Auginu tris dukras ir puikiai suprantu, kad žinias jos gaus mokykloje, vienaip ar kitaip apsirengs, net ir negaminant gardžiausių pietų, bus sočios, o draugų susiras pačios. Mano vienintelė užduotis jas paruošti gyventi vienoms ir tuomet mokėti jas paleisti.
Vienas iš man prioritetų – kova su stereotipais „mergaitės taip nesielgia“. Mergaitės nežaidžia futbolo, mėgsta rožinius sijonus ir laiką leidžia su mama virtuvėje. Keista, kad šitai vis dar taip populiaru ir nagais ragais bandau šias mintis vyti dukroms iš galvos. Ir gali kovoti su vėjo malūnais, rodyti joms pavyzdžius, pasakoti ar patarti, viskas prasideda nuo vieno dalyko.
Prieš keletą mėnesių išgyvenau skaudžią netektį žmogaus, kuris mane paruošė gyvenimui ir padovanojo didžiausią dovaną – pasitikėjimą savimi. Nebuvo nė dienos vaikystėje, kuomet iš mamos neišgirsčiau palaikymo – „Tu gali“. Augau tvirtai įsitikinus, kad galiu viską. Belieka tik panorėti. O tada imtis ir padaryti. Pasitikėjimas savimi mano sesę nugynė dirbti humanitarinėse misijose atokiausiuose pasaulio taškuose, o mane – auginti tris dukras. Abi plušam šiose karštose fronto linijose vejamos tik pasitikėjimo savimi. Nes mes galim. Mums pavyks. Tai ir yra vienintelis būdas kovoti su stereotipais ir įkvėpti dukras daryti viską savaip.
Atsitiktinumais netikiu, todėl lemtingai į rankas man pakliuvo nauja leidyklos „Balto“ išleista Elizabeth Strout knyga „Aš esu Liusė Barton“. Su daugybę nutylėjimų, kurie leidžia pačiam skaitytojui susidėlioti taškus ir suasmeninti istoriją, pasakojama apie dukros susitikimą su mama. Jos dalijasi prisiminimais apie vaikystėje pažinotus žmones, o tarpuose jų – aiškėja tikroji gyvenimo istorija.
Knyga parašyta pirmuoju asmeniu, todėl tapatinimasis su heroje neišvengiamas. Užaugusi sunkiais laikais ji ilgą laiką nebendravo šeimą, susikūrė kitą gyvenimą ir pati augina dvi dukras. Tik atsigulusi į ligos patalą ir susitikusi su motina, kuri atskrido jos slaugyti, po daugelio metų mokosi į dalykus pažvelgti iš jos pusės, o ne vien į įžeidaus vaiko tuometinėmis akimis.
Mes linkę teisti, prisiminti blogiausią, kaltinti KO tėvai mums NEdavė, užmiršdami džiaugtis už tai ką gavome. Auksinė frazė: „Vaikai neturi būti jums dėkingi. Jie turi suvalgyti jūsų maistą, sudaužyti jūsų širdį ir palikti namus.“
Nesvarbu, auginate dukrą ar sūnų, bet ši knyga būtina kiekvienai mamai, nes kažkada ji buvo kažkieno dukra.
Knygą galite įsigyti https://www.knygos.lt/lt/knygos/as-esu-liuse-barton/
