečio. Taip pat pastebėjau, kad raidžių berniukams buvo smagiau ieškoti knygų apie futbolininkus antraštėse…turbūt nuo futbolo niekur nepabėgsim ir besimokydami skaityti…

Man užkliuvo, kad tekstai gana ilgi, juose daug sudėtingų žodžių, kuriuos skaitydama strigo ir 9-erių Vakarė, labiau skirta pirmokėliams, kurie jau susipažinę su raidėmis.

KnygosTitulinis Uncategorized

Pirmyn į fantazijos ir kūrybos pasaulį kviečia knyga “Vaikų rankdarbiai”

2019-01-10 — by Laura Bernotaite0

Vaiku-rankdarbiai-virselis-72-RGB-510x664.jpg

Kol pavasaris dar tik svajonėse, o vakarai šalti, tamsūs ir ilgi, juos galima paįvairinti namuose užsiimant kūrybiniais darbeliais. Knygos “Vaikų rankdarbiai” autoriai surinko visus populiariausius darbelius iš namuose po ranka turimų priemonių ir aprašė, susidarė net 192 psl. Lyginant su kitomis, panašiomis knygomis, ši labai išsami, neapsiriboja vienu metų laiku arba vienos rūšies priemonėmis – pateikiama idėjų nuo žaidimų iš akmenėlių iki advento kalendoriaus, eglutės žaisliukų.

Susirinkau savus, kaimynų ir draugų vaikus ir pamėginome kurti. Nors anotacijoje rašoma, kad knyga skirta 7-14 metų vaikams (tokio amžiaus vaikai jau patys gali gaminti vadovaudamiesi išsamiomis instrukcijomis, kurios gausiai iliustruojamos nuotraukomis), tačiau kartu su tėvais, auklėtojomis, auklėmis, seneliais dauguma darbelių įkandami net 3-mečiams.

Mane sužavėjo nematyti popierinių snaigių raštai. Vakarė su draugė užsidarė atskiram kambary kurti žibintų. Na o 5-mečiai berniukai nusprendė susikurti zoologijos sodą. Mažylei parūpo paukštukų gerovė – taigi kirpome ir dažėme lesyklėlę.

 

Puiki knyga jei namuose dar neturite nei vienos vaikų darbeliams skirtos knygos. Daugumai darbelių prireiks įvairių namuose  liekančių pakuočių, lauke randamų gamtos gėrybių, taigi papildomai reiks nusipirkti nebent klijų ir dažų.  Šiek tiek nuvylė iliustracijoms naudojamos nuotraukos, nes jos labai buitiškos, nors kita vertus, labai atspindinčios tikrovę, t.y. maždaug toks rezultatas, kuris pavaizduotas ir gausis gaminant su vaikais, nes kartais interneto platybėse aptiktas darbelis labai vilioja, tačiau pradėjus gaminti paaiškėja, kad reikia oi kiek laiko ir darbo, norint gauti tai, kas pavaizduota nuotraukoje.

Knygą išleido leidykla “Debesų ganyklos” http://debesuganyklos.lt/knygynelis/vaiku-rankdarbiai/, šiuo metu galima įsigyti už 9,99 Eur.

 

TeatrasTitulinis 

Teatras „Pradžia” ir ką „Vėjas švilpia apie žuvis, ausis ir mamą”

2019-01-02 — by Laura Bernotaite0

C_LauraVanseviciene-0850SMALL-960x640.jpg

Lietingą žiemos savaitgalį su Šarūne palikome didžiuosius vaikus dūkti namuose, pasikvietėme į draugiją 1 metų draugę Smiltę su mama ir išėjome į spektaklį, skirtą patiems mažiausiems…. Nes na kiek galima derintis prie 5-mečių, mažyliai taip pat nusipelnė turiningai praleisti laiką tik su mama.

Teatras “Pradžia” (http://www.teatrasvaikams.lt/) įsikūręs Vilniuje Šiaurės miestelyje esančiame Ogmios mieste. Atvykome šiek tiek anksčiau, kad merginos apsiprastų. Rūbinėje palikome ne tik striukes, bet ir batus, ir įžengėme į stebuklingą pasakų kambarį, apkarstytą lempelėmis, vėliavėlemis ir pagalvėlėmis. Mergaitės išmėgino įvairias sėdėjimui tinkamas vietas, pasivaikščiojo po sceną ir susėdo laukti spektaklio.Na o kai “Vėjų teatro” spektaklis – teatralizuotas koncertas prasidėjo, tai net nepastebėjome kaip ir pabaiga atėjo. Matėm du aktorius tampančius ir namuku su nykštuku, ir mamos mylimukais, ir besipešančiais draugais, ir žveju su bobute….

-Šššš… Ar girdi?
-Švilpia!
-Kas švilpia?
-Vėjai!? VĖJAI!
-O apie ką jie švilpia?
-Ooo… Apie ką tik jie nešvilpia… Tu tik įsiklausyk.
Poeto Mariaus Marcinkevičiaus eilėraščiai virto nuostabiomis ir spalvingomis dainomis, kurios atliekamos pasitelkiant įvairius muzikinius instrumentus.

Daugiau apie spektaklį paklausinėjau režisierės Eglės Kižaitės:

Grįžę po spektaklio pasičiupome Mariaus Marcinkevičiaus eilėraščių knygelę ir mums parūpo, kaip ir kodėl iš visų eilėraščių pasirinkote būtent eilėraščius apie žuvis?

Marius į knygą sudėjo tikrai nemažai eilėraščių ir jie visi žavūs, įdomūs ir verti tapti dainomis, tačiau galvodami apie koncertą vaikams turime atsižvelgti ir į laiką ir į turinį. Todėl akivaizdu, kad reikia atsirinkti. Taip pat yra eilėraščių, kuriuos paversti dainomis labai sudėtinga. Norėjosi kažkokios temos koncertui, o knygoje tikrai daug eilėraščių apie žuvis, o jie labai mus “užkabino” tai ir pasiėmėm, kūrėm ir puikiai gavosi. Buvo ir daugiau dainų – pavyzdžiui apie šamą, bet atsisakėme jos koncerte būtent dėl laiko. Atsirenkant eilėraščius vis bandžiau įsivaizduoti kokia atmosfera, koks skambesys bus, kokiu eiliškumu dėliosis dainos, kokie bus perėjimai – sedėjom, fantazavom, atsirinkom, o tada jau Pijus su Martyna pradėjo kurti.

Kuris iš eilėraščių yra jums pats pačiausias? Kurį eilėraštį pavadintumėte spektaklio “vizitine kortele”?

Asmeniškai man, kaip Eglei, pasikeitus mano statusui ir tapus mama gražiausia daina yra pati paskutinė, pagal Mariaus eilėraštį:

O maža širdelė
Tuk tuk
….
Pas mamytę glėbin
Bėgt bėgt

Ir taip gražų kaip mamos apkabina savo mažuosius per šią dainą, taip jauku. Koncerto premjera būtent ir buvo per Mamos dieną tai labai tiko tai progai.

Kaip nusprendžiate, kokiai audotorijai spektaklis bus skirtas? Prie aprašymo nurodyta, kad vaikams nuo 3 metų, šįkart buvome su 1 m ir 2 m žiūrovėmis, kurioms spektaklis labai tiko ir patiko. Ar tikrai betarpiškas aktorių bendravimas su vaikais ir scenos nebuvimas visad padeda, netrukdo? Mažieji žiūrovai dūksta šalia tėvų ir nedrąsiai, atsiliepdami į aktorių siūlomą žaidimą,tačiau kai siaučia sau aplink 5-mečiai žaisdami gaudynių – kažkaip ir pamiršti, kad vyksta spektaklis 🙂

Kurti vaikams reikia drąsos. Ir būtent dėl to, kad niekada nežinai, ko tikėtis. Gali sugalvoti kas vyks spektaklyje, koncerte, bet kartais mažieji visiškai apverčia viską aukštyn kojom. Man atrodo, kad vaikams reikia tokių betarpiškų spektaklių, kur jie gali dalyvauti, įsitraukti, tačiau mūsų spektakliuose labai svarbūs ir tėvai. Jie turėtų nepamiršti, kad atvedė vaikus ne į darželį, kur jų atžalas prižiūrės, bet į renginį jie atėjo pabūti kartu. Todėl labai svarbus tėvų vaidmuo – kaip jie pristato vaikui – kas čia vyksta, kaip elgtis, kaip nuteikė. Mažieji juk kopijuoja savo tėvų elgesį, todėl labai daug priklauso nuo tėvų elgesio spektaklio metu. Amžiaus grupei parinkti turiu tam tikras taisykles ir ribas. Žinoma, kad yra vaikų, kurie ir 2 metų būdami puikiai išbūna pradinukams skirtuose spektakliuose, tačiau mes kaip kūrėjai pasirenkame ir nustatome amžių pagal tam tikrą standartą, psichologų, pedagogų patarimus. Amžiaus grupės nustatymas mums patiems padeda labiau įsivaizduoti, ko tikėtis iš vaikų ir kurti pagal to amžiaus vaikų poreikius ir galimybes.

2 m. Šarūnė prašė paklausti, kodėl dainininkai spektaklio metu mušėsi, ar jiems nelabai skaudėjo?

Tai ne muštynės, o toks žaidimas. Čia taip kaip labai geri draugai pešasi, arba brolis su sese – visai ne piktai, todėl ir neskauda 🙂

Taigi, jei namuose auginate mažąjį žiūrovą, kviečiu pasižvalgyti po teatro repertuarą ir artimiausią savaitgalį smagiai bei turiningai praleisti valandėlę teatre „Pradžia” http://www.teatrasvaikams.lt/spektakliai/.

KnygosTitulinis 

Kai namuose dantų šepetėliai pamiršti, kviečiame į pagalbą knygą „Net monstrai valosi dantis“

2018-12-17 — by Laura Bernotaite0

Net-monstrai-valiosi-dantis_virselis72RGB.jpg

Ne paslaptis, kai augini pirmagimį, puoli valyti dar tik besikalantį dantuką, na o kai po namus zuja trys vaikai, užmiršti išsivalyti dantis ir pati. Žinoma, juokas juokais, o ginčų dėl dantų valymo, ypač dukart per dieną ir dar po dvi minutes, kyla dažnai. Net ir jau akių šešėliais ir nagų laku besidominti vyresnėlė dažną vakarą pareiškia, kad nesukirmys tie dantys jei kokį vakarą jų ir nesivalysiu… O 5-metis turi planą, kad nesivalant dantų ir jam greičiau jie pradės klibėti, nes juk darželio grupėje vienam iš draugų jau net du iškritę….

Kritiškai įvertinę planą paskaityti knygą apie dantų valymą, visi vaikai sušoko aplink stalą, išgirdę knygos pavadinimą. Juk MONSTRAI rūpi visiem. Tik mažylė Šarūnė pasitikslino, ar nebus labai baisu, nes ji bijo ir monstrų, ir dantų šepetukų, ir juodų knygų. Na bet atvertus pirmąjį puslapį, pamiršę baimes ir išankstines nuostatas, įsitraukėme į netikėtumų kupiną pasakojimą apie… dantų valymą.

 

Ir sutikome šioje knygoje tokią pažįstamą mergytę, kuriai dantis valytis nuobodu, krūvą monstrų iš įvairių namų pakampių, ėduonį ir krūvą patarimų, kaip tą ėduonį išgąsdinti.

Knygos iliustracijos tikrai užburiančios, pravertus pirmą kartą ir perskaičius istoriją, vaikai puolė vartyti ir ieškoti paslapčių detalėse, patys pasičiupę knygą, kurti istorijas apie paveikslėliuose esančius nepagrindinius herojus. Tekstas man šiek tiek kliuvo, labai jau daug pamokymų ir nemažai didaktikos. Man atrodo, kad iliustracijos žaismingos ir būtų daug paveikesnės kartu su paslėptu pamokymu, o ne tiesiogiai pagrūmojimu „venk saldumynų“ ir tuo pačiu „žinau labai sunku“ – na ir ką dabar daryt, kaip ir neaišku J Taip pat kliuvo paliepimas gerti pieną, kad dantys būtų sveiki, nors šiuo metu moksliniai tyrimai jau aiškiai rodo, kad dantų formavimuisi pieno produktai lemiamos įtakos nedaro…

Mano nuostabai – ši knyga puikiai suveikė mažiausiajai skaitytojai, jau dvi savaites kas vakarą Šarūnė ją atsiverčia jau apsirengusi pižamą, liepia paskaityt ir pati atneša dantų šepetėlius sau bei broliui su sese… ir ginčų nebekyla, eina visi į vonią ieškoti monstrų. Žinoma po to niekas nenori lipti į savo lovą, nes juk MONSTRAI… bet tai jau kita istorija…

Lietuvių kalba kol kas yra išleista tik ši Jessica Martinello knyga,  tačiau paieškojusi interneto platybėse radau labai nuostabią autorės knygą apie kelionę į Mėnulį, labai tikiuosi ir lauksiu šios knygos lietuviškai.

Jessica Martinello „Net monstrai valosi dantis“, 32 psl., 2018 m. išleido leidykla „Debesų ganyklos“, Kaina 5.99 Eur

http://debesuganyklos.lt/knygynelis/net-monstrai-valosi-dantis/

 

TeatrasTitulinis 

Muzikinis spektaklis „HOP“ Keistuolių teatre

2018-12-04 — by Laura Bernotaite0

47035711_10156764606760070_6942962239125061632_n-960x720.jpg

Gruodžio pirmomis dienomis visa šeima aplankėme Keistuolių teatrą. Šįkart sekmadienį praskaidrino spektaklio „HOP“ premjera ir naujoji Keistuolių komanda. Neslėpsiu, visad su baime žiūriu į pasikeitusią aktorių komandą, nerimauju, kad jau bus nebe taip keistuoliškai gerai, tačiau nei karto neteko nusivilti. Matyt besirenkantieji vaidinti Keistuolių teatre jau turi savyje tą užtaisą, kuris įtraukia į visas keistas istorijas kiekvieną – nuo mažo iki didelio.

Tų, kurie matė spektaklį „PYP PYP“ laukia staigmena, spektaklis „HOP“ tiek savo struktūra, tiek išpildymu yra tarsi „PYP PYP“ tęsinys. Jūsų laukia penkios rašytojo Donaldo Bisseto papasakotos istorijos apie gyvūnus, kuriems nesvetimi žmonių jausmai, ir žmones, kurie renkasi netradicinius sprendimus labai tradiciškose situacijose. Nenoriu atskleisti visų paslapčių, tačiau viena istorija apie labai keistą paukštį – jūrvarnį – pralinksmino visą mūsų šeimyna, nes šio veikėjo vardas sutapo su tėčio vardu, jis buvo Denis. Taigi, pašėlęs jūrvarnis įsimylėjo labai jau konservatyvią kurapką ir HOP – abiem buvo linksma ir smagu, nes jie ėmė galvoti vienas apie kitą ir vienas kitą džiuginti.

Istorijos pamokančios, bet labai linksmos, muzika – užvedanti, aktoriai – įtraukiantys žiūrovą į stebuklus nuo pradžios iki pabaigos. Taip pat nuostabu yra tai, kad dekoracijų scenoje kaip ir nėra, tačiau aktoriai sugeba sukurti kiekvienai istorijai tinkamą erdvę – tiek jūrą, tiek liftą, tiek namų svetainę…

Vaikai grįžę namo vertė lovas ir puolė atkartoti matytas istorijas – manau tai geriausias spektaklio įvertinimas, tuo pačiu nieko nuostabaus, nes Keistuolių teatras manęs dar niekad nenuvylė.

Ieškokite spektaklio Keistuolių teatro repertuare http://www.keistuoliai.lt/repertuaras/ ir skubėkite su visa šeima gerai praleisti laiko.

Spektaklis manau tinkamiausias vaikam nuo 5-erių metų, nors mūsų mažoji sesė Šarūnė, kuriai 2-ji, sėdėjo išsižiojusi taip pat, tačiau aplink buvo nemažai 3-mečių, kuriems labai patiko dainos, tačiau pasakojimų metu dūko ir dainavo savas daineles.

P.S. gruodžio mėnesį po spektaklio vaikų laukia staigmena – nuotaikingas Kalėdų senelio pasirodymas. Teatro fojė pakabinta kalėdinė kojinė, į kurią galima mesti kalėdinius palinkėjimus teatrui, todėl atvykus šiek tiek anksčiau spektaklio laukimas neprailgsta.

 

KnygosTitulinis 

Knyga “Pirmąkart mama” – skirta mamoms, bet puikiai tiks ir tėčiams

2018-12-01 — by Laura Bernotaite0

20181129_1149151-e1543814536356-960x1707.jpg

Mano pažintis su rašytojos Vaivos Rykštaitės kūryba prasidėjo labai netikėtai.  Vaivos  knyga „Ugnikalnio deivė ir Džonas iš Havajų“ buvo pirmoji, kurią Vakarė išmokusi skaityti išsirinko Knygų mugėje pati, pasikliaudama leidyklos konsultanto rekomendacijomis. Ir ji ją perskaitė be raginimų, vis pacituodama… Man tai buvo – vau, kokia mano mažoji jau didelė. Neužilgo aptikau spaudoje Vaivos interviu ir nuostabias nuotraukas, pradėjau sekti jos įrašus socialiniuose tinkluose. Ir… pagalvojau, štai čia tai pašėlus moteriškė ir dar mama.

Taigi vedama smalsumo, vos bibliotekoje pasirodžius knygai „Pirmąkart mama“, pati pirmoji knygą ir pasičiupau. Tikėjausi gana ekscentriško ir pamokančio veikalo, tuo tarpu knyga nuo pat pirmųjų puslapių paliko brandaus, pasverto ir kartu valiūkiško požiūrio į motinystę įspūdį. Daugelyje vietų norėjosi linkčioti ir man taip buvo, tačiau visuma nesudaro buitinio veikalo atmosferos. O ir pats rašymo stilius bei kalba neapeliuoja į mamas kaip beraštes namų šeimininkes, tačiau tuo pačiu knygą skaityti taip paprasta, kad įveikiau ją per 3 vakarus/naktis, nes buvo sunku atsitraukti.

Šioje knygoje nerasite tiesioginių pamokymų ir patarimų kaip kūdikį vystyti, maitinti ar auklėti. Tačiau joje apstu nuorodų į mokslinę literatūrą, kuri padėjo autorei padaryti savo kaip mamos pasirinkimus. Tuo pačiu moksliniai faktai knygoje apibendrinti ir „išversti“ į nemokslininkų kalbą – valio.  Nustebino toks atidus išstudijavimas įvairių motinystės aspektų kaip abortas, besilaukiančios moters mityba, žindymas, mamystės ir seksualumo suderinimas, mamų klubai ir kt. Ne tik perskaičiau, bet su savimi ir pasiginčijau, pasitariau, apmąsčiau – o tikrai, kodėl žindymo liemenėlės tik bobiško stiliaus, ką reiškia galimybė arba negalėjimas pasirinkti abortą visoms pasaulio moterims, o ne man asmeniškai… Sąrašą galima tęsti, nes knyga 300 puslapių, tačiau nenoriu atskleisti visų paslapčių toms, kurios susidomėjo ir nutars šią knygą skaityti.

„Aš ir toliau skaitau knygas apie vaikų auklėjimą ir neklausau savo Giminės Moterų patarimų. Dažnai nerandu atsakymų. Kai Zyliukė šmirinėja po kambarius samčiu daužydama visus paviršius, nesu tikra, ar dabar turėčiau ją užimti? „Nuobodulys – kūrybingumo tėvas“ – skaičiau kažkur, bet šį teiginį tuoj pat dusina klausimas: o ką darytų gera mama? Ir tada suprantu. Man nepakanka autoritetų. Man reikia veidrodžių – savo atspindžio kitose motinose, atstumo perspektyvos. Kaip keliaudama svetur aš pagaliau pažvelgdavau į savo gyvenamąją vietą iš šalies, taip ir motinystėje – man lygiai taip pat prisireikė „kelionės“ po kitų motinų gyvenimus, turbūt vien tam, kad geriau suprasčiau save….“

Geriau, nei ši citata iš knygos, man nepavyktų suformuluoti atsakymo, kodėl ši knyga „užkabino“ J

IšbandomeTitulinis 

Darbelis su vaikais: susikurkite savo kirpyklą

2018-11-28 — by Laura Bernotaite0

20181127_200502_Fotor-960x1109.jpg

Vakarai ilgėja ir tamsėja, lauke šalta, kieme vaikų nėra, Vakarė su Mantu jau nuo ryto pradeda derėtis dėl ilgesnio laiko filmukams bei žaidimams telefonu. Prisipažįstu, pati kalta, norėdama ramiai paplepėti su drauge ar susitvarkyti, pati kelis vakarus jiems pasiūliau tokią galimybę… Na ir mažoji Šarūnė pradingsta kartu su jais virtualioje realybėje, kas reiškia ašarų kupiną vakarą, kai teks atiduoti telefoną… Taigi susiėmiau, išsitraukiau atliekų krepšelį, į kurį kraunam popierinio rankšluosčio ir tualetinio popieriaus tūteles, kiaušinių dėžutes ir visokias kitokias popierines šiukšles, kurios tinkamos pakartotinam naudojimui. Vaikam papasakojau, kad vakare turiu staigmeną, žaisim kirpyklą. Vakarė su Mantu iškart nusprendė, kad pirmiausia apkirps katiną, vėliau vienas kitą. Neliūdinau, pažadėjau pagalvoti, vildamasi, kad iki vakaro kirpėjai planus pakeis.

Vakare susėdom visi prie stalo, pasiruošėm tualetinio popieriaus tūteles, pieštukinius klijus, paprasto popieriaus, flomasterių ir žirkles.

Ant popierinės tūtelės reikia užklijuoti popieriaus “karūną” ir ją sukarpyti juostelėmis – klientas kirpimui pasiruošęs. Galima dar nupiešti veiduką.

Visas klientų paruošimas ir kirpimas užtruko apie 20 min.

Žaidimas užkabino tiek 9-metę, tiek 2-metę. Savarankiškai klijuot ir karpyt manau galėtų nuo 4-erių.

Puikiai tinkanti veikla kai mama gali būti šalia. Išsivirti košę vakarienei kartu žaidžiant puikiai pavyko. Taip pat smagu buvo klausyti, ką “klientai” kalbėjo vaikų lūpomis 🙂